QUOTE(Singė @ 2010 03 07, 11:21)
Ir dar - kiek laiko jūs kankinatės su AD-metai, 2 ar dar daugiau. Man kuo toliau, tuo neramiau darosi, kai paskaitau vaikų ir mamyčių kančias.....
Vyresnėlis sūnus AD turėjo nuo gimimo iki metų, bet kol turėjo AD, buvo neskiepijamas, augo be skiepų pačios pediatrės nurodymu. Nežinau ar turėjo tas skiepų nebuvimas įtakos AD, ar ne. Plius matinamas buvo pagal griežtą, Kauno Klinikų alergologės sudarytą dietą, kurią alergologė dažnai koreguodavo. Apie metukus vaikas ėmė gražėti, meniu išsiplėtė. Galiausiai beliko tik sausos baltos dėmės kai kuriose vietose. Jos tai ilgai laikėsi, plaštakos buvo sausos. Bet ilgainiui ir tai išnyko - tepdavom kremu, prausdavomės spec muilu.
Mažėliui AD atsirado nuo 7mėn - vienos rausvos dėmės ant veiduko. Na ir paskui pošlo pojiechalo. Mus labai šlapiavimai kankino ant kojyčių ir ausyčių, veiduką buvom suvarę iki baisios būklės. Mažajam AD buvo žymiai stipresnis nei brolio. Beje, vaikas gavo visus skiepus iki 15mėn, nebeskiepijau tik 15mėn skiepu ir vėlesniais. Dabar maniškiui 2,3 metų, atrodo kaip sveikas vaikas, valgom viską, jokios dietos nėra. Būna kartais ant ausytės ar žanduko sausos vietos paryškėja, bet tuo metu ir mano pačios rankų, pėdų oda labai išsausėja. Ir tą jau seniai pastebėjau - kai tik vaikui koks pablogėjimas, tuo metu ir mano rankų oda tragiška darosi, nors ištisai tepu, drėkinu. Žiūrėk vaiko būklė gerėja, pastebiu, kad ir mano rankų oda normalėja, kremu bereikia tik kartą kitą per dieną patepti. Kažkada juokėsi mamos, kad gal nuo mėnulio fazių AD priklauso. Sunku pasakyti, bet kad kažkas įtakoja tą AD tai tikrai, nes tokie sutapimai gali būti kartą kitą, nu bet ne nuolat.