Dujiniai katilai

#469
QUOTE(Spakainas @ 2013 01 24, 21:05)
ką turi omenyje supjaunamas katilas? tradicinį katilą pjauna kondensatas (ėda korozija), o kondensaciniame kondensatas netgi labai pageidaujamas. O ir šiaip čia diskutuojame apie temperatūrų skirtumą apie 10 C tarp grįžtamo ir paduodamo.

Aš būtent turėjau omeny, kad skirtumas neturi būti daugiau 10 laipsnių.
Atsakyti
#470
QUOTE(fagus @ 2013 01 24, 21:17)
Aš būtent turėjau omeny, kad skirtumas neturi būti daugiau 10 laipsnių.

nieko nenutiks kondensaciniui ir skirtumui didesniam nei 10 C. O leist per akuumuliacinę nežinau nei vieno logiško argumento
Atsakyti
#471
QUOTE(Spakainas @ 2013 01 24, 20:23)
nieko nenutiks kondensaciniui ir skirtumui didesniam nei 10 C. O leist per akuumuliacinę nežinau nei vieno logiško argumento


O kodėl akumuliacinė talpa gali būti blogai? Juk vis tiek akumuliacinė talpa stovi šildomose patalpose ir visi akumuliacinės talpos nuostoliai tik papildomai šildo patalpas ant tokio pat dydžio mažiau apkraudama galinius šildymo prietaisus. Niekaip nepagaunu, kaip su akumuliacine talpa gali būti suvartojama daugiau dujų. Mano nuomone, akumuliacinė talpa kaip tik turėtų ne tik taupyti, bet ir leisti komfortabiliau šildytis.

Kur dabar gyvenu, bute stovi ~24kW paprastas dujinis Junkers katilas. Butas ~50m2. Kai katilas šildo radiatoriai šilti, patalpose šilta. Nustoja dujinis katilas šildyti, radiatoriai momentaliai atvėsta ir nuo didelių vitrininių langų momentaliai šalta, nors temperatūra ta pati 20C. Po kurio laiko dujinis katilas vėl įsijungia, vėl radiatoriai karšti, vėl šilta, nors automatika patalpose rodo tuos pačius 20C. Kai užeini į kambarį iškart jaučiasi ar radiatoriai karšti ar šalti, net arti prie jų nepriėjus, nors patalpose visą laiką palaikoma 20C temperatūra. Tokią sistemą papildžius akumuliacine talpa ir pastačius cirkuliacinį, kad pastoviai veiktų, patalpose būtų užtikrinamas ženkliai aukštesnio lygio komfortas. Toks pat komfortas aišku būtų pasiektas ir užmūrijus vitrinas smile.gif.
Atsakyti
#472
QUOTE(mintas @ 2013 01 24, 22:00)
O kodėl akumuliacinė talpa gali būti blogai? Juk vis tiek akumuliacinė talpa stovi šildomose patalpose ir visi akumuliacinės talpos nuostoliai tik papildomai šildo patalpas ant tokio pat dydžio mažiau apkraudama galinius šildymo prietaisus. Niekaip nepagaunu, kaip su akumuliacine talpa gali būti suvartojama daugiau dujų. Mano nuomone, akumuliacinė talpa kaip tik turėtų ne tik taupyti, bet ir leisti komfortabiliau šildytis.

Kur dabar gyvenu, bute stovi ~24kW paprastas dujinis Junkers katilas. Butas ~50m2. Kai katilas šildo radiatoriai šilti, patalpose šilta. Nustoja dujinis katilas šildyti, radiatoriai momentaliai atvėsta ir nuo didelių vitrininių langų momentaliai šalta, nors temperatūra ta pati 20C. Po kurio laiko dujinis katilas vėl įsijungia, vėl radiatoriai karšti, vėl šilta, nors automatika patalpose rodo tuos pačius 20C. Kai užeini į kambarį iškart jaučiasi ar radiatoriai karšti ar šalti, net arti prie jų nepriėjus, nors patalpose visą laiką palaikoma 20C temperatūra. Tokią sistemą papildžius akumuliacine talpa ir pastačius cirkuliacinį, kad pastoviai veiktų, patalpose būtų užtikrinamas ženkliai aukštesnio lygio komfortas. Toks pat komfortas aišku būtų pasiektas ir užmūrijus vitrinas smile.gif.

visų pirma totali nesamonė 50 m2 patalpoms 24kW katilas. Tokiu atveju sutinku, kad buferinė talpa padaro katilo darbą tolygesnį, nes katilas taip ir tamposi padirbdamas po kelias minutes. Tačiau turėtų viskas būti daroma pagal poreikį. Galima ir su 50kW katilu 50 m2 patalpas šildyt, bet be buferinės talpos nelabai įsivaizduočiau bent patenkinamai veikiančio katilo.
Paprastai akuumuliacinės talpos stovi katilinėje, kurių šildyt ir nereikėtų. Kas iš to kad ta akuumuliacinė šildys katilinę? lovos dėl to neneši tenais biggrin.gif aišku jei bute tai viskas viename tūryje, bet kaip supratau čia pagrinde šnekame apie gyv.namus.
Atsakyti
#473
QUOTE(Spakainas @ 2013 01 24, 21:11)
visų pirma totali nesamonė 50 m2 patalpoms 24kW katilas.


Kad žinok, gal ir normaliai. Kai ten didesnė sienų dalis stiklas, o ir tas stiklas 2000m lygio, be selektyvo dviejų stiklų stiklo paketas, tai dujų skaitliukas sukas ne prasčiau nei normaliam šiuolaikiniame vienbučiame, geros kvadratūros name. Kai išsinomavau, tikėjaus ženkliai mažesnių sąnaudų, dabar sakau, tik greičiau į namą kraustytis smile.gif.
Papildyta:
QUOTE(Spakainas @ 2013 01 24, 21:11)
Paprastai akuumuliacinės talpos stovi katilinėje, kurių šildyt ir nereikėtų. Kas iš to kad ta akuumuliacinė šildys katilinę? lovos dėl to neneši tenais biggrin.gif


Na aš namą statausi, planuodamas jį, kaip didesnės kvadratūros butą, tad "katilinė" (be kamino), pas mane gerai apšiltintame plote ir įvairių šildymo prietaisų apjungimui žadu statyti akumuliacinę-"buferinę" talpą.
Atsakyti
#474
QUOTE(mintas @ 2013 01 24, 22:29)
Kad žinok,  gal ir normaliai. Kai ten didesnė sienų dalis stiklas, o ir tas stiklas 2000m lygio, be selektyvo dviejų stiklų stiklo paketas, tai dujų skaitliukas sukas ne prasčiau nei normaliam šiuolaikiniame vienbučiame, geros kvadratūros name. Kai išsinomavau, tikėjaus ženkliai mažesnių sąnaudų, dabar sakau, tik greičiau į namą kraustytis smile.gif.
Papildyta:
Na aš namą statausi, planuodamas jį, kaip didesnės kvadratūros butą, tad "katilinė" (be kamino), pas mane gerai apšiltintame plote ir įvairių šildymo prietaisų apjungimui žadu statyti akumuliacinę-"buferinę" talpą.

tai neimkime už pavyzdį netinkamo pavyzdžio. O jei name būtų akuumuliacinė įvairiems šildymo būdams, tai vistiek manai dujinį šildymą parvartu leisti be nuostolių tiesiai į šildymo sistemą. Visai kitas dalykas, jei tai ne akuumuliacinė o k.v. boileris.
Atsakyti
#475
Nedarykit nesamoniu, nestatyki talpu prie dujiniu katilu. Pats pastaciau. Ir dabar turiu minimum 2 kubais duju per para daugiau. Gaunasi kad reik sildyt dideli vandens kieki. Teko daryt talpos apejima. Talpa dariau del saules kolektoriu.jei ateityje sugalvosiu kieto kuro katila pajungti, tai tuomet talpa bus gerai. Dujiniam katilui tikrai nereikia talpos
Atsakyti
#476
QUOTE(Spakainas @ 2013 01 24, 21:35)
tai neimkime už pavyzdį netinkamo pavyzdžio. O jei name būtų akuumuliacinė įvairiems šildymo būdams, tai vistiek manai dujinį šildymą parvartu leisti be nuostolių tiesiai į šildymo sistemą. Visai kitas dalykas, jei tai ne akuumuliacinė o k.v. boileris.


Va radau, Dujinis katilas tų pačių 2000m lygio, Junkers Eurostar ZWE 24-2KP, buvau teisus, 24 kW smile.gif.

Ne, boileris būtinai turės būti, bet ir akumuliacinę žadu statyti. Apjunginėti žadu tiesioginį elektrinį šildymą, kažką panašaus, kaip kad Vilienė padarė su momentiniu elektriniu vandens šildytuvu smile.gif, vėliau žadu pasijungti ir šilumos siurblį bei saulės kolektorius. Absoliučiai visiems mano išvardintiems prietaisams reikalinga buferinė talpa šildymui.

Kas dėl dujinio katilo, tai jei gerai parinktas jo galingumas, ir tuo labiau, kalbama apie kondensacinį katilą, tai aišku, kad akumuliacinė neraikalinga, bet vis tiek nesuprantu, kaip ji gali didinti šilumos nustolius g.gif .
Papildyta:
QUOTE(babtiniai @ 2013 01 24, 21:42)
Nedarykit nesamoniu, nestatyki talpu prie dujiniu katilu.


Dujinio katilo nebus, prie namo dujų nėra.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 24 sausio 2013 - 21:47
#477
QUOTE(mintas @ 2013 01 24, 22:46)
bet vis tiek nesuprantu, kaip ji gali didinti šilumos nustolius  g.gif .

pvz pas tave katilinė yra techninė patalpa, kurios nešildai. Natūraliai vamzdžiai tarkim vistiek atiduos kokį 0,5 kW. Patalpoje tarkim 12C. Dabar pastatome akumuliacinę (šnekame tik apie jos šilumos atidavimą o ne tikslingumą statyti ar ne) ir ji į patalpą išspinduliuoja dar 0.5-0.7 kW. Patalpa šiltesnė, tik nafig ta šiluma čia, kai ta šiluma galėtų dujinio katilo atveju būti atiduodama tiesiogiai į šildymo sistemą biggrin.gif
Atsakyti
#478
QUOTE(Spakainas @ 2013 01 24, 22:11)
pvz pas tave katilinė yra techninė patalpa, kurios nešildai. Natūraliai vamzdžiai tarkim vistiek atiduos kokį 0,5 kW. Patalpoje tarkim 12C. Dabar pastatome akumuliacinę (šnekame tik apie jos šilumos atidavimą o ne tikslingumą statyti ar ne) ir ji į patalpą išspinduliuoja dar 0.5-0.7 kW. Patalpa šiltesnė, tik nafig ta šiluma čia, kai ta šiluma galėtų dujinio katilo atveju būti atiduodama tiesiogiai į šildymo sistemą biggrin.gif


Tokiu atveju, tai savaime aišku, kad nuostoliai bus, bet jei patalpos, kuriose stovi akumuliacinė yra apšiltintoje namo dalyje, kurioje temperatūra palaikoma tokia pati, kaip ir visoje kitoje namo dalyje?
Atsakyti
#479
Pas tave bute Mintai dujinis katilas tikrai per galingas, kad ir koks kiauras tas butas. Per galingas katilas dirba neekonomiškai. Stovėtų ten katilas tarkim 12kW už dujas mokėtum mažiau (nekeičiant automatikos).
Automatika arba neturi galimybių arba prastai suderinta. Pas mane pvz. nebūna tokio atvejo, kai radiatorius čia karštas, čia šaltas. Jis visą laiką yra tam tikros praktiškai vienodos temperatūros, tik ta pastovi temperatūra keičiasi priklausomai, nuo lauko temperatūros (na ir vidaus kažkiek).
Atsakyti
#480
QUOTE(mintas @ 2013 01 25, 00:35)
Tokiu atveju, tai savaime aišku, kad nuostoliai bus, bet jei patalpos, kuriose stovi akumuliacinė yra apšiltintoje namo dalyje, kurioje temperatūra palaikoma tokia pati, kaip ir visoje kitoje namo dalyje?

na tokiu atveju vistiek logikos nematau- kam šildyti patalpas kuriose nereikia šilumos? paprastai technines patalpas, kuriose nepalaikoma tokia pati temp. kaip visame name, atskiria apšiltinta siena, kad vėsesnės patalpos našaldytų šiltesnių ir atvirkščiai. Gi gali ir garaže palaikyti tokią temp. kaip visame name, betgi niekas taip nedaro, nes to visiškai nereikia. Jeigu daroma teisingai, dažniausiai garažas, katilinė, tech patalpos, sandėliukai nuo gyvenamų patalpų būna atskirtos beveik tokia pačia kaip laukinė siena- vėsios patalpos lieka vėsiomis, o šiltos šiltomis. Bet jei pas tave katilinė viduje, tai tada kaip ir logikos kažkiek yra dėl tų šilumos nuostolių, kurie vistiek atitenka bendrai visam namo šildymui. Bet kam ta šilta katilinė vistiek nesuprantu smile.gif
Atsakyti