Pasakyk, kuo sergi...

safarikids, yra vaistai nuo viruso
nuo herpeso, kad pumprickai ant lūpos ir kitų vietų neiššoktų
bet nelabai jie nuo vėžio. Kol kas, tikiuosi dar bus...

apie dvasinius dalykus...
Esu tikinti ir dažnai pasakau ar pagalvoju "viskas Dievo valioje". Todėl manau, kad būtent Dievo, o ne ko kito valia lemia, kad kai susergu aš ar mano artimieji, tiesiu taikymu spaudžiu pas gydytoją ar į vaistinę, o tik po to pasvarstau, ar čia blogos dešros užvalgiau, ar negražiai susikeikiau, kad taip sunegalavau

Va, čia jau įdomiau. Jais gydytis, kad neiššoktų ar jau iššokusį per pusdienį galima pagydyti/išnaikinti? Ar tik lengvinantys "sergančio" būtį.
Mane viena garbi medikė išmokė, kad "virusu" sergant gali tik savo buvimą pasilengvinti. Ir "persirginėti", imunitetą pasėkoje gaunant. Arba skiepyti, kad nesusirgtum.
Sakyk, kokius dar virusus galima gydyti?

safari- Zovirax, yra ir tepalas ir kažkokios tebletinės formos, tačiau girdėjau nuomonių, kad pilnai neišgydoma, nes virusas kažkur ten giliai tūno, pius reinfekcija dažna, o gydymas-brangus. Jei būtų pagydoma lengvai ir suvisam, tai juostinė pūslelinė nebūtų laikoma tokiu siaubu.

Galima gydyt ligas, kurias sukeliaherpes simplex ir varicella-zoster virusai ( lūpų, lyt organų, juostinei pūslelinės sukėlėjai)
Kai kurie vaistai slopina viruso DNR polimerazę, kai kurie sutrikdo DNR replikaciją, kiti veikia virusostatiškai. Rekomenduojama vartot pasireiškus pirmiems ligos požymiams, tai jei turi didelį pumpricką - pavėlavai.

Ir dar, jei kurį laiką negalėsiu atsakyt - išėjau atsipjaut dešros arba sūrio

Moderatorių prašau neišmoderuoti mano prasmingos žinutės.

Tikrai, neišmoderuokit, be vakarienės sėdžiu

Kaip viruso nešiotoja konstatuoju: vaistai minėtieji manęs neišgydė. Gal pūslės greičiau išnyksta, dėl to nesiginčysiu, tačiau virusą nešioju savyje nuo vaikystės ir kol kas juo atsikratyti nepavyko.

Jei kas žinote apie stebuklingą panacėją - plyz plyz, pasidalykite žiniomis, nes kiekvienais metais vargstu. Visko perskaityt nespėju, grožinėj literatūroj - mano skaitomoj rūšy - apie herpes gydymą nieko nerašo.

Tai va: HELP

Ištrauka iš 9-osios S.Lazarevo knygos.
"Ar jūs galite parašyti, koks pažeidimas su kokia liga susijęs?

Man visados norėjosi tai padaryti, bet kažkas nuolatos sulaikydavo. Dabar suprantu, koks čia dalykas. Jeigu išdėliotume į lentynėles, kokia nuodėmė kokią ligą sukelia, tada religija pradėtų nykti drauge su meile. Žmoguje visuomet slypi savanaudiškumo elementas netgi tada, kai jis kreipiasi į Dievą, vet visgi čia turi būti ir tam tikra riba. Kai mes siekiame Dieviškumo, laikui bėgant jis virsta žmogiškumu. Kai siekiame žmogiškumo, laikui bėgant jis virsta šėtoniškumu. Žmogus gali samprotauti taip:"Kam man melstis, jeigu esu sveikas?Kai susirgsiu, susirasiu, su kokia nuodėme tai susiję, pasimelsiu ir pasveiksiu." Mokslas neturi pajungti sau religijos. Tiesiog reikia nuolatos veržtis prie Dievo ir meilės, nuolat įveikinėti priklausomybę nuo pasaulietinių gėrybių. Tai svarbiausioji sudedamoji dalis to, ką vadiname tikrąja laime. Perspektyvoje tai ir suteiks mums sugebėjimą išgyventi, suteiks sveikatą ir bet kokio lygio gerovę- dvasinę ar materialinę.
Malda- tai susijungimo su Dievu priemonė, tai meilės jausmas. Jeigu ją paverstume tik fizinių problemų sprendimo priemone, ji, žinoma, irgi veiks, bet veiks tik kaip blogiausi vaistai. Priklausomybė nuo paviršutiniškų troškimų bus pašalinta, o nuo subtiliųjų, gelminių- padidės. Todėl perdėm glaudžiai pririšti sielą prie kūno neverta. Daugelis samprotauja taip: "Pasimeldžiau, o liga nepraėjo. Tai kurių galų man tas tikėjimas Dievu?" Meilė ir kreipimasis į Dievą visada gydo, bet pirmiausia gydo mūsų strateginę sveikatą, mūsų ateitį. Kartais ji veržliai pasiekia ir dabartį, tada ir įvyksta stebuklas- sunkiausias susirgimas staigiai pradingsta. Bet tai atsitinka ne kiekvienam ir ne visad. Todėl geriau vartoti vaistus, nors ir supranti, kad tikro pasveikimo jie nesuteikia, bet situaciją visgi palengvina. Tiesa, pastaruoju metu dėl nepaprasto visų procesų pagreitėjimo vaistai daro vis menkesnį poveikį, o dvasiniai pokyčiai- vis didesnį. Dar kartą noriu pabrėžti: ligų keletas tūkstančių, o priežastis viena- Dieviškosios meilės stoka. Kai tik liaujamės veržtis prie Dieviškumo, panyrame į žmogiškumą ir pradedame priklausyti nuo jo- nuo gyvasties, seksualinių potraukių, kvėpavimo, maisto, troškimų ir sąmonės. Kuo labiau nuo jų daromės priklausomi, tuo didesnę agresiją juntame Dievui ir meilei, tad tuo sunkesnės ištinka mus ligos. Vienas atleido mylimai moteriai, kuri jį paliko, bet dėl to gailėjosi. Kitas negalėjo atleisti ir ilgai nešiojosi nuoskaudą, trečias ne tik jautėsi įskaudintas, bet ir toliau pavyduliavo. Ketvirtas pajuto neapykantą, penktas ne tik neapkentė, bet ir nuolatos ją keikė. Šeštas nebenorėjo gyventi. Septintas bandė nusižudyti. Ir kiekvienas susilaukė atitinkamos ligos. O jeigu agresyvios emocijos permetamos dar palikuonims, toliau kaip į trečią kartą, jau galima kalbėti ir apie nebeišgydomą susirgimą. O juk viskas gydoma tik vienu būdu:reikia priimti žmogiškojo prado praradimą ir tame įžvelgti Dieviškąją valią, išsaugoti Dieviškumą net sužlugus žmogiškumui, suvokti, kad kaltųjų nėra ir be skausmo nebūna tobulėjimo, reikia tai pajusti visa esybe, tai yra išgydyti sielą.
Anksčiau ar vėliau kūnas vėl pasivys sielą."

Oho, Karmos ir paveldimų nuodėmių specialistai, paaiškinkite man. Kiek mano protelis raukia, palikti savo vaiką yra negerai, ania? Tai jeigu abu tėvai palieka savo vaiką globos namuose, tai jie labai nusikalsta karmai, ania? Tai vadinas, tas vaikas paskui sirgs, taps auka ir t.t. dėl to, kad jo tėvai padarė tokią nuodėmę, ania? Tada manau šitą karminį ar kaip jis besivadintų principą reikėtų pritaikyti ir žmogiškuose įstatymuose. Ir visus pamestinukus iš karto kišam į Lukiškes, Pravieniškes ir pan. Ir nesirūpinam, ir negydom - jų gi tėvai suskiai buvo ir čia jiems taip priklauso už tėvų nuodėmes. Ir mygom išsprendžiam vaikų namų ir medikų trūkumo problemą. Karma valdo!

Klausimas moderatorei Vasarai: pastebėjau įspėjimą ROŽĖMS. Gal galiu sužinoti, kodėl kažkokios rožės automatiškai išmodiaruojamos iš temos ir pagal kokius požymius nustatoma, kad tas ar anas yra rožė?

KB MG klausime įtariu Katalikų Bažnyčia. Bet apie Tai nesako nieko, tiksliau tiek, kad katalikai gyvena vieną gyvenimą, katro pasekmės neperkėlinėjamos į kitą , o ir liga vargu ar bausmė už kažką (čia jau nuo savęs). Ir labai tikintys katalikai ir dar labiau tikintys nekatalikai serga, serga tyrutėliai naujagimiai - bet nebūtina visur ieškoti bausmės už kažką teorijos. Kaip į tai atsakyt nežinau. Į kai kuriuos klausimus atsako medikai, kai kurie taip ir vis dar lieka amžinais neatsakomais "kodėl". Nors... apie tai, kad žmogaus emocijos susiję su ligomis, tikiu (netikiu tik suklasifikavimu, kaip pvz. mažai myli - širdis ir pan., nes tas su savo sergančia širdute mylėt kali 100 kart stipriau už 10 sveikuolių). Tiksliau - pati savo kailiu ne kartą patyriau, kad džiugi nuotaika padeda sveikti (būtent padeda, o ne ji išgydo). Tiesa tai tebūdavo temperatūrų šuoliavimas bitėms sugėlus ir pan. Nors...pesimistas ligonis ir optimistas ligonis, kad ir ta pačia sunkia liga sergantys, atrodo skirtingai.

Oi, sorry, kad Katalikų bažnyčios čia neatpažinau. Žinia, kaip rašo Vaižgantė, turbūt piktieji su savo kėslais man protą sumaišė.

Pritariu kuo nuosekliausiai ir nuoširdžiausiai.