Pasakyk, kuo sergi...

As naujoke siame skyrelyje. Kas tai pasaipa ar draugiskumas???

Ligą galima įsikalbėti. Manau, kad kartais vėžiu suserga žmonės, kurie labai bijo juo susirgti ir pastoviai apie tai galvoja.

Karmą atsinešame gimdami. Kartais net su artimaisiais bendraujame keletą gyvenimų iš eilės. Tarkim, mano brolis kažkada buvo mano draugas; mūsų mama- jo teta, su tėvu irgi turėjo reikalų viename iš savo gyvenimų... Ir santuokoje galima gyventi su tuo pačiu žmogumi keletą gyvenimų iš eilės. Aš pažįstu savo buvusią žmoną. Kai susipažinom, mūsų net akinių rėmai buvo tokie patys... Ir panašumas stulbinantis.

Jei vaikelio labai laukei, tai nereiškia, kad jis bus laimingas. Visi mes čia ateinam vargelio vargti...O va jei nelaukei- tada duodi jam susinaikinimo programą. Gal jis nenorės mokytis, o tu nesuprasi kodėl, gal jis susirgs depresija...Gal daug sirgs...

Matyt, ilgai nepastojai todėl, kad į tavo šeimą turėjo ateiti ir vaikiukas iš vaikų namų. Nėra čia jokios mistikos. Ne kartą apie tai esu skaičius...

Aš tavo vietoje rimtai dėl savo vaikų pasimelsčiau, paprašyčiau apsaugos...
Ir tas užspringimas kažin ar šiaip sau...Tai aiškus piktųjų jėgų puolimas...

Na, šiandien dirbu aš čia trim etatais...Jei man rytoj ryte skaudės galvą, žinosiu, kad nuo kompo...Jis mus valgo su pasimėgavimu...Kaip ir mobilieji ar mikrobangės...

Dėl neprilygstamumo. Prieš kelias dienas vienas mano draugas man pasakė, kad esu tautos pasididžiavimas, nes dirbu kaip tikra snaiperė. Pirmiausiai forumuose išžvalgau teritoriją, paskui įsitvirtinu, o galiausiai aplinkinius užkrečiu savo idėjomis...

Apie Jurgą nieko nežinau. Tik tai, ką rašė Lietuvos rytas- kad buvo operuota, o dabar sveiksta. Davė Dievulis jai išbandymą- ką padarysi. Jo valia...

Argi yra žmonių, kurie nebijotų susirgti vėžiu?
Mano tėtį, ko gero, galima buvo spėt išgydyti, jei jis būtų bent kiek rūpinęsis savo sveikata, jei būtų sureagavęs į pirmuosius simptomus, jei būtų bent minimaliai domėjęsis apie šią baisią ligą...

Tada kaip negalvoti. mano tokia prigimtis, kai daug knygu perskaitai, o dar jei medikas, tada aleliuja! dar kai dirbau opercineje, tai sake maniskis jog man kazkas neto. Bo kiekviena liga vos ne sau taikiau! Bijau mirti paniskai bijau, zinau jog tai neisvengiama , bet baime yra ir baisi
Dar...... o kaip suzinai kad tu nepirmam gyvenime, ir is kur? Atsiprasau daug klausimu, bet man smalsu, ir matau jog daug zinai......... manau galima tuo tiketi, galima ir ne.
Vaikai, kodel vieni myli juos kiti nekencia? Kodel mazi zmoguciai mus taip surisa/
Sapnuojat mirusius? as jo, ir daznai! kartais kai man buna taip blogai , bandau prasyti pagalbos mirusios mociutes ar senelio, ir nepatikesit padeda.negerai zinau jog reikia jiems leisti ilsetis.
ar sapnavot kada Dieva? As net jam ant keliu sedejau............ir taip buvo apmaudu kai pabudau
psio po sito posto mane rimtai uzdarys i psihuske

Gera todėl, kad jauti mano širdies šilumą. Rašau iš dūšios.
Tie, kurie turit problemų, kurių negalit viešinti, drąsiai rašykit man į AŽ. Gal galėsiu būti kuo nors naudinga. Naudokitės, kol man atostogos ir vaikai pas bobutę. Kai jie grįš, prie kompo sunkiai prasibrausiu...

Draugiškumas.

Jau tie vyrai tokie yra...
O gal tiesiog jam atėjo laikas išeiti? Būna ir taip. Kai žmogus baigia savo kelią, jį pasiima.

bet jam buvo tik 65

Vaizgante tu kas? astrologe ar......???????? Aisku nenori nasakyk, ir vel as smalsi. Atsiprasau

Argi gėda klausti??? Geriau klausinėti atvirai- kaip vaikui- nei užsidėti visažinio kaukę.

Bijai mirties? O ar bijai apsivilkti nauju paltu? Įsivaizduok, kad mirtis- tai apsivilkimas nauju paltu. Tai bus kažkas nauja ir galbūt malonu. Ir būsi gyva tol, kol tave kas nors prisimins. Kai ateini prie kapo, būtinai pasišnekėk su mirusiu žmogumi. Jis tikrai ateis ir girdės tave. Gi kam reikalingos Vėlinės? Mano akimis žiūrint- tai didžiulė šventė. Tą dieną reikėtų ne gedėti, o ateiti į kapines pasišnekėti su užsivilkusiais kitą paltą. Pasimelsti už juos.
Nereikia leisti jiems ilsėtis (kaip tu rašai). Jie tikrai nesiilsi. Jie gyvena. Tik kitur. Galbūt mokosi kažkokioj "mokykloj". Jiems labai reikia mūsų maldų. Atsimenu, kiek dirbo mano brolis, kai mūsų tėtis mirė. Ir meldėsi, ir pasnykavo. Būtent jam tai reikėjo padaryti. Kasmet tėtės mirties dieną užsakau Mišias.
Mirusieji turi pereiti tam tikras pakopas ir kartais jiems būna sunku. Patys sau jie nieko negali padėti. Bet mūsų maldos- gali.

Vasarą, kai buvo mano gimtadienis, paprašiau, kad man vietoj dovanos artimieji nupirktų N.D.Walsch knygą "Pokalbiai su Dievu"(3 t.). Kai ją perskaičiau, man taip ramu pasidarė...Rekomenduoju visiems ją perskaityti. Ypač tiems, kurie turi daugybę klausimų, baimių. Tai knyga, kurią labai lengva skaityti.
Apskritai skaityti reikėtų daug. Kai kiekvieną dieną skaitai tokią literatūrą, ji padeda gyventi, duoda optimizmo. Atsimenu, kai skaičiau Antarovos ezoterinį romaną "Du gyvenimai"4 t.), ta knyga man padėjo gyventi. Kasdien skaičiau žodžius, kurie buvo skirti m a n...