Dienos sentencijos, gražios, pamokančios

Mažiau baiminkis, daugiau tikėki, mažiau valgyk, daugiau kramtyk, mažiau dėjuok, daugiau alsuok, mažiau kalbėk, daugiau mylėk - ir turėsi viską.
Švedų patarlė

"Kai kalbi taip garsiai, negirdžiu, ką sakai... (R. Waldo Emersonas)


"Meilė - tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas." (M.Konstantinas Čiurlionis)

Meraitės, gal turite gražių žodžių apie kavą ar arbatą?

Kava turi būti juoda kaip velnias, karšta kaip pekla, tyra kaip angelas ir saldi kaip meilė.

Taleiranas
Papildyta:
Blogiausias tas batas, kuris spaudžia širdį... [P. Motiejūnas]

Autoriaus nežinau, bet žodžiai tikrai labai prasmingi, tai noriu pasidalinti;

Tegul užtenka laiko iššūkiams. Tinginystei. Evoliucijai. Paieškoms.
Švelnioms avantiūroms. Atradimams. Tobulėjimui. Neskausmingoms klaidoms.
Eksperimentams. Akiračio plėtimui. Nepavojingiems ekstremalumams. Patirčiai.
Azartui. Atsakomybei. Adrenalinui. Sveikai euforijai. Savarankiškumui.
Drąsai. Brandai. Pokštams.

Tegul visada užtenka laiko pakelti akis į dangų. Išgerti rytinės kavos.
Nusišypsoti eismo kamščiams. Perklausyti bent vieną dainą, kuri atima protą
ir grąžina sparnus.

Tegul užtenka laiko bent kartą per savaitę aplankyti draugus jų namuose ir
paglostyti jų kates, jei jos neprieštarauja. Tegul užtenka laiko darbams,
kuriuos gera nudirbti, ir nerūpestingoms vakarienėms po sėkmingos darbo
dienos.

Tegul užtenka laiko mokytis naujų dalykų - nesvarbu, vairuoti, žiesti
puodus ar kalbėti ispaniškai. Tegul užtenka laiko palaistyti visas gėles ir
uždegti visas žvakes namuose, kai į svečius ateina seni seni draugai. Tegul
užtenka laiko nusivalyti batus ryte ir perskaityti bent vieną puslapį geros
knygos vakare.

Tegul užtenka laiko pastebėti, kaip viskas keičiasi. Pamatyti pirmą žolę ir
pirmą sniegą. Išgirsti pirmą paukščio čiulbtelėjimą. Suskaičiuoti kiekvieną
krintančią žvaigždę. Prisiminti, kad tokios didelės pilnaties jau seniai
nebuvo. Pajusti, kaip šyla vanduo ežere. Užfiksuoti, kad švinta vis
anksčiau, o temsta - vėliau. Klausytis klajojančių lapų čežėjimo. Prisiminti
žiemas, kuomet per Kalėdas būdavo tikro sniego. Ir pasakoti apie jas savo
vaikams ar sūnėnams.

Tegul užtenka laiko auginti vaikus. Vedžioti juos, paėmus už rankos. Mokyti
juos naujų žodžių ir užsirišti batukus. Padėti jiems piešti. Skaityti jiems
pasakas ir geras istorijas. Kartu gaminti eglutės žaisliukus ir puošti namus
sningant (jei vis dar snigs).

Tegul užtenka laiko susitikti su savo tėvais. Išgerti su jais gero vyno ir
prisiminti savo vaikystę. Ir pasakoti juokingus nutikimus.

Tegul užtenka laiko apsikabinti tuos, kuriuos džiaugiesi sutikęs. Tegul
užtenka laiko užrašyti atviruką tiems, kurie švenčia. Nupirkti gėlių, kad ir
kaip tai banalu. Dailiai supakuoti dovaną, na ir kas, kad ji labai greitai
bus išpakuota. Parašyti kad ir patį paprasčiausią mail'ą, jei su džiaugsmu
staiga prisiminei kažkokį žmogų. Tegul užtenka laiko su geriausiais draugais
išgerti šampano. Ir iki paryčių klajoti po miestą. Paskui pusryčiauti
drauge.

Tegul užtenka laiko jausti. Naktinį vėjo atsidusimą, kai pavasarį
miegodamas netyčia iškiši kojas iš po apkloto. Draugo balso pasikeitimą, kai
kažkas nutinka. Artėjantį lietų, kai netikėtai užsimanai miego. Būsimus
pokyčius, kai tavo mieste prašiaušia naujas skersvėjis. Gražų Senamiesčių
sienų kreivumą, atsiradusį nuo laiko, tinko ir nutikimų naštos. Rauplėtą
medžio žievę po savo delnu. Nuovargį, į kurį gera panirti. Nemigą, kai
negali užmigti iš nuostabos. Žiogų čirpimą liepos naktyje, kurio beveik
negirdėti. Smėlį po kojomis. Akmenis. Vandenį. Jūrą. Liūtį. Mišką. Žemę.
Orą. Vėtrą.

Tegul užtenka laiko sau. Tylai. Savimeilei. Miegui.

Tegul užtenka laiko rinktis pačius pačiausius dalykus. Stipriausias knygas.
Kiečiausius filmus. Dar nebandytus kokteilius. Tikriausius draugus.
Gryniausius žodžius. Geriausius pakeleivius. Ir savo kelią.

Tegul užtenka laiko pasakyti. Ir išgirsti.

Paleisti ir sulaukti sugrįžtant.

Tegul visiems ir visada šioje Žemėje užtenka laiko mylėti, bandyti ir
džiaugtis.

rutulux, labai grazu

Pasipriešinimas kliūtims niekur nenuveda. Savęs gailėjimas taip pat yra bepramis. Žmogus privalo rizikingai ir narsiai pažvelgti į save kaip į galimybių visumą ir suprasti, kad pats įdomiausias žaidimas pasaulyje – tai išspausti iš savęs tai, kas geriausia. — [H.E.Fosdickas]
***
Kartais sąžinė baudžia net tuomet, kai to nedaro įstatymas. — [Publilijus Siras]
***
Gyvenimas – tai formavimosi procesas, būsenų kombinacija, per kurias mes pereiname. Žmonės patiria nesėkmę tada, kai pasirenka vieną būseną ir stengiasi joje pasilikti. Tai- mirties rūšis. — [A.Nin]
***
Koks vyras, tokia ir žmona. — [A.Tenisonas]
***
Moterys žaidžia savo grožiu kaip vaikai peiliu. Jos pačios juo susižeidžia. — [V.Hugo]
***
Kartais viena moteris esti daug įžvalgesnė už šimtą vyrų. — [G.E.Lesingas]
***
Moterys visada domisi beprotybėmis, kurių priežastis yra meilė. — [Volteras]
***
Vyras yra naminis gyvūnas: griežtai elgiantis jį galima daug ko išmokyti. — [D.Kūper]
***
Moterys turi nuostabią nuojautą: jos sugeba suvokti bet ką, išskyrus tai, kas akivaizdu. — [O.Vaildas]
***
Vienaip ar kitaip vesk: jei gausi gerą žmoną, būsi laimingas, jei blogą - tapsi filosofu. — [Sokratas]
***
Vedęs vyras panašus į musę, nutūpusią ant lipnaus popieriaus: ir saldu, ir nuobodu, ir nuskristi negali...
***
Ginčytis su moterimi yra beprasmiška: jei laimėsi, būsi storžievis, jei pralaimėsi - menkysta.
***
Iš pradžių vyras nežino, kaip moterį užkalbinti, o paskui nežino, kaip ją nutildyti.
***
Sprendimas vesti - kartais būna paskutinis sprendimas, kurį vyras priima pats.
***
Jeigu vyras sako, kad jis nieko nenutuokia apie moteris, vadinasi, jis jau šį tą nutuokia.
***

Dabar aš truputį pikta tai ir posakiai atitinkami...

Jei reaguosi į kiekvieną kvailį, greit baigsis šoviniai..

Jei kiekvienam mulkiui užleisi kelią, visą gyvenimą pati vaikščiosi šunkeliais..

"Galbūt šiame pasaulyje mums lemta ieškoti meilės, surasti ją ir prarasti ne vieną kartą. Įsimylėdami kiekvienąsyk atgimstame iš naujo, ir kiekvienąsyk, kai meilė dingsta atsiveria žaizda. Aš didžiuojuosi, kad esu ištisai nusėta vien randų...(Isabel Allende "Paula").

Kelios Bendžamino Franklino mintys:

Turbūt iš visų įgimtų aistrų mums sunkiausia įveikti išdidumą; kad ir kaip maskuojamas, kad ir kaip gujamas, slopinamas, marinamas - jis vis gyvena ir kartkarčiais prasiveržęs pasirodo visu gražumu.


Niekas taip dažnai neapgaudinėja žmogaus, kaip jis pats.


Dvidešimties metų žmogų valdo norai, trisdešimties - protas, keturiasdešimties - išmintis.


Kai kuriuos žmones mes vadiname laukiniais todėl, kad jų elgesys skiriasi nuo mūsų.