Pasakyk, kuo sergi...

Aš buvau būrėja. Jei žmonės atidžiai išklausydavo mano patarimus, kuriuos tardavau visai tarsi ne savo mintis, o kažką spontaniškai man pačiai nesuprantamo, tai jie dažniausiai praturtėdavo labai ženkliai. Dar pastebėjau, kad tokie laimingieji nuo manęs nutoldavo ir kai kurie tapdavo man priešiški, man niekad nedėkodavo, nors biznį pradėjo mano "patarimo" vedini. Supratau, kad tai turi būti. Už gerą darbą negaliu gauti čia dovanų ir garbės. Išsigandau užmokesčio, nes žmonių gyvenimus pakeičiau į gerą pusę, tada kas atkentės už juos? Taigi mečiau tą visą reikalą ir nebenoriu net atsigręžti, nors kartais sunku būna, kai matau sergantį bet to dar nesuvokiantį. Paskutinis įspūdis man buvo žiauriausias- neištvėriau pamačiusi žmogų iš nugaros ir tariau jo pažįstamai:'tegul nueina kepenis paisitikrint" Nu pasitikrino- pilnai apimta vėžio, jo nebėra, aš kankinuosi. Taigi kartais lįsti į gyvenimo dėsnius tikrai nėra gerai. Nežinia ką pakeičiame savo kelyje.
Vaižgante, kas bus su manimi, juk smarkiai kišausi į kitų lemtį, nes to buvau išmokinta to nuo kūdikystės, mokančios savo amatą būrėjos.

[quote=vaižgantė,2006 01 02, 02:36]
Atsiprašau, kad išgąsdinau.Galiu nuraminti bent tuo, kad visuomet šalia tavęs yra tavo Angelas Sargas.

Trumpai. Jau rašiau, kad moteriškos ligos- tai pasąmoninė agresija vyrams.
Jei negaluoja širdis- meilės stoka. Mokykis mylėti žmones, priimti kiekvieną tokį, koks jis yra. Stenkis nieko nesmerkti ir nevertinti. Mes visi esam mokiniai. Mokomės ir iš savo, ir iš svetimų klaidų.
Dėl skydliaukės nežinau. Matyt, man reikės daryti konspektą apie visas ligas... Mano gana prasta atmintis, o informacijos srautai didžiuliai.
Dėl spuogų nežinau. Jei beria smakrą- kaltos moteriškos ligos. Mano pačios visa nugara spuoguota. Niekaip nerandu priežasties. O gal ta priežastis- saldumynai? Be galo jų noriu...



o ar eina atsikratyti tos agresijos vyrams?mane yra bande isprievartauti, tai gal ir liko pasamoneje visa tai...noreciau issprest sia problema, nes dar ir dabar ji iskyla, yra problemu del spuogu, tai man jie kyla ant zandu ir kas svarbiausia saldumynu as nemegstu, isbandziau daug gydomuju priemoniu, niekas nepadeda

Tokiais atvejais padeda atgaila. Rimta atgaila.
Aš irgi galvoju, kad nedera kištis į žmogaus likimą, jeigu jis pats neprašo pagalbos. Pasirodo, tai yra Kosminis dėsnis. Kitą kartą, norėdami žmogui padaryti gera, galime jam pakenkti...Galbūt jam tai pačiam reikia išgyventi, iškentėti, pačiam rasti kelią iš sunkios padėties. O tu prilindai, padėjai, išsprendei žmogaus problemą ir galvoji: gerą darbą žmogui padariau. O iš tikrųjų jam pakenkei...
Visuomet labiausiai norisi padėti savo vaikams. Kiekviena mama, jei galėtų, pasiimtų savo vaiko ligas ir atkentėtų už jį. (Atsimenu, kai pirmą kartą važiavau gimdyti, mama man pasakė, kad ji su mielu noru važiuotų gimdyti už mane...) Bet neužmirškime, kad mūsų vaikai mums nepriklauso... Jie- kaip žibintai, kuriuos mums patikėta nešti...Jie ateina su savo programa, savo likimu, ir pats didžiausias tėvų darbas yra auginti savo vaikuose Meilę Dievui ir žmonėms.

Labs rytas,
Apie burejas, zinojau daug ju. nesu tikra kad visos jos sako teisybe, paprasciausiai jos is to gyvena, ir pragyvena. Labiausiai knietejo suzinoti ateiti kai buvom studenciokes, pacios to nejausdamos griovem gyvenimus sau. Aisku bendrabutyje cypdavom, kad nesamone, nusisneka, bet sirdyje visos vylemes isipildymo. keitem savo gyvenimo kelius i takelius.......... ech
Mano mama buresi per savo gyvenima tik viena syki, ir tai ne savo noru, priejo pasakojo sena cigone, Kaune ir buvo zodziai kuriuos ji ir po 30suvirsum metu atsimena...........esi grazi bet laimes gyvenime neturesi deja bet tai is dalies ir tiesa

visiškai pritariu, kad visokio brudo pas mus pilna....Bet man įdomiausia vienas dalykas- yra tokių, kaip čia pasakius, paprastų žmonių, na kurie nesidomi savo vidum, kurie nenagrinėja ir nevalo savo pasaulio ir gyvena kuo laimiangiausiai, kuo gražiausiai, o aš pvz nuopat gimimo save nagrinėju, kaip aš mėgstu juokauti, operuoju savo vidų diena iš dienos- ir vistiek to brudo daug..... Paskutinis įvykis mane išvis graužti pradėjo. Apsipirkinėjau IKI, skanavo mano prekes, o už manęs stovėjo bomžas, pirko alaus butelį, per arti jį pastatė, pardavėja bebepaklausė ir nuskanavo ta butelį kaip mano. O aš taip supykau ant to bomžo tokiom neapykantos pilnom akim į jį pažiūrėjau, paskui savyje dar save pateisinau- atseit skubu, o jis čia laiką sugaišino (kol pardavėja nuėjo kažkokio rakto pasiimt)....bet kodėl aš taip supykau ant jo? nei aš skubėjau nei ką? tai va...jau kelinta diena apie tai pagalvoju- sutikčiau tą žmogų- padovanočiau alaus butelį....taip nesmagu prisiminti jo sumišusį veidą, kai jis susigėdo.... kodėl užeina valandėlių kai tas šlamštas išsiveržia- ar jis turi išsiveržti?
va todėl vaikštau pas homeopatą- va penktadienį buvau pas jį, prasėdėjau 40 min, bet jis mane pakėlė morališkai- išėjau tikėdama, kad tikrai mano negalavimai apsiramins....Nežinau kodė, bet jis moka pakelti dvasią, moka įtikinti, kad bus geriau, kad tikrai bus geriau.....
jau seniai taip darau
SMV, kad rašome į šį skyrelį nereiškia, kad absoliučiai pritariame vaižgantės įsitikinimams. Aš pvz kai kuriuos dalykus darau, tačiau niekada negalvodavau, kad pvz gydymasis vaizduote, arba tikėjimas pasąmone yra kažkokios sistemos, turi savo pavadinimus ir t.t Aš tiesiog esu pavadinkim keistuolė, kuri gyvenime susikūrė savo sistemą, padedančia man gyventi. Skyrelyje rašinėju, nes man patinka filosofuoti, diskutuoti...Nuo pat gimimo visi mane vadino keista ir tebesako iki šiol, aš tiesiog iškrentu iš šiuolaikinio konteksto, nes turiu savo supratimą, pagal kurį gyvenu, bet aš niekam jo neprikišinėju.....
pati esu nemažai susijusi su mokytojavimu, lietuvių kalba , mano giminėje daug mokytojų Deja su tom visokiom Voldorfo mokyklom, Montesori ir t.t nesutinku. Jeigu vaikas gimė išskirtinis, nė vienas darželis ar mokykla jam niekuo nei padės nei ką. Jei gimei kitoks- toks ir gimei....kažkokios saviraiškos per darželius ar mokyklas nebereikia. Na bet čia giliau jau reikia plėtoti gal vėliau dar išsiplėsim....

Enija, idomu, o kaip pamatai ligas?

Sioje temoje buvo kalbeta apie nuziurejima(porčia), norejau paklausti kaip nuo jos apsisaugoti.

Snekejot ir apie berimus, nugara dazniausiai beria nuo saldumynu pertekliaus, zandus del virskinimo sutrikimu, nesvariu kepenu...

Nesu radusi kodel zmogus serga cukralige, o gal prasprudo pro akis... Gal kuri nors atsimenate.

Atrodo renkasi panašios. Bus įdomu. Man iš esmės yra malonu girdėti, kad esu ne viena susikūrusi dar vaikystėje savo supratimą apie pasaulį ir jo neatsikračiau mokykloje ar univerkėj. Daugybę metų ieškojau mąstančių kitaip nei visa masė žmonių. Ir nebūtina sutikti ar nesutikti su kažkieno nuomone, nes pastebėjau vieną dalyką: sąvokos ne visada suprantamos vienodai. Kartais žmonės ginčijasi iki pykčio, bet iš esmės kalba apie tą patį, tik kitais žodžiais. Kitokia pasaulėžiūra ar kažkokių dalykų vertinimas visada praturtina kalbančiuosius, leidžia nekasdieniškai pažvelgti į kai kuriuos dalykus.
Lygiai taip pat tikintieji, atvirai kalbantys apie savo patirtį, netikinčiam gali pasirodyti ne viso proto.
Man buvo linksma kažkada, kai mane kalbančią mobiliaku tokia viena bobulytė apšnekėjo kitoms:" sėdi prie stalo ir pati su savim garsiai šneka"- po tokios naujienos, kad subėgo moterėlės pažiūrėt kaip kvailioju, tik kitos jau buvo tuos telefonus mačiusios ir skaniai iš naujienų nešiotojos pasijuokė.

Tai baisiai keistas jausmas- mane nupurto drebulys ir mintys pačios ateina:" tam žmogui yra tas". Tarsi ateitis, ateinanti iš miglos, man matosi kiek aiškiau nei kitam ir tiek. Baisu būna kai matau, kad to žmogaus nebesusitiksiu- patikėk, mielai to atsikratyčiau, tai labai slegia. Sunku apie tai kalbėti, bandau to nebeįsileist į savo gyvenimą. Tas viskas atvedė mane į religijų studijavimą.

Gal sukonkretint galima? Svijašas man net negirdetas. Jei nesunku surašykit knygų pavadinimus.


Enija, o kodel nebeisileidi? Gal tavo pasaukimas toks - padeti zmonems. Pasakai ka matai, o jie jau su ta informacija daro tegu ka nori. Gal vis tik daugumos ju gyvenimas pasikeis i gera.

abejoju ar to savitumo ir keistumo galima atsikratyti bet žinai, tas keistumas kartais yra ir rykštė gyvenime. Paradoksas- dėl savotiško keistumo mane dar vaikystėjė ,,morališkai" (turiu omeny nepametė kur tarpuvartėj, bet tiesiog nesuprato ir nenorėjo suprasti) atstūmė tėvai, dėl ko aš labai pergyvenau. Likimo ironija- tas pats keistumas man labai padėjo tai ištverti ir įrodyti, kad būdama keista aš galiu pasiekti daugiau nei tie tradiciniai ir vienodi...
na tikrai bus įdomu.....mane visa tai atvedė prie filosofijos savo ir kitų nors religijotyra taip pat įdomu

[quote=Springlet,2006 01 02, 14:18]
Gal sukonkretint galima? Svijašas man net negirdetas. Jei nesunku surašykit knygų pavadinimus.
Aleksandras Svijašas. "Kaip išvalyti savo karmos ąsotį"';"Kaip mintimis formuoti savo gyvenimo įvykius". Yra ir daugiau, bet kitų nesu skaičius. Įdomu, parašyta nesunkia kalba.

Vaižgante, ačiū