Manau, kad visos ligos turi savo priežastis. Ir medikai sako, kad visos ligos- "nuo nervų". Kas gi tie "nervai"? Tai mūsų blogos emocijos, pyktis, pavydas, graužatis, meilės stoka...
Mėgstu paskaitinėti S.Lazarevo knygas. Ne visuomet su juo sutinku, bet atrandu ir dalykų, kurie priverčia susimąstyti...Tarkim, jis teigia, kad jeigu žmoguje yra per mažai meilės, jis serga širdies ligomis; jei žmogus savęs nekenčia- kasos ligomis; jei jo kepenys nesveikos, vadinasi, jis su panieka žiūri į aplinkinius...
Ką apie tai manot?
QUOTE(vaižgantė @ 2005 11 28, 10:46)
Manau, kad visos ligos turi savo priežastis. Ir medikai sako, kad visos ligos- "nuo nervų". Kas gi tie "nervai"? Tai mūsų blogos emocijos, pyktis, pavydas, graužatis, meilės stoka...
Mėgstu paskaitinėti S.Lazarevo knygas. Ne visuomet su juo sutinku, bet atrandu ir dalykų, kurie priverčia susimąstyti...Tarkim, jis teigia, kad jeigu žmoguje yra per mažai meilės, jis serga širdies ligomis; jei žmogus savęs nekenčia- kasos ligomis; jei jo kepenys nesveikos, vadinasi, jis su panieka žiūri į aplinkinius...
Ką apie tai manot?
Mėgstu paskaitinėti S.Lazarevo knygas. Ne visuomet su juo sutinku, bet atrandu ir dalykų, kurie priverčia susimąstyti...Tarkim, jis teigia, kad jeigu žmoguje yra per mažai meilės, jis serga širdies ligomis; jei žmogus savęs nekenčia- kasos ligomis; jei jo kepenys nesveikos, vadinasi, jis su panieka žiūri į aplinkinius...
Ką apie tai manot?
Šiaip tai yra labai graži teorija, tačiau logiškai mastant nelabai pagrįsta, pvz. jei žmogus daug rūko, kad ir koks "auksinis jis būtų" - save ir kitus mylėtų, neturėtų jokių vidinių problemų ir pan., nejau jo sveikata būtų gera ir rūkymas to neįtakotų?
Čia kaip pvz.
QUOTE(BlackDee @ 2005 11 28, 16:17)
Šiaip tai yra labai graži teorija, tačiau logiškai mastant nelabai pagrįsta, pvz. jei žmogus daug rūko, kad ir koks "auksinis jis būtų" - save ir kitus mylėtų, neturėtų jokių vidinių problemų ir pan., nejau jo sveikata būtų gera ir rūkymas to neįtakotų?
Čia kaip pvz.
Čia kaip pvz.
Aš manau, kad jeigu žmogus rūko, vadinasi, jis turi dvasinių problemų...Todėl negali būti sveikas...
QUOTE(Sandrelle @ 2005 11 28, 17:59)
Manau, kad tai didžiausia nesąmonė
100% pritariu.
QUOTE(Sandrelle @ 2005 11 28, 17:59)
Manau, kad tai didžiausia nesąmonė
QUOTE(ewita @ 2005 11 28, 18:14)
100% pritariu.
Aš su jumis
Mano artimas žmogus mirė nuo kasos vėžio...
Mano artimas žmogus mirė nuo kepenų vėžio...
Žinau, ką rašau. Prisimenu, kai perskaičiau Lazarevo knygas, mane jos pribloškė...
Vakar "Dialoge" skaičiau apie F.Kafkos gyvenimą. Ir visai nenustebau, kad jis mirė nuo tuberkuliozės. Ši liga lygiai taip "suėda" žmogų, kaip žmogus visą gyvenimą "ėda" save... Jis niekur nepritapo, jis niekur ir su niekuo nesijautė gerai, jis nemokėjo mylėti, jis visuomet jautėsi nelaimingas ir nepatenkintas, jis nekentė savęs...
Pati pastebėjau, kad jeigu ilgesnį laiką pasinervinu, man pradeda trikti virškinimas... Tiesiog mūsų virškinimo sistema nesugeba suvirškinti mūsų neigiamų emocijų...
Mano artimas žmogus mirė nuo kepenų vėžio...
Žinau, ką rašau. Prisimenu, kai perskaičiau Lazarevo knygas, mane jos pribloškė...
Vakar "Dialoge" skaičiau apie F.Kafkos gyvenimą. Ir visai nenustebau, kad jis mirė nuo tuberkuliozės. Ši liga lygiai taip "suėda" žmogų, kaip žmogus visą gyvenimą "ėda" save... Jis niekur nepritapo, jis niekur ir su niekuo nesijautė gerai, jis nemokėjo mylėti, jis visuomet jautėsi nelaimingas ir nepatenkintas, jis nekentė savęs...
Pati pastebėjau, kad jeigu ilgesnį laiką pasinervinu, man pradeda trikti virškinimas... Tiesiog mūsų virškinimo sistema nesugeba suvirškinti mūsų neigiamų emocijų...
QUOTE(vaižgantė @ 2005 11 28, 20:18)
Pati pastebėjau, kad jeigu ilgesnį laiką pasinervinu, man pradeda trikti virškinimas... Tiesiog mūsų virškinimo sistema nesugeba suvirškinti mūsų neigiamų emocijų...
Įdomi teorija. Šiaip jau tai visų mūsų vidaus organų veiklą lemia neuroendokrininė (neurohumoralinė) reguliacija. Emocijos įtakoja jos veiklą, pvz.: išsigandus, pasinervinus išsiplečia vyzdžiai, ima prakaituoti delnai, padažnėja kvėpavimas, daugiau kraujo priteka į raumenis (organizmas ruošiasi gintis pagal senas tradicijas - bėgti, pulti), o žarnynas tuo metu visaaai nereikalingas, ir organizmas į jį "nekreipia" dėmesio, ir neaprūpina kaip anksčiau, o užsitęsus tokiom emocijom, jau žarnynas pradeda pykti ant organizmo ir "atsilygina" skausmu, kitais sutrikimais. Na, bet čia senos tiesos, kurias daug kur galima pasiskaityti... Dabar ko gero mokslininkai dar tiksliau ir smulkiau viską paaiškintų.
Nors visiškai sutinku, kad emocijos įtakoja organizmo veiklą, bet kad tai ir tik tai nulemia ligas, čia jau tikrai netiesa...
Šiandien kalbėjau su dešimtoke, kuri pasveiko nuo kraujo vėžio. Paklausiau jos, kaip ji mano, kodėl būtent jai buvo duota ši liga. Ji atsakė greitai: todėl, kad gimčiau antrą kartą ir į gyvenimą žiūrėčiau kitaip.
Niekada gyvenime nepatikėsiu, kad ligos būna duotos siekiant kokio nors konkretaus tikslo, nes:
1. Kas tuomet tai sprendžia, taip sakant "duoda" tas ligas?
2. Kam reikia, kad pvz 2 metukų vaikas susirgtų kokia nors baisia liga? Ką tai gali duoti? Ir kam - vaikui? Jo tėvams?
Aš tikiu, kad pikti žmonės daugiau serga, nes jie visas savo jėgas skiria neigiamoms emocijoms, bet kartais viskas būna ir arvirkščiai: žmogus sunkiai serga ir dėl to pilnas pykčio...
Įvairiai būna, bet sunku patikėti, kad viskas taip primityvu: blogas žmogus gauna liga, ir, jei nepasitaiso - miršta, arba, kad nuo tam tikrų blogų žmogaus savybių priklausytų jo sveikata. Pavizdys - tas pats vargšas nekaltas 2 metukų vaikas, nes tokio amžiaus žmogeliukai tikrai neturi jokių blogų savybių, neskleidžia neigiamų emocijų, bet pasitaiko, kad serga pačiomis baisiausiomis ligomis.
1. Kas tuomet tai sprendžia, taip sakant "duoda" tas ligas?
2. Kam reikia, kad pvz 2 metukų vaikas susirgtų kokia nors baisia liga? Ką tai gali duoti? Ir kam - vaikui? Jo tėvams?
Aš tikiu, kad pikti žmonės daugiau serga, nes jie visas savo jėgas skiria neigiamoms emocijoms, bet kartais viskas būna ir arvirkščiai: žmogus sunkiai serga ir dėl to pilnas pykčio...
Įvairiai būna, bet sunku patikėti, kad viskas taip primityvu: blogas žmogus gauna liga, ir, jei nepasitaiso - miršta, arba, kad nuo tam tikrų blogų žmogaus savybių priklausytų jo sveikata. Pavizdys - tas pats vargšas nekaltas 2 metukų vaikas, nes tokio amžiaus žmogeliukai tikrai neturi jokių blogų savybių, neskleidžia neigiamų emocijų, bet pasitaiko, kad serga pačiomis baisiausiomis ligomis.
QUOTE
Mano artimas žmogus mirė nuo kasos vėžio...Žinau, ką rašau. Prisimenu, kai perskaičiau Lazarevo knygas, mane jos pribloškė...
QUOTE
Niekada gyvenime nepatikėsiu, kad ligos būna duotos siekiant kokio nors konkretaus tikslo, nes:
1. Kas tuomet tai sprendžia, taip sakant "duoda" tas ligas?
2. Kam reikia, kad pvz 2 metukų vaikas susirgtų kokia nors baisia liga? Ką tai gali duoti? Ir kam - vaikui? Jo tėvams?
1. Kas tuomet tai sprendžia, taip sakant "duoda" tas ligas?
2. Kam reikia, kad pvz 2 metukų vaikas susirgtų kokia nors baisia liga? Ką tai gali duoti? Ir kam - vaikui? Jo tėvams?
Nenorėjau leistis į asmenines smulkmenas, bet kad pakrypo taip. Kodėl pirmam poste iš Vaižgantės pasisakymo pacitavau sakinį apie kasą? Todėl, kad pačiai teko tokia lemtis. Tačiau kad nekenčiu savęs? Save gerbiu, myliu ir vertinu (ne perdėtai, aišku ). Kaip ir savo gyvenimą. Jei paklausytumėt aplinkinių- visi patvirtintų tą patį. Susirgau vaikystėj- ar gali mažas vaikas taip nekęst ir nemylėt savęs, kad jam būtų skirti tokie išbandymai? Kokie dalykai turi dėtis vaiko sieloje, kaip baisiai jis turėtų neapkęst savęs, kad gautų tokį išbandymą? Ir apskritai, ar vaiko širdelėj tokie dalykai įmanomi? Tad šį Lazarevo teiginį dar kartą kategoriškai atmetu ir dar kartą tvirtinu, kad tai- nesąmonė.
Taip, sutinku dėl emocijų, jos yra mūsų organizmo pamatas. Jei blogai su nervukais- anksčiau ar vėliau išlįs kas nors kitur... Bat jei vidiniame gyvenime sumaišties nėra?