Ir žadu įrėminti ir pakabinti vaiko kambaryje
Aš šiuos patarimus dėjau į krikštynų laikraštuką
Ir žadu įrėminti ir pakabinti vaiko kambaryje
Ir žadu įrėminti ir pakabinti vaiko kambaryje
labai geros taisykles tik gaila kad ju nezino seneliai kurie megsta palepinti musu mazuosiu 
Geri patarimai 
Bet man kantrybes nevisada uztianko. 
Bet man kantrybes nevisada uztianko.
Atsiprašau, jei pasikartosiu 
Vadovaujuosi štai šiais žodeliais:
Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie sūnūs ir dukros Gyvenimo,paties savęs besiilginčio.
Jie ateina per jus,bet ne iš jūsų.
Ir nors jie su jumis,bet jie jums nepriklauso.
Jūs galit duoti jiems savo meilę,bet ne savo mintis.
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus,bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytdienos rūme,kuriame jūs negalit apsilankyti netgi savo svajonėse.
Jūs galit stengtis būti tokie kaip jie,bet nesistenkit jų padaryti panašių į save.
Nes gyvenimas negrįžta atgalios ir negaišta su vakarykščia diena.
Jūs esat lankai,iš kurių kaip gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį kelyje į begalybę ir savo galia Jis įtempia jus, idant Jo strėlės lėktų greitai ir toli.
Džiugiai leiskitės įtempiami lankininko rankos;
Nes, mylėdamas lekiančią strėlę, Jis myli ir pasiliekantį lanką.
KAHLIL GIBRAN"PRANAŠAS"
Vadovaujuosi štai šiais žodeliais: Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie sūnūs ir dukros Gyvenimo,paties savęs besiilginčio.
Jie ateina per jus,bet ne iš jūsų.
Ir nors jie su jumis,bet jie jums nepriklauso.
Jūs galit duoti jiems savo meilę,bet ne savo mintis.
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus,bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytdienos rūme,kuriame jūs negalit apsilankyti netgi savo svajonėse.
Jūs galit stengtis būti tokie kaip jie,bet nesistenkit jų padaryti panašių į save.
Nes gyvenimas negrįžta atgalios ir negaišta su vakarykščia diena.
Jūs esat lankai,iš kurių kaip gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį kelyje į begalybę ir savo galia Jis įtempia jus, idant Jo strėlės lėktų greitai ir toli.
Džiugiai leiskitės įtempiami lankininko rankos;
Nes, mylėdamas lekiančią strėlę, Jis myli ir pasiliekantį lanką.
KAHLIL GIBRAN"PRANAŠAS"
QUOTE(joanyteja @ 2010 02 07, 21:51)
labai geros taisykles tik gaila kad ju nezino seneliai kurie megsta palepinti musu mazuosiu
o aš manau, kad seneliai tam ir yra kad anūkus lepintų, o tėvai auklėtų. Ar gi mums patiems nebuvo malonu nuvažiuoti pas senelius ir gauti visa ko užsigeidi, (nors mano tėvai irgi taip elgėsi, mano norai jiems buvo įstatymai).
QUOTE(arev7 @ 2010 02 12, 10:39)
tfu tfu tfu pas mane tos kantrybės su kaupu, bent kol kas. Nežinau kaip bus ateityje
O man labiausiai patiko "zodziai kuruos vaikai girdi" ir "kuriuos nori girdeti".
Kai sulygini.. tai atrodo, kad tikrai tevams labiausiai rupi, kad vaikas pvz pilna burna nekalbetu, nes pries kitus negraziai atrodys, o pvz. "pasakyk, jei as neteisi", tai manau reta mama vaikuciams sako...
Nu, tikrai atsispausdinsiu ir prisiklijuosiu, kad dazniau prisiminti, ka vaikutis nori girdeti...
Kai sulygini.. tai atrodo, kad tikrai tevams labiausiai rupi, kad vaikas pvz pilna burna nekalbetu, nes pries kitus negraziai atrodys, o pvz. "pasakyk, jei as neteisi", tai manau reta mama vaikuciams sako...
Nu, tikrai atsispausdinsiu ir prisiklijuosiu, kad dazniau prisiminti, ka vaikutis nori girdeti...
QUOTE(Jurgytė @ 2004 04 29, 22:26)
Sveikutės, perskaičiau tai viename psichologijos žurnale.
10 vertingų vaikų patarinų:
1. Negadink manęs. Aš puikiai suprantu, kad nebūtinai turiu gauti viską, ko prašau. Aš tik bandau tave.
2. Nebijok man būti griežtas. Man taip geriau, aš tada jaučiuosi saugus.
3. Nebark manęs prie svetimų žmonių. Tavo pastabos, pasakytos prie keturių akių, bus žymiai veiksmingesnės.
4. Neleisk man išmokti blogų dalykų. Aš tikiu, kad tu pastebėsi dar jų užuomazgas.
5. Neklok man kelio kilimėliais, aš turiu nueiti savo gumbų kelią.
6. Nebambėk. Jei taip darysi, aš ginsiuosi apkursdamas.
7. Neužmiršk, kad aš nemoku reikšti savo norų taip aiškiai, kaip suaugęs žmogus. Štai kodėl aš kartais būnu netikslus.
8. Neprieštarauk pati sau, nes aš nebežinau, kaip elgtis ir prarandu pasitikėjimą tavimi.
9. Rask laiko atsakyti į mano klausimus. Priešingu atveju pastebėsi, kad aš tavęs neklausinėju, o atsakymų ieškau kitur.
10. Atmink, kad aš negaliu augti laimingas be tavo meilės ir supratimo. Bet juk tai savaime suprantame, tiesa?
10 vertingų vaikų patarinų:
1. Negadink manęs. Aš puikiai suprantu, kad nebūtinai turiu gauti viską, ko prašau. Aš tik bandau tave.
2. Nebijok man būti griežtas. Man taip geriau, aš tada jaučiuosi saugus.
3. Nebark manęs prie svetimų žmonių. Tavo pastabos, pasakytos prie keturių akių, bus žymiai veiksmingesnės.
4. Neleisk man išmokti blogų dalykų. Aš tikiu, kad tu pastebėsi dar jų užuomazgas.
5. Neklok man kelio kilimėliais, aš turiu nueiti savo gumbų kelią.
6. Nebambėk. Jei taip darysi, aš ginsiuosi apkursdamas.
7. Neužmiršk, kad aš nemoku reikšti savo norų taip aiškiai, kaip suaugęs žmogus. Štai kodėl aš kartais būnu netikslus.
8. Neprieštarauk pati sau, nes aš nebežinau, kaip elgtis ir prarandu pasitikėjimą tavimi.
9. Rask laiko atsakyti į mano klausimus. Priešingu atveju pastebėsi, kad aš tavęs neklausinėju, o atsakymų ieškau kitur.
10. Atmink, kad aš negaliu augti laimingas be tavo meilės ir supratimo. Bet juk tai savaime suprantame, tiesa?
Tikra tiesa
puikiai pasakyta. ner ka ir pridurt. tiesa ir tik tiesa. kuria mes dazniausiai pamirstame uzauge
QUOTE(Juste1 @ 2010 02 21, 10:08)
Atsiprašau, jei pasikartosiu Vadovaujuosi štai šiais žodeliais:
Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie sūnūs ir dukros Gyvenimo,paties savęs besiilginčio.
Jie ateina per jus,bet ne iš jūsų.
Ir nors jie su jumis,bet jie jums nepriklauso.
Jūs galit duoti jiems savo meilę,bet ne savo mintis.
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus,bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytdienos rūme,kuriame jūs negalit apsilankyti netgi savo svajonėse.
Jūs galit stengtis būti tokie kaip jie,bet nesistenkit jų padaryti panašių į save.
Nes gyvenimas negrįžta atgalios ir negaišta su vakarykščia diena.
Jūs esat lankai,iš kurių kaip gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį kelyje į begalybę ir savo galia Jis įtempia jus, idant Jo strėlės lėktų greitai ir toli.
Džiugiai leiskitės įtempiami lankininko rankos;
Nes, mylėdamas lekiančią strėlę, Jis myli ir pasiliekantį lanką.
KAHLIL GIBRAN"PRANAŠAS"
Vadovaujuosi štai šiais žodeliais: Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie sūnūs ir dukros Gyvenimo,paties savęs besiilginčio.
Jie ateina per jus,bet ne iš jūsų.
Ir nors jie su jumis,bet jie jums nepriklauso.
Jūs galit duoti jiems savo meilę,bet ne savo mintis.
Nes jie turi savąsias.
Jūs galit priglausti jų kūnus,bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytdienos rūme,kuriame jūs negalit apsilankyti netgi savo svajonėse.
Jūs galit stengtis būti tokie kaip jie,bet nesistenkit jų padaryti panašių į save.
Nes gyvenimas negrįžta atgalios ir negaišta su vakarykščia diena.
Jūs esat lankai,iš kurių kaip gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį kelyje į begalybę ir savo galia Jis įtempia jus, idant Jo strėlės lėktų greitai ir toli.
Džiugiai leiskitės įtempiami lankininko rankos;
Nes, mylėdamas lekiančią strėlę, Jis myli ir pasiliekantį lanką.
KAHLIL GIBRAN"PRANAŠAS"
Labai gera citata!
As sitas tiesas vis sakydavau savais zodziais:)
Gražu
