Pasakyk, kuo sergi...

#13
Labai įdomi diskusija. Pirmiausia, norėčiau paprašyti vaižgantės parašyti to Lazarevo knygų pavadinimus, mane labai sudomintų jo knygos 4u.gif iš anksto dėkoju. 4u.gif

Labai ginčyti šiuo klausimu negalėčiau, nebent galiu pasiremti tuo, ką pati esu patyrusi. Esu ligų maišelis blink.gif tad jei matuojant Lazarevo teorija išvis tikriausiai turėčiau būti bejausmis, blogas ir visokių neigiamų emocijų prisisiurbęs žmogus. Žinoma, gerai pagalvojus, galėčiau apibrėžti kelias sistemas, kurių negalavimai mane kankina. Vaižgante, ką knygoje Lazarevas kalba apie odos ligas? nuolatinius galvos skausmus? blogą regėjimą? pernelyg didelį nervingumą? nuolatines moteriškas ligas? čia tik maža dalis mano negalavimų unsure.gif

Nors pritariu vienam- mūsų ligos ateina iš mūsų mąstymo, iš mūsų pasąmonės, minčių, nusistatymo ir t.t Tačiau daugelis tokių dalykų yra kaip konstanta, nes pvz aš savęs pakeisti negaliu , kad ir šimtą kartų bandžiau, bet įsitikinau, kad kuprotą tik grabas ištiesins cool.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Cikadelė: 29 lapkričio 2005 - 08:28
#14
na jeigu aš pradėčiau vardinti savo ligas, tai pagal visokias teorijas jau seniai būčiau mirus wub.gif wub.gif smile.gif Bet gyva biggrin.gif Geriau jau nesigilinu į tuos dalykus mirksiukas.gif
O be to, kartais nepastebėjot, kad dažniausiai baisiomis ir nepagydomomis ligomis serga geri, švelnūs, kitais besirūpinantys žmonės wub.gif skaičiau kad pagal atliktus tyrimus, didžiausias % sergančiųjų tokiomis baisiomis nepagydomomis ligomis būtent ir buvo labai geri, linksmi, švelnūs žmonės. Ten dar buvo palyginimas kad atlikus tyrimą kalėjime kalinčių žmonių už baisius nusikaltimus, jų sergamumas visokiomis ligomis buvo labai mažas palyginus pav. su tokiu pat paptastų dirbančiųjų žmonių skaičiumi g.gif Todėl ir yra kilęs posakis, kad dažniausiai pirma miršta geri žmonės g.gif Baisu, bet tai yra teisybė wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ritukas: 29 lapkričio 2005 - 08:56
#15
Ką parašė Viažgantė tai tik maža dalis Lazarevo, juk lazarevas kalba ne vien apie mūsų patiriamas neigiamas emocijas savo ar kitų atžvilgiu, jis labai akcentuoja žmogaus karmą..ir visi mažų vaikiukų susirgimai yra karminiai, susiję su jų tėvų, senelių, prosenelių gyvenimu..vaikui ligos gali būti "duodamos" tam, kad atsitokėtų jo tėvai, kad jo tėvai keistųsi. Netgi pvz. vienoje iš savo knygų Lazarevas rašo apie tėvų maldas, kai jų vaikas negrįžtamai serga..jis nesako, prašyk Dievo gelbėti tavo vaiką, tu tikėk Dievu, tu maldoje sakyk, kiek Tau svarbus Tavo vaikas, bet leisk Dievui spręsti būti jam ar išeiti..vienu žodžiu, knygos labai įdomios ir netgi sakyčiau "labai sveika" jas kiekvienam paskaityti..nors trumpam po šių skaitinių gyvenimas keičiasi, savyje atrandi daugiau gerumo, nuoširumo kitiems, mažiau "knyki" dėl visokių smulkmenų ir pan. smile.gif O knygos "Karmos diagnostikos" turbūt jau kokios 9 dalys išleistos g.gif
Atsakyti
#16
Aš nezinau kas lemia tai jog mes sergame, bet ir aš turiu ligas, kurios mane žude. Po pirmo gymdymo susirgau psoriaze, kankinausi, bet 2 metu begyje sugebėjau ta lyga valdyti. jau kaip ir pripratau kad ja turiu ir tiesiog pirmiems demems atsiradus as juos naikindavau su tepalais, ir apart alkuniu ir galvos ji man taip ir neišsiplete.
Po antro gymdymo, susirgau Psoriatiniu artritu. Kai sunui buvo 6 men. man jau prognozavo jog atsisesiu į invalido vežimeli, kadangi be nuskausminamuju nebegalėjau net iš lovos atsikelti.
Bet aš nepasidaviau, užvariau liga į vidu, ir dabar net dirbu (ne tik vaikštau). Daktarai stebisi, o aš gyvenu, del vaiku, del vyro, del saves galu gale smile.gif
Atsakyti
#17
Lazarevo neskaiciau, taciau is to, kas cia buvo parasyta, spendziu, kad tose knygose tikrai yra tiesos. Pritariu, kad neigiamu emociju pilni zmones serga ar negaluoja dazniau. Taciau serga tikrai geri ir besisypsantys zmones. Apie tokius atvejus galima paskaityti Svijaso knygose - ligu ir nelaimiu priezastys nebutinai yra pyktis ar blogos emocijos. Pasak jo, tai gali buti neteisingas mastymas, iskreiptas pasaulio supratimas, tam tikru reiskiniu ar daiktu idealizacijos savo viduje, ir, be abejo, karminiai dalykai.
Atsakyti
#18
QUOTE(vaižgantė @ 2005 11 28, 12:46)
Tarkim, jis teigia, kad jeigu žmoguje yra per mažai meilės, jis serga širdies ligomis;


as tos meiles gaunu labai daug ir su kaupu, bet vistiek sergu sirdies ligomis verysad.gif man dazniausiai ja skauda kai bunu susinervinusi, tai manau, kad cia kalti nervai, bet buna, kad visa savaite gera, vien tik geros emocijos, tai turetu ir tos sirdies neskaudeti, bet ne, baisu, net nusijuokti is dusios...
Atsakyti
#19
Kokias knygas beskaityčiau, bet per savo ligas sugebėjau suvokti ir išmokti vieną pamoką , kad žmogus - pats savo likimo šeimininkas. Liaudyje dar kitaip sako..savo laimės kalvis smile.gif Viskas priklauso tik nuo paties žmogaus..kartais nežinai kodėl susergi, bet visada žinai, kad turi rasti jėgų sveikti. Gal ir gerai susitaikyti su liga, bet nereikia su ja susigyventi, nereikia jokiu būdu laikyti savęs ligų kratiniu, kurio jau nepakeisi. Svarbiausia neįsileisti tokios baisios ligos į dūšią, kaip "beviltiškos nesveikatos" jausmas mirksiukas.gif O jis greitas įsitaisyti neiškrapštomai kokiame sielos užkaboryje ir visada išlenda, kai tik mus užklumpa koks menkutis negalavimas su savo pergalingu "ar aš tau nesakiau, sirgau, sergu ir sirgsiu" smile.gif
Atsakyti
#20
QUOTE(Cikadelė @ 2005 11 29, 08:27)
Labai įdomi diskusija. Pirmiausia, norėčiau paprašyti vaižgantės parašyti to Lazarevo knygų pavadinimus, mane labai sudomintų jo knygos 4u.gif iš anksto dėkoju. 4u.gif

Labai ginčyti šiuo klausimu negalėčiau, nebent galiu pasiremti tuo, ką pati esu patyrusi. Esu ligų maišelis blink.gif tad jei matuojant Lazarevo teorija išvis tikriausiai turėčiau būti bejausmis, blogas ir visokių neigiamų emocijų prisisiurbęs žmogus. Žinoma, gerai pagalvojus, galėčiau apibrėžti kelias sistemas, kurių negalavimai mane kankina. Vaižgante, ką knygoje Lazarevas kalba apie odos ligas? nuolatinius galvos skausmus? blogą regėjimą? pernelyg didelį nervingumą? nuolatines moteriškas ligas? čia tik maža dalis mano negalavimų unsure.gif

Nors pritariu vienam- mūsų ligos ateina iš mūsų mąstymo, iš mūsų pasąmonės, minčių, nusistatymo ir t.t Tačiau daugelis tokių dalykų yra kaip konstanta, nes pvz aš savęs pakeisti negaliu , kad ir šimtą kartų bandžiau, bet įsitikinau, kad kuprotą tik grabas ištiesins cool.gif

Kažkada ir aš buvau ligų maišelis... Bet ligos viena po kitos pradėjo dingti, kai pradėjau keisti mąstymą, su savimi dirbti. Dabar, jei susergu, visuomet žinau, kodėl... Dirbu su situacija ir greitai pasveikstu...
Apie odos ligas. Žinau tiek, kad jomis sergantys žmonės turi dvasinių problemų. Per odą išmetamos mūsų šiukšlės. Tokiu atveju galėtų padėti viso savo gyvenimo rimtas permąstymas, kiekvienos skaudžios situacijos gilus apmąstymas, nuoširdi atgaila.
Nuolatiniai galvos skausmai rodo, kad per daug galvoji ir susikaupė daug neigiamų emocijų...
Blogą regėjimą turi tie žmonės, kurie nenori matyti realybės tokios, kokia ji yra...
Nervingumas? Jis susijęs su daugybe mumyse prisikaupusių blogų emocijų...
Moteriškas ligas paaiškinti lengviausia: atsisakyk bet kokių pretenzijų vyrams ir visos ligos pasitrauks...Dėl to būna ir skausmingos mėnesinės...

Perskaičiau 10-ąją Lazarevo knygą. Turėdama laiko, pateiksiu įdomesnių citatų.
Svijašo knygos taip pat geros. Mes turim ir lietuvį ligų priežasčių aiškintoją- Joną Markūną. Ir knygą skaičiau, ir jo paskaitoje buvau. Šviesus žmogus.
Atsakyti
#21
Teko ir man skaityti Lazarevą, gal ne su viskuo sutinku, bet stengiausi mąstyti kitaip, gyventi kitaip, tačiau ta neviltis, kad niekas nepasikeis, niekur nedingo. gal pasikeitė tik požiūris į gyvenimą, vertybės, bet deja ligų jis neišvarė. Gal kaip Rasma pasakė, aš jau susigyvenau su liga? Noriu tikėti, kad ateis diena ir viskas bus thumbup.gif , bet ta dienai kaip neateina, taip ir neateina..o aš jau pavargau jos laukti. Tik vis kirba mintis...už ką? gal jei žinočiau priežastį būtų ramiau?
Atsakyti
#22
QUOTE(xenzy @ 2005 11 30, 16:29)
Teko ir man skaityti Lazarevą, gal ne su viskuo sutinku, bet stengiausi mąstyti kitaip, gyventi kitaip, tačiau ta neviltis, kad niekas nepasikeis, niekur nedingo. gal pasikeitė tik požiūris į gyvenimą, vertybės, bet deja ligų jis neišvarė. Gal kaip Rasma pasakė, aš jau susigyvenau su liga? Noriu tikėti, kad ateis diena ir viskas bus  thumbup.gif , bet ta dienai kaip neateina, taip ir neateina..o aš jau pavargau jos laukti. Tik vis kirba mintis...už ką? gal jei žinočiau priežastį būtų ramiau?

Oi kaip tave suprantu...
Lygiai taip ir aš galvodavau- kodėl?- kai gulėdavau su vaikais ligoninėse, kai juos guldydavo į reanimacijas...
Jei gali, į AŽ parašyk, kokios tavo ligos, gal kartais galėčiau ką patarti. turiu šiokios tokios netradicinio gydymo patirties...

Ištraukos iš Sergejaus Lazarevo knygos "Karmos diagnostika" (10d.)

"Ne kartą pastebėjau, kad susirgdavo vaikai tų moterų, kurios perdėm įsitraukusios į darbus. Moteris privalo nuolatos palaikyti savo vaiką, kol jis nesulauks lytinio brendimo laikotarpio, rūpintis juo, paremti jį energetiškai subtiliajame lygmenyje. O per perkrovas darbe, piktnaudžiavimą seksu, piktinimąsi ar irzlumą ji praranda labai daug energijos."(21 psl)

"Kuo aukštesnis žmogaus išsivystymo lygis, tuo daugiau fizinio ir dvasinio skausmo jis turi patirti."(19 psl)

"Mes pažįstame Dievą per nuolatinę meilę ir sugebėjimą iškęsti skausmą. Tasai, kuris nori išvengti skausmo, vėliau išsižadės ir meilės. Neseniai Švedijoje atliktas įdomus eksperimentas. Ištisas valandas vaizdajuostėje filmuoti naujagimiai. Tų moterų, kurios gimdė be anestezijos, su skausmais, kūdikiai elgėsi natūraliai- tuojau pat žindo krūtį. O beveik pusė naujagimių, kurių motinoms gimdymą nuskausmino, krūties atsisakė ir liovėsi žindę pieną. Mokslininkams šis faktas atrodė nepaaiškinamas. Nors Švedijos statistika paliudijo pavojingą dėsningumą: visus narkomanus moterys pagimdė su nuskausminamaisiais." (p18)
Atsakyti
#23
"...onkologinių ligų priežastis- nesugebėjimas ištverti traumuojančios situacijos, nuolatinis vidinis priešinimasis jai. O vidinis priešinimasis bet kokiai situacijai- tai priešinimasis savo likimui ir Kūrėjo valiai." (75 psl)

"...žmogus, negalintis įveikti stresų seksualinėje srityje, turi polinkį ne tik į venerinius susirgimus, bet ir onkologinius. Kai apžiūrėdavau moteris su onkologiniais pokyčiais, dažniausiai energetinio lauko lygmenyje aptikdavau pagrindinę priežastį: tai genitalijų sritis, būtent ten ir prasidėdavo deformacijos. O po to galėdavo sekti krūties ar kitų organų vėžys. Iš pradžių užgniaužiame meilės jausmą, o vėliau sumažėja energijos lygmuo šioje svarbiausioje energetinėje zonoje. Kurią dalį pažeidžiame, tą ir skauda. Žodžiais įžeidinėjome mylimą žmogų- gali ištikti lūpos, liežuvio ar dantenų vėžys. Nuolatos smerkdavome, kritikuodavome- galimas hepatitas arba kepenų vėžys. Jeigu nuolat pykdavome ant mylimo žmogaus, ant savęs, ant likimo- krūties vėžys. Jeigu piktai, blogai galvodavome apie artimuosius- gali rastis skrandžio vėžys. Kokioje srityje pasireiškia agresyvi emocija, tokia bus ir liga, jos sukelta. Kai žmogus nemėgsta supančio pasaulio, gali kentėti plaučiai. (...) O jeigu žmogus ilgą laiką erzinsis ir nekęs situacijos, užmiršdamas, kad ji neatsitiktinė, kad Dievo skirta, gali susilaukti plaučių uždegimo, astmos ar plaučių vėžio. "(74 psl)
Atsakyti
#24
QUOTE(vaižgantė @ 2005 11 30, 20:48)
Oi kaip tave suprantu...
Lygiai taip ir aš galvodavau- kodėl?- kai gulėdavau su vaikais ligoninėse, kai juos guldydavo į reanimacijas...
Jei gali, į AŽ parašyk, kokios tavo ligos, gal kartais galėčiau ką patarti. turiu šiokios tokios netradicinio gydymo patirties...


perpildyta tavo AŽ sad.gif
Atsakyti