O Dieve... istorija verta knygos virselio!
šitokių dalykų iškentėję ir perėję turbūt labai mokate mylėti ir branginti. čia kitiems gūžtis, ne jums... 
aukit linksmi ir nesustabdomi
aukit linksmi ir nesustabdomi
Jusu istorija- labai pazistama musu seimai... Mes taip pat netekome vienos ir savo dvynukes, ir Jusu isgyvenimai- kaip atspindys visko, ka patyreme patys...
Labai gilintis nenoriu, bet istrigo vienas sakinys is Jusu istorijos apie akuserinio medike, kuri skaite istorija ir su pasimegavimu sake "mire"... deja, man su ja taip pat teko susidurti. ir ji vis dar megaujasi siomis ziniomis... kazkodel... kai maciau jos pasitenkinima norejosi sudraskyti ja i gabalus... bet tada per mazai jegu ir galvoje ne tie dalykai sukosi, kad rupinciausi jos psichologinem problemom...
iki siol bjauriuosi tuo zmogumi... ( jei gerai pamenu- Milda Jaržemskienė )
Labai gilintis nenoriu, bet istrigo vienas sakinys is Jusu istorijos apie akuserinio medike, kuri skaite istorija ir su pasimegavimu sake "mire"... deja, man su ja taip pat teko susidurti. ir ji vis dar megaujasi siomis ziniomis... kazkodel... kai maciau jos pasitenkinima norejosi sudraskyti ja i gabalus... bet tada per mazai jegu ir galvoje ne tie dalykai sukosi, kad rupinciausi jos psichologinem problemom...
iki siol bjauriuosi tuo zmogumi... ( jei gerai pamenu- Milda Jaržemskienė )
Jusu istorija siek tiek primena musu.. tik mes auginam savo neisnesiotus dvynukus abu irgi gimusius 2009m. (aisku jie gime geroki didesni 1669 it 1769g.) , bet pzystmas jusmas renimacija, intensyvios prieziuros patala.. skaitau ir viskas bega pries akis..
Jautru, sugraudino istorija. Saunuole mama, labais tipri, ir sunus tai pajaute,paveldejo ta stiprybe. Kaip gyvena dabar sis didvyris
Nuostabi istorija Verkiau kelis kartus ir iš džiaugsmo, ir iš liūdesio ... Šaunuolė mamytė ir tikrai stiprus sūnus
Verkiau kelis kartus ir iš džiaugsmo, ir iš liūdesio ... Šaunuolė mamytė ir tikrai stiprus sūnus
Ačiū už tokią gražią istrojia...
Skaičiau su virpačia širdimi, juk mano mergytė gimė irgi 950 gr. ir mes praleidome nerimo ir vilties kupiną laikotarpi tose pačiose palatose....bet aš savo istorijos nedrįstu aprašyti...labai skaudu prisiminti, nors gal kada ir parašysiu apie tai...ir žinoma apie laimingą pabaiga, nes mano dukrytė dabar beveik pusantrų metukų - laksto po kambarius, čiauška, karstosi ant stalų ....ir nuolatos stebina būdama toks ypatingas vaikas
Neišnešiotukų mamos, mūsų vaikai ypatingi
Skaičiau su virpačia širdimi, juk mano mergytė gimė irgi 950 gr. ir mes praleidome nerimo ir vilties kupiną laikotarpi tose pačiose palatose....bet aš savo istorijos nedrįstu aprašyti...labai skaudu prisiminti, nors gal kada ir parašysiu apie tai...ir žinoma apie laimingą pabaiga, nes mano dukrytė dabar beveik pusantrų metukų - laksto po kambarius, čiauška, karstosi ant stalų ....ir nuolatos stebina būdama toks ypatingas vaikas
Neišnešiotukų mamos, mūsų vaikai ypatingi
QUOTE(carramele @ 2010 02 22, 18:41)
Ir vėl žvelgti į priekį. Vėl pradėti tikėti. Ir vis drąsiau svajoti apie dar vieną brolį ar sesę savo stebuklėliams.
jetus, kokie jus grazus ir faini
sekmes jums dideles, aukit stiprus ir sveiki
Filmo verta istorija, neisivaizdavau ka isgyvena neisnesiotuku mamytes, juolab praradusios viena is dvynuku, esat be galo stipri moteris, dziaugiuosi, kad pagaliau maziukas stiprus
Dieve kiek tau reikėjo stiprybės negaliu atsidžiaugti toki fainuoli auginate
negaliu atsidžiaugti toki fainuoli auginate
