Didžiausios stiprybės šeimai ir ramybės Inesai.
Labutis visiems. Niekur nepradingau, tik truputį atsitraukiau nuo to kas slegia ir tiesiog bandau mėgautis atostogomis, nors šiandien su drauge aplankėm Inesos kapą, ir vėl atrodo tarsi viskas iš naujo, vėl ašaros byra ir širdis skauda, ilgiuosi be galo jos....... dar ir mano dukra 7 metų mane apkabino, pradėjo verkti ir pasakė, kad labai ilgisi Inesos, verkėme abi apsikabinusios.................
O Ugnytė, na ji tokia protinga mergaitė, tokia įdomi, išradinga, ir sakyčiau ne pagal metus subrendusi. Jai tik 5, bet kartais pasako, kad net suaugę susižvalgo. Būna momentu, kai ji mamos prašo, kai verkia, liūdi........sunku be galo tiek jai, tiek Inesos tėveliams. Tai va, gyvenam ir tiek, dabar Ugnytė su seneliais atostogauja, labai norėčiau, kad visi nors kiek prasiblaškytų.
O Ugnytė, na ji tokia protinga mergaitė, tokia įdomi, išradinga, ir sakyčiau ne pagal metus subrendusi. Jai tik 5, bet kartais pasako, kad net suaugę susižvalgo. Būna momentu, kai ji mamos prašo, kai verkia, liūdi........sunku be galo tiek jai, tiek Inesos tėveliams. Tai va, gyvenam ir tiek, dabar Ugnytė su seneliais atostogauja, labai norėčiau, kad visi nors kiek prasiblaškytų.
QUOTE(kavyte @ 2010 07 08, 20:46)
Labutis visiems. Niekur nepradingau, tik truputį atsitraukiau nuo to kas slegia ir tiesiog bandau mėgautis atostogomis, nors šiandien su drauge aplankėm Inesos kapą, ir vėl atrodo tarsi viskas iš naujo, vėl ašaros byra ir širdis skauda, ilgiuosi be galo jos....... dar ir mano dukra 7 metų mane apkabino, pradėjo verkti ir pasakė, kad labai ilgisi Inesos, verkėme abi apsikabinusios.................
O Ugnytė, na ji tokia protinga mergaitė, tokia įdomi, išradinga, ir sakyčiau ne pagal metus subrendusi. Jai tik 5, bet kartais pasako, kad net suaugę susižvalgo. Būna momentu, kai ji mamos prašo, kai verkia, liūdi........sunku be galo tiek jai, tiek Inesos tėveliams. Tai va, gyvenam ir tiek, dabar Ugnytė su seneliais atostogauja, labai norėčiau, kad visi nors kiek prasiblaškytų.
O Ugnytė, na ji tokia protinga mergaitė, tokia įdomi, išradinga, ir sakyčiau ne pagal metus subrendusi. Jai tik 5, bet kartais pasako, kad net suaugę susižvalgo. Būna momentu, kai ji mamos prašo, kai verkia, liūdi........sunku be galo tiek jai, tiek Inesos tėveliams. Tai va, gyvenam ir tiek, dabar Ugnytė su seneliais atostogauja, labai norėčiau, kad visi nors kiek prasiblaškytų.
geru atostogu visai jusu seimai, ir daug geru emociju
sekmes
sveikos mergaites dziugu kavyte,kad parasai dar cia...nu atrodo yra savos veiklos pilna,vasara...atostogos..mintys veja minti,nera kada ir galvoti kazka liudno...bet Inesyte turi vieta mano mintyse,sirdyje...kaip ir jos mazyte Ugnyte,kuri tikiuosi uzaugs saunia Ugnine 
Rasyk kavyte karts nuo karto,tikrai nudziungu radusi tavo kelis sakinelius aciu tau mergyt.. 
dziugu kavyte,kad parasai dar cia...nu atrodo yra savos veiklos pilna,vasara...atostogos..mintys veja minti,nera kada ir galvoti kazka liudno...bet Inesyte turi vieta mano mintyse,sirdyje...kaip ir jos mazyte Ugnyte,kuri tikiuosi uzaugs saunia Ugnine Rasyk kavyte karts nuo karto,tikrai nudziungu radusi tavo kelis sakinelius
aciu tau mergyt..
Labai dažnai prisimenu Inesą prisimenu keletą tų mūsų susitikimų, kai dar viskas buvo gerai 
prisimenu ir paskutinį mūsų susitikimą 
taip norėtųsi, kad nebūtų įvykę tai, kas įvyko...tebūna lengva jai dabar
Ugnytei mažytei stiprybės
turiu brolį (netikrą) ,kuris taip pat 5 metukų liko našlaitis, paskui mes jį pasiėmėm auginti...žinau tą adaptacijos periodą, kuris kažkada praeina, bet visada išlieka atminty
p.s norėjau paklausti , kur konkrečiau rasti Inesutė kapelį, norėčiau aplankyt, kai rasiu laiko gal kas a.ž parašytų-dėkui
prisimenu keletą tų mūsų susitikimų, kai dar viskas buvo gerai prisimenu ir paskutinį mūsų susitikimą
taip norėtųsi, kad nebūtų įvykę tai, kas įvyko...tebūna lengva jai dabar
Ugnytei mažytei stiprybės
turiu brolį (netikrą) ,kuris taip pat 5 metukų liko našlaitis, paskui mes jį pasiėmėm auginti...žinau tą adaptacijos periodą, kuris kažkada praeina, bet visada išlieka atminty
p.s norėjau paklausti , kur konkrečiau rasti Inesutė kapelį, norėčiau aplankyt, kai rasiu laiko
gal kas a.ž parašytų-dėkui
p.s norėjau paklausti , kur konkrečiau rasti Inesutė kapelį, norėčiau aplankyt, kai rasiu laiko
gal kas a.ž parašytų-dėkui [/quote]
Laba diena. Klausėte kur Inesos kapas,
Joniškės kapinėse, įėjus pro vartus, laikytis kairės ir ties 3 posūkiu pasukti į kairę, ir iškart pasimatys tolėliau du kapeliai. Labai lengva rasti, radau is pirmo karto.
Skirta Inesytei nuo mamos
Šiandien Inesytės gimtadienis.. su tokiu nerimu ir skausmu širdyje laukiau šios dienos.. ir Ugnytei apie artėjantį mamytės gimtadienį tylėjau, tik vis prisimindavau, kad artėja jos gimtadienis. Ir ji buvo tokia laiminga. Ir tik šįryt pakeliui į darželį, pasakiau Ugnytei, kad šiandien vakare ji turės daug svečių, kad mes visi eisime į kapines, nunešime mamytei daug gražių gėlyčių ir uždegsime jai žvakutę, nes šiandieną mamytės gimimo diena. O kaip aš norėčiau, kad mamytė būtų matoma, tada mes uždegtume žvakutes ant tortuko, aš apkabinčiau mamytę, ją pabučiuočiau, glostyčiau jos plaukus pasakė ji liūdesio ir ašarų kupinomis akutėmis žiūrėdama į mane,.. ir po to kol laukėme stotelėje autobuso, Ugnytė garsiai dainavo dainelę, skirtą mamytei ....tu mažą mažytę mane auginai, auginai... mama, aš mylėsiu tave amžinai amžinai... ir visai jai nebuvo svarbu, kad stotelėje buvo daug žmonių, ji dainavo mamytei...
Aš klausiau jos dainavimo ir vis galvojau, kaip skaudu ir kaip sunku turi būti jai, jeigu mano širdelė verkia iš skausmo..
Palikau Ugnytę darželyje, o pati, eidama iki autobusų stotelės kalbėjausi su Inesyte, sakiau jai, kad begaliniai jos ilgiuosi, kad ji buvo, yra ir visada bus mano širdelės puselė.. ir ašaros nevalingai riedėjo mano skruostais. Aš jos labai ilgiuosi, man labai jos trūksta, myliu ir visada ją mylėsiu, nes mamos širdis negali nemylėti.
tikiuosi niekas nepyks,kad ištraukiau šį laišką,jis nuostabus
Šiandien Inesytės gimtadienis.. su tokiu nerimu ir skausmu širdyje laukiau šios dienos.. ir Ugnytei apie artėjantį mamytės gimtadienį tylėjau, tik vis prisimindavau, kad artėja jos gimtadienis. Ir ji buvo tokia laiminga. Ir tik šįryt pakeliui į darželį, pasakiau Ugnytei, kad šiandien vakare ji turės daug svečių, kad mes visi eisime į kapines, nunešime mamytei daug gražių gėlyčių ir uždegsime jai žvakutę, nes šiandieną mamytės gimimo diena. O kaip aš norėčiau, kad mamytė būtų matoma, tada mes uždegtume žvakutes ant tortuko, aš apkabinčiau mamytę, ją pabučiuočiau, glostyčiau jos plaukus pasakė ji liūdesio ir ašarų kupinomis akutėmis žiūrėdama į mane,.. ir po to kol laukėme stotelėje autobuso, Ugnytė garsiai dainavo dainelę, skirtą mamytei ....tu mažą mažytę mane auginai, auginai... mama, aš mylėsiu tave amžinai amžinai... ir visai jai nebuvo svarbu, kad stotelėje buvo daug žmonių, ji dainavo mamytei...
Aš klausiau jos dainavimo ir vis galvojau, kaip skaudu ir kaip sunku turi būti jai, jeigu mano širdelė verkia iš skausmo..
Palikau Ugnytę darželyje, o pati, eidama iki autobusų stotelės kalbėjausi su Inesyte, sakiau jai, kad begaliniai jos ilgiuosi, kad ji buvo, yra ir visada bus mano širdelės puselė.. ir ašaros nevalingai riedėjo mano skruostais. Aš jos labai ilgiuosi, man labai jos trūksta, myliu ir visada ją mylėsiu, nes mamos širdis negali nemylėti.
tikiuosi niekas nepyks,kad ištraukiau šį laišką,jis nuostabus
Laikas atrodo bėga labai greitai, keičiasi mėnesiai, dienos, net metų laikas pasikeitė, tik tas jausmas kuris spaudžia krutinę jis vis dar mūsų nepalieka......Viena paguoda, kad Inesa ateina pas mane į sapnus, šypsosi, būna tokia linksma ir laiminga ir kaip galėčiau netikėti, kad ji dabar laiminga 
.
.
QUOTE(kavyte @ 2010 08 17, 11:01)
Laikas atrodo bėga labai greitai, keičiasi mėnesiai, dienos, net metų laikas pasikeitė, tik tas jausmas kuris spaudžia krutinę jis vis dar mūsų nepalieka......Viena paguoda, kad Inesa ateina pas mane į sapnus, šypsosi, būna tokia linksma ir laiminga ir kaip galėčiau netikėti, kad ji dabar laiminga .
.Kavyte
QUOTE(skorpee @ 2010 08 16, 19:06)
Skirta Inesytei nuo mamos..................
QUOTE(skorpee @ 2010 08 16, 19:06)
Skirta Inesytei nuo mamos
Šiandien Inesytės gimtadienis.. su tokiu nerimu ir skausmu širdyje laukiau šios dienos.. ir Ugnytei apie artėjantį mamytės gimtadienį tylėjau, tik vis prisimindavau, kad artėja jos gimtadienis. Ir ji buvo tokia laiminga. Ir tik šįryt pakeliui į darželį, pasakiau Ugnytei, kad šiandien vakare ji turės daug svečių, kad mes visi eisime į kapines, nunešime mamytei daug gražių gėlyčių ir uždegsime jai žvakutę, nes šiandieną mamytės gimimo diena. O kaip aš norėčiau, kad mamytė būtų matoma, tada mes uždegtume žvakutes ant tortuko, aš apkabinčiau mamytę, ją pabučiuočiau, glostyčiau jos plaukus pasakė ji liūdesio ir ašarų kupinomis akutėmis žiūrėdama į mane,.. ir po to kol laukėme stotelėje autobuso, Ugnytė garsiai dainavo dainelę, skirtą mamytei ....tu mažą mažytę mane auginai, auginai... mama, aš mylėsiu tave amžinai amžinai... ir visai jai nebuvo svarbu, kad stotelėje buvo daug žmonių, ji dainavo mamytei...
Aš klausiau jos dainavimo ir vis galvojau, kaip skaudu ir kaip sunku turi būti jai, jeigu mano širdelė verkia iš skausmo..
Palikau Ugnytę darželyje, o pati, eidama iki autobusų stotelės kalbėjausi su Inesyte, sakiau jai, kad begaliniai jos ilgiuosi, kad ji buvo, yra ir visada bus mano širdelės puselė.. ir ašaros nevalingai riedėjo mano skruostais. Aš jos labai ilgiuosi, man labai jos trūksta, myliu ir visada ją mylėsiu, nes mamos širdis negali nemylėti.
tikiuosi niekas nepyks,kad ištraukiau šį laišką,jis nuostabus
Šiandien Inesytės gimtadienis.. su tokiu nerimu ir skausmu širdyje laukiau šios dienos.. ir Ugnytei apie artėjantį mamytės gimtadienį tylėjau, tik vis prisimindavau, kad artėja jos gimtadienis. Ir ji buvo tokia laiminga. Ir tik šįryt pakeliui į darželį, pasakiau Ugnytei, kad šiandien vakare ji turės daug svečių, kad mes visi eisime į kapines, nunešime mamytei daug gražių gėlyčių ir uždegsime jai žvakutę, nes šiandieną mamytės gimimo diena. O kaip aš norėčiau, kad mamytė būtų matoma, tada mes uždegtume žvakutes ant tortuko, aš apkabinčiau mamytę, ją pabučiuočiau, glostyčiau jos plaukus pasakė ji liūdesio ir ašarų kupinomis akutėmis žiūrėdama į mane,.. ir po to kol laukėme stotelėje autobuso, Ugnytė garsiai dainavo dainelę, skirtą mamytei ....tu mažą mažytę mane auginai, auginai... mama, aš mylėsiu tave amžinai amžinai... ir visai jai nebuvo svarbu, kad stotelėje buvo daug žmonių, ji dainavo mamytei...
Aš klausiau jos dainavimo ir vis galvojau, kaip skaudu ir kaip sunku turi būti jai, jeigu mano širdelė verkia iš skausmo..
Palikau Ugnytę darželyje, o pati, eidama iki autobusų stotelės kalbėjausi su Inesyte, sakiau jai, kad begaliniai jos ilgiuosi, kad ji buvo, yra ir visada bus mano širdelės puselė.. ir ašaros nevalingai riedėjo mano skruostais. Aš jos labai ilgiuosi, man labai jos trūksta, myliu ir visada ją mylėsiu, nes mamos širdis negali nemylėti.
tikiuosi niekas nepyks,kad ištraukiau šį laišką,jis nuostabus
Stiprybes seimai,sekmes auginat maza mergyte Ugnyte.
Kazkaip siandien atradau ta tema,tai verkiau skaitydama.
