QUOTE(V.Z. @ 2010 03 13, 16:02)
laikykis, apsikabinkit stipriai su mažiuku ir laikykitės, pamažu praradimo skausmas atlėgsta, tik gaila, kad negalim pasakyt, kad greitai viskas susitvarkys.
QUOTE(A-Z @ 2010 03 13, 16:18)
man tai pirmą chemijos dieną parašė. Tu juk turi kažką nunešti savo šeimos gyd., nes turėsi kraują tikrintis dažnai ir pan. Šeimos gyd. išduoda nedarbingumo paž., jei reikia. nebijok paprašyti gydančios gydytojos ar sesutės. kai baigsis gydymas, tai komisa sakys - ko nori, pasveikai
Iš visos širdies ir linkiu, kad tai pasakytųvisoms mums ir mūsų ligoniukams.
aga, supratau tada.
QUOTE(SVETA K. @ 2010 03 13, 17:01)
*
Grek ,geriau tvarkyk neigaluma gydymo metu,nes po gydymo tikrai gali duoti mazesnius procentus,o tai ir maziau pinigeliu
Kad savijauta gera tai
Bet visai dar neatsipalaidok
Man atrodo su tavo gydymo shema dar gali kraukas nukristi,bet po pirmos gal ir nelabai jis nukris
**O as su vaikais vel viena nuo vakar,isplauke vyras 3.5 menesiams,liudna,bet dziaugiosi
Nes jau buvo kaip bedarbis,krize pakiso koja ir jau sunku buvo mums labai pragyventi
***Man kazkokie skausmai atsirado krutineje ir sone is kaires
Nestiprus ,bet kai dabar isiklausai i bet kokius neaiskus simptomus,tai prisigalvoju jau visko
Nurasau dar kad gal nuo nervu,gal su sirdim ,nes po gygymo ir "streikoja" kartais.Ir dar buna man kai truksta oro,ar kaip nors palenkiu galva,ar pati pasilenkiu pradeda tamseti akyse ir kaip sirdys plaka stipriai stipriai,bet ne savo vietoje,o kazkur prie kaklo
Ir atrodo jeigu greit nepakeisiu padetes,ar neatsisesiu,toj nualpsiu,kas cia galetu buti...balandzio 6 pas gydytoja,at visokiu durnu minciu jau pilna galva
Zinau,kad pasakysite (ir teisingai
) kad taip negalima,bet taip jauciosi,jau pradedu panikuoti kas priziures mazaja ,nes man jeigu kas,tfu,tfu,tfu, transplantacija ,o cia ilgam ir i Vilniu..Bet cia man jauciu pavasarine depresija,tai nekreipkite demesio O dar gal del to kad daug aplinkui blogu ziniu,po Ugnines isejimo,kai atsisveikinau,visa diena gulejau,verkiau,nu taip blogai buvo,tai vakar jau neziurejau jokiu Gerumo dienu
*žinau dėl kraujo, kad kris, eisiu kitą savaitę daryt tyrimo, matysim. Tik džiaugiuosi, kad šiandien jau gera savijauta, kažkaip laukiau kad bus blogiau
Nors turbūt, po tolimesnių chemijų neišsisuksiu per porą dienelių
**vaje, ar turi kas pagelbsti su vaikiukais, nes vienai sunku, kai nėra vyro šalia? Nors tu gal jau įpratus, nes man tai nepažįstamas gyvenimas per atstumą, tai gal tik dėl to atrodo baisoka
***turi pagrindo jaudintis dėl skausmelių, bet neprarask šviesaus proto, o negali ankščiau pas gydytoją nueit? Tiesiog, kad nereiktų papildomai kankintis be reikalo? Dėl vaikiukų nepergyvenk. Ir aš blioviau, kaip čia jie be manęs gyvens visą mėnesį. Ir nieko, kaip viena moteris ligoninėj sakė - "nepergyvenk, kur palikai, ten ir rasi". Vos gerklės jai tada neperkandau, bet iš tiesų tokia buvo realybė. Jau kad gavom išbandymą likimo, tai gavom visa šeima, gaila, kad ir vaikai turi tai pergyvent