Kaip kreipiatės į auklę

#25
Dirbu aukle seimoj jau 4metai, tevelius vadinu JUS arba vardu, nors mamayte kai susitikom pokalbiui iskarto pasake, kad galim vieni kitiem sakyti TU mirksiukas.gif Bet kazkaip iki siol niekaip neiseina man pasakyti TU, nors buna kad kai kalbi ir per ta skubejima pasprusta pasakyti blush2.gif Vaikai tai zinoma saukia mane vardu, pagal amziu tai as jiem kaip vyriausia sese (labai man nepatinka kai mane vadina JUS, ypac vaikai) lotuliukas.gif
Atsakyti
#26
Manau svarbus mandagumas po pradziai, o kai jau aukle tampa vos ne seimos nariu, man paciai nebepatiktu sakyti jus, geriau pereiti ant tu. Taciau, yra isimtis, jei tai vyresnio amziaus aukle, man neapsiverstu liezuvis sakyti tu, tokiu atveju lieka tik jus. Manau svarbu amziu gerbti, na o kokiai jauniklei tai galima ir ant tu, bet po ilgesnio pabendravimo, neiskarto.
Atsakyti
#27
Jus. Visad
Atsakyti
#28
Kadangi pati buvau aukle tai i mane kreipesi Tu
Atsakyti
#29
Jūs. Na, turėjau tik vieną auklę, labai nuostabią, jos vyresnioji dukra buvo mano amžiaus, tai kaip kitaip?

Nors suvokiu ir kitus variantus, manau, viskas yra sutarimo ir bendrabūvio klausimas.
Atsakyti
#30
manau reikia kreiptis Jus, bet aisku nuo situacijos priklauso, santykiu ir kt. asmenine patirtis, kreipiantis TU- nekokia. kai nebera oficialumo, labai greitai galima pamesti ta riba ir per daug susidraugauti, o tada jau prasideda kitos bedos.

nuo siol visada oficialiai...
Atsakyti
#31
musu aukle garbingo amziaus,kreipiames jus
Atsakyti
#32
As visad sakau jus, nors ir nedaug vyresne
Atsakyti
#33
Jūs.
Atsakyti
#34
''Tamsūs debesys, dangaus pabučiuoti, tampa dangaus gėlėmis.
/R. Tagorė/

-------------------
Kiek šilumos duodame - tiek jos ir gauname. Mes patikim savo brangiausiajį turtą, o elgiamės kaip darbdaviai - oficialiai, šaltai ir suskaičiuojam išgertą arbatą??... Tuomet niekada nelaukite ir jūs šilumos - darbas toks ir bebus - be šilumos, ledinis, oficialus. Čia specifinis darbas ir nereiktų jo lygint su jokiu kitu darbu. Teko matyti ne kartą užsienyje, kaip jaučiasi auklės šeimose - jos mylimos ir jaučiasi jaukiai, juk augina VAIKUTĮ. Ten nesuprasi pradžioj, ar auklytė, ar artima giminaitė. Mes - gerą žodį nešiojam kišenėj kaip bevertį skatiką. Nors jis - daro ir stebuklus - naikina amžiną pyktį ir augina gerumo daigus. NESTATYKIME SIENŲ VIENI TARP KITŲ - STATYKIME TILTUS.
Atsakyti
#35
kadangi mūsų a. a. auklytė buvo mano tetos draugė ir ją pažinojom iš anksčiau, ir buvo gerokai už mus vyresnė, mes kreipėmės vardu ir jūs, o ji į mus vardais ir tu. o vaikas vardu ir tu į ją kreipėsi.
Atsakyti
#36
Jūs abipusiai, o ir 3 metų vaikui natūralu tapo kreiptis į "jus" bei visos daugiskaitos formos, kurios net mokykloje pradinėse klasėse sunkiai įveikiamos kai kuriems. Tai netrukdo šiltai bendrauti, dalintis kuo turime, daryti malonias staigmenas vieni kitiems.

Kitose šeimose irgi būdavo "jūs".
Atsakyti