Šleivapėdžiukų klubas 3

sveika,
o as jus dar labiau noreciau paguosti - jei gimdete ligonineje, jei vaikas bent keleta kartu buvo apziuretas pediatru, o ir jus pati ji auginot - rimta sleivapedyste matosi nuo gimimo, tikrai butu pastebeje, be to, jei vaikas vaiksto dedamas ir vidini, ir isorini pedos skliautus - tai yra GERAI!!! Jei ir reikes tentomijos (achilo pakirpimo), tai nera didele beda, isgyvensit ir pamirsit, bet speju, kad gal ne to neprireiks. Po tentomijos 3 savaites gipso privalomos, bet nebijokit - tai tikrai nera itin baisu. Bet jus vaikstot - tai jau rodo, kad jei ie yra sleivapedyste, tai ji tikrai lengvos formos arba jos isvis nera

Pagooglinkit apie "club foot", tada geriau siuprasite, kokio menko laipsnio yra jusu sleivapedyste, na, gal bent jau ramiau pasidarys. Tikrai, musu lengvos formos (taip sako ortopede Galvydiene) vienos kojos sleivapedyste pastebejo vos gimus. Nemanau, kad uzsienyje labiau aplaidus

Linkiu kuo geresniu naujienu ir labai labai daug sekmes!!

O mes rytoj vaziuojame pas reabilitologe i Santariskes del mankstu, ziuresim, ka apie kojyte sakys. Nesioti turetume Ponseti batukus, bet kadangi vaikas su jais tiesiog klykia, tai mes ju ir neisnesiojam kiek reikia Kartais pagalvoju, kad operacija yra geriau, nei nuolat verkiantis, klykiantis ar neramus vaikas, labai visi pavargom...
Mano broliui, kuris irgi turejo sleivapedyste, dare operacija - nera ten nieko baisaus toj operacijoj... Kazkur cia Supermamoj viena siaubinga posta apie ta operacija skaiciau - tai uzlankstyta taip gal tureta omenyje kita operacija... O mums tikras siaubas yra tie batukai, ir lietuviski, ir amerikietiski - nu niekaip vaikas nepriprato . Mus gelbeja tik tai, kad forma lengva...

Ir mums sunkiai sekesi tuos 3 men. juos nesiot - ir trine jie, ir vaikas kankinosi, ir mes
Dabar naktim kankinames - vaikas nori miegos ant sono, o negali. Tai miega pusiau sedom - kojos tiesiai guli, o galva ant sono deda. teko net dar viena pagalve i lovyte padeti, kad galetu ant jos galva padeti Vnz., siaubas kaip neramiai miega. Ramiausias miegas, kai paryciais neapsikentus nuemi tuos prakeiktus batus. Ir tada jis ramiai sau ant soniuko miega.
Atlankem mes jau reabilitacija ir I lygio Santariskese (5 masazai ir 5 mankstos) ir II lygio Gemmoj
Po I reabilitacijos Galvydiene jau norejo mums dar viena achilo operacija daryti, bet mes jau buvom pradeje II reabilitacija lankyt. Tai liepe po jos ateiti. Tai po II reabilitacijos jokios operacijos (kol kas) nebereikia. Ji ir pati nustebo. O mes apsidziaugem Dabar lauksim kai stotis prades ir vaiksciot. Tada vel pas Galvydiene eisim.

Aciu uz palaikyma ir padrasinima,to dabar tikrai reikia po gimdymo tik klubo sanari ziurejo,jokiu kojyciu ar seip kad kaip lietuvoj apziuri vaikus neziurejo ne karto,buvo privalomas viena vizitas pas gyd.pas kuria lankomes mes visi,kuri ir ginekologo vaidmeni atlieka ir pediatro ir visu kitu reikalu zinove,tai pasvere,pamatavo galvyte,cia ugio niekas nematuoja,tai to vaiko net nurenkt nereik,ai dar pilvuka paspaude iki metu dar matemes su sesute keturis kartus,kuri pamatuodavo,suzymedavo ka valgom ko ne ir t.t..,o kas men.apziures cia nera,uz tai ir su kojytem mus pamate velai tik tai zinau,kad mums tikrai lengva forma,ji man nepatiko nuo gimimo,bet visi sake isauks,tad laukem to isaugimo,bet ...

Aha informacijos jau prisikaiciau,tik ten tu operaciju ivairiu pobudziu buna visur raso reikalingas gipsas,pirmiausia gipsuojama tik po to kerpma ir dar dedamas i gipsa.Nu ziuresim ka pasakys mums

O jus varksiukai varkstat su tais batukais,ar jums tik nakty jie dedami ar ir diena reikia nesioti?

Dėl batukų turbūt visi vargsta, bet jei tokia vaiko pasveikimo kaina, turi ją mokėti ir kentėti kartu su vaiku. Turėjome ir mes pūslių, bet tik pirmais mėnesiais, po to kojytės priprato ir dabar neturime jokių problemų su batukais.
Tiksliau sakant vaikas neturi problemų, tik tėveliai - saugom dantis, kaktą ir šiaip save, nes jei būna su batais ir sugalvoja mostą kokį dėti, tai mėlynės lieka, jei pasimaišai po jo kojom

Mums gydytojas yra pasakęs: įtvaras būtinas, turit taip išmokinti vaiką, kad norėdamas miego, jis pats atsineštų batukus. Pradžioje tai atrodė utopija, bet dabar pas mus taip ir yra - vaikui 1,5 metų, kai ruošiamės gulti, jis rodo pirštuku į batukus, arba pats juos dedasi. Per tuos metus tik kelis kartus esu migdžiusi be batų. Neseniai buvo sukilusi temperatūra, galvoju, vaikas ir taip kankinasi, migdysiu be batų, tai vėliau buvau priversta uždėti, nes pastebėjau, kad kai kojos išskėstos, ramiau miega, ne taip blaškosi. Jam tubūt jau nebeišeina kitaip

Parašysiu iš savos praktikos, kokių turėjom bėdelių ir kaip jas įveikėm, gal kam pravers:
1. Pūslės ant kulnų. Jau turbūt anksčiau rašiau, kad pūsles gydžiau su alijošiumi, išpjaudavau minkštimą, jį dėdavau ant pūslės, tada binto prilanksčius, tada pleistą, tada storą kojinę. Vargom, nes tas pleistras susistumdavo, nukrisdavo, bintas nučiuoždavo ir pan., na bet ilgainiui šita problemėlė dingo.
2. Odos įtrūkimai po pirštukais. Vaikui būnant ilgą laiką su batais, nesvarbu, kad ir odiniai, kojytės labai prakaituodavo, t.y. sušildavo, o tarpupirščiai suskilinėdavo, pradėdavo šlapiuoti. Kelis kartus per dieną plaudavau pėdutes, išsausinus barstydavau pataisų milteliais. Nuėmus batukus stengdavausi kaskart kiekvieną pirštuką pamasažuoti.
3. Miego pozicija. Vaikas neišmiegos visą laiką tik ant nugaros, reikia jį guldyti ir ant šono. Mes įsigudrinom vaiką guldyti ant šono, o prieš vaiką padėti pagalvėlę arba susuktą jo anklodėlę ir ant jos užmesdavom "ore kabančią" kojytę. T.y. jei vaikas guli ant kairio šono, dešinė kojytė būna užmesta ant pagalvės. Atrodytų, kad nepatogu, bet jis kuo puikiausiai taip miega, vaikai lankstūs, rangosi jis su tuo įvaru kaip gyvačiukas. Dabar, kai vaikas didesnis, pats vartosi, esu padėjusi iš šonų jam po pagalvėlę, taigi, jei verčiasi ant kurio nors šono, koją užmeta ant pagalvėlės, kad koja ore nakybotų. Aš nuėmiau vaiko lovos kraštą, prisitraukiau lovytę prie savo lovos, tai kartais ir pas mane persiverčia, nes su įtvaru standartinėje lovelėje sunku sutilpti, reikia platesnės erdvės apsivertimui. Lovytę visą apraišiojau apsaugėlėm, nes naktį sienas kapoja su tuo įtvaru
4. Miego rūbai. Mūsiškis pyksta, jeigu jį nakčiai užklojam - jam būna per sunku pakelti įtvarą, kai užmetų antklodę, negali apsiversti, todėl aprengiu šiltesniais rūbeliais ir jis miega neapklotas.
5. Apsauga įtvarui. Kai pradėjo pajėgti pakelti kojytes su įtvaru, reikėjo saugoti jo kaktą, kad nesusitrenktų, nes labai aukštai iškelia kojas. Vyras nupirko atitinkamo diametro kažkokią tai poroloninę ar pan. vamzdžių izoliaciją, ir ją užmovėme ant "šinos", jungiančios batukus (pas mus lietuviški batukai). Truputį saugiau. Bet šiaip su įtvaru vieno stengiuosi nepalikti, kad nesusižeistų.

Dabar mes jau atsigavę - vaikas išmiega visą naktį, nereikia nei vartyti, nei migdyti, ir kaip ir sakiau, to įtvaro net nejaučiam. Bet atsiminus pirmą pusmetį tai pagaugai eina Ne tik mes su vyru, bet ir mano tėvai bei sesė buvome nusiplūkę - dieną naktį kas 2 valandas keltis reikdavo, rėkdavo, vartyt reikdavo, užklot, pagalvėlėm kamšėm, kamšėm, tų batų uždėt vienam neišeidavo, traukdavo kjytes, nusimaudavo...

Stiprybės merginos, visi vargai baigsis, aš jų jau beveik nepamenu, kai žiūriu į gražią vaikiuko pėdutę. Linkiu visų leliukams kuo greičiau pasveikti ir kad į temutę užsuktumėt tik džiaugsmais pasidalinti

Ui, na ir prirašiau

Tikrai didelis dekui nezinau ar ju mums prireiks,bet manau labai naudinga informacija

Man skaitant jusu istorija baisu dares,jau nekalbu,ka jums teko isgyvent,bet esat saunuoliai,kad nepasidavet

As kiek skaiciau tai lengva ar sunki forma tos sleivapedystes gydimas panasus,gal tik kiek trumpesnis esant lengvos formos sleivapedystei
Papildyta:
Lindre tavo nikas man kaskur zinomas is kitu sms,ar is rugpjutiniu temutes ar pusmetinuku o gal maisau kaska,dabar kai parasei,kad 1.5 metuku is kart iskilo tavo nikas mano atminti,nes mums irgi tiek laiko

Pagal jusu vaikelio gimimodata matau, kad maniskis viena diena jaunesnis
Plepejau trumpai kazkurioje temuteje apie mazylius, bet pameciau ja. Gali buti, kad ten matemes.

niu va sakau,kad kaskur matytas nikas as ir ten trumpai sedejau,mazai bendraujanciu buvo taip ir pasimete temute.O tai jums sleivapedyste nuo gimimo pastebejo ar veliau?

Tik gimus pėdutė buvo nusisukusi Košmaras kažkoks buvo. Akis praverkiau visas pamačiusi kojytę. Bet griebėm bėdą už ragų - antrą ar trečią dieną po gimimo jau kojytė buvo sugipsuota, dar nė mėsesio nebuvo, kai operavo. Oi, net šiurpas nubėgo atsiminus. Jei kam tik vėliau pastebi, tai reiškia pas mus ten minimali bėda.

Net neisivaizduoju ka jums teko iskest ,bet jau jus liga pazaboje esat mes tik pradesim,ziuresim kaip seksis mums,bet itariu sunkiai,su vaiksciojanciu vaiku ir gibsais

Mamytes o sakykit kada jusu sleivapedukai pradejo vaikscioti?Maniskis 1m2men bet dar niekaip nenori eiti vienas Gal itakos turi tai kad sleivapedukas

musiskis 1m ir 1men. pats pradejo eiti. Manau tikrai kazkiek itakoja. Bet juk ir sveiki vaikai kartais panasaus amziaus tik pradeda eiti..

Maniškis pradėjo vienas eiti metų trijų mėnesių, o tvirtai jau - metų keturių mėnesių. Tikrai nepergyvenkit dėl vaikščiojimo, kad vėlai, kai jam reiks, tai jis ir eis
Ortopedas, kuris gydė mus nuo šleivapėdystės, sakė, draudžiu vaiką mokyti vaikščioti, jam dar minimum 80 metų reiks ant kojų stovėti, tai prašom vaiko neskubinti. Neva visų vaikų nereikia skatinti, jie turi patys pajust norą ir poreikį stotis ir žengt - jei per anksti pradeda vaikščioti, yra tikimybė, kad kojos iškryps (rodė knygoj, taip išgaubtai, ypač aktualu tiems vaikams, kas yra stambesni, o mūsiškis būtent toks ir yra - prie stambuolių). Kadangi kojytės jautri tema, tai aš viską dariau pagal gydytojo nurodymus. Jis sakė, kad net paėmus už rankyčių ir vedimas, tai jau yra skatinimas. Tai vat sėdėjom ir laukėm, kada ponaitis rodys iniciatyvą ir vieną dieną įsikibo į lovos kraštą ir atsistojo. Po to įsikibęs, kai jau tvirtai stovėjo, pradėjo palei lovos kraštą žengti. Širdy pergyvenau, kad jis toks tinginiukas, kiti jau 10 mėn eina, bet klausiau gydytojo. Ypač nervuodavo, kai kokie kaimynai ar kokios bobutės galvas kraipydavo ir dievagodavosi, kad ojeiojei, toks didelis, o dar neina, vaje vaje, gal serga