Dienos sentencijos, gražios, pamokančios

Gabriel Garcia Marquez - Aš išeinu


Jeigu Viešpats Dievas nors sekundei užmirštų, kad aš skudurinė lėlė, ir padovanotų man truputį gyvenimo, tikriausiai aš nepasakyčiau visko, ką galvoju; aš daugiau mąstyčiau apie tai, ką kalbu.
Aš vertinčiau daiktus ne pagal jų kainą, o pagal reikšmingumą.
Aš miegočiau mažiau, svajočiau daugiau, suvokdamas, kad kiekviena minutė su užmerktomis akimis - tai prarastos šešiasdešimt sekundžių šviesos.
Aš vaikščiočiau, kai kiti to vengia, aš pabusčiau, kai kiti miega, aš klausyčiausi, kada kiti kalba.
Ir kaip aš gardžiuočiausi šokoladiniais ledais!
Jeigu Viešpats duotų man mažumėlę gyvenimo, aš rengčiausi paprastai, kelčiausi kartu su pirmais saulės spinduliais, apnuogindamas ne tik kūną, bet ir sielą.
Dieve mano, jeigu aš turėčiau dar nors kiek laiko, sukaustyčiau savo neapykantą ledu ir laukčiau, kada pakils saulė. Pieščiau mirgant žvaigždėms kaip Van Gogas, padangėmis skraidyčiau, skaitydamas Benedeti eiles, ir Serra dainos būtų mano mėnulio serenada. Aš prausčiau rožes savo ašaromis, kad pajusčiau jų spyglių keliamą skausmą ir skaisčiai raudoną lapelių bučinį.
Dieve mano, jeigu aš turėčiau kruopelytę gyvenimo. Nepraleisčiau nė dienos, kad nepasakyčiau mylimiems žmonėms, jog juos myliu. Įtikinėčiau kiekvieną moterį ir kiekvieną vyrą, kad myliu juos, aš gyvenčiau meilėje ir su meile.
Aš įrodyčiau žmonėms, kad jie neteisūs, manydami, jog jeigu jie sensta, tai nustoja mylėti: priešingai, jie sensta todėl, kad paliauja mylėt!
Vaikui aš duočiau sparnus ir pats ;išmokyčiau jį skraidyti.
Seniems žmonėms aš įkalčiau į galvą, kad mirtis ateina ne nuo senatvės, o nuo užmaršties.
Aš juk taip pat daug ko išmokau iš jūsų, žmonės.
Sužinojau, kad kiekvienas nori gyventi ant kalno viršūnės, nenutuokdamas, jog tikroji laimė laukia besileidžiant žemyn.
Aš supratau, kad kai naujagimis pirmąkart savo mažyčiu kumšteliu griebia tėvo pirštą, jis griebia jį visiems laikams.
Aš supratau, jog žmogus turi teisę pažvelgti į kitą žmogų iš viršaus tik tam, kad padėtų jam atsistoti ant kojų.
Aš tiek daug išmokau iš jūsų, nors, tiesa pasakius, iš viso to ne tiek jau ir daug naudos, todėl, kad ,prisikrovęs savo skrynią, aš mirštu.

Gilios upės teka tyliai.

Nieko nėra nuobodžiau už nepriekaištingą reputaciją.


Vyrai - kaip pietūs: gali valgyti restorane, gali valgyti iš konteinerio... Jei neturi ką gero valgyti, kartais geriau ir pabadauti

Žmogus pats save kuria ir pats žlugdo. Minties arsenale jis kala ginklą, kuriuo gali susinaikinti. Ir atvirkščiai - jis sugeba sukurti tokį įrankį, kuriuo galima pasistatyti dieviškus džiaugsmo, galybės ir ramybės rūmus.

- James Allen

Super

Vien tik mūsų garbinamos meilės ir jos dukterų- užuojautos ir vilties- ilgesys gali priversti žmogaus sielą gultis ant kankinimo suolo, lyg tiltas jungiančio praeitį ir ateitį.

Debesys nuplaukia, dangus pasilieka.

Geriau nepasakyti visko, negu pasakyti per daug

"Kai meilė tau pamoja, sek ją, nors jos keliai kieti ir statūs. Kai meilė sparnus išskleidžia, po jais glauskis, nors kalavijas, po jos plunksnom, grasina tave sužeisti. Ir kai tau meilė kalba, tikėk ja, nors jos balsas gali sudaužyti tavo svajones taip, kaip šiaurys vėjas nusiaubia, nuplikina sodą. Nes jei net meilė tave karūnuoja, ji vis tiek tave karūnuoja, ji vis tiek tave ir nukryžiuos. Tačiau jei iš baimės virpėdamas tu sieksi iš meilės tik taikos, meilės tik malonumų, tuomet jau geriau prisidenki savo nuogybę ir ženki iš meilės grendymo į pasaulį, kuriame metų laikų ribos išlikusios, kur tu juoksies, tačiau tau liks neišjuokto juoko, kur verksi, tačiau liks tau dar ašarų. Meilė nieko neduoda,- tik save, ir neima meilė iš niekur, tik iš savęs, meilė nieko neturi, tačiau ir tu negali jos turėti, nes meilė savimi pasisotina. Kai tu myli, nesakyki: “Dievas mano širdy”, bet sakyki verčiau: “Aš širdyje Dievo”. Nesitikėki, kad tu pakeisi meilės vagą – jeigu būsi jos vertas, ji tavo gyvenimą kreips...”

Kahilis Džibranas "Pranašas"

"Būdami tobuli, visi žmonės būtų lygūs, taigi kiekvieną būtų galima pakeisti bet kuriuo kitu. Kaip tik žmogaus netobulumas padaro kiekvieną individą nepakeičiamą, nes kiekvienas netobulas savaip. Nė vienas nėra visapusiškas, užtat kiekvienas vienpusiškas, todėl ir ypatingas."



Menkiausią pykčio minutę Jūs prarandate šešiasdešimt sekundžių laimės. (Emerson)


Stebėk savo mintis — jos virsta žodžiais...
Stebėk savo žodžius — jie virsta veiksmais...
Stebėk savo veiksmus — jie virsta įpročiais...
Stebėk savo įpročius — jie tampa charakterio bruožais...
Stebėk savo charakterį — jie valdo tavo likimą...

Sentimentali meilė varžo žmogų.

Aš negaliu pasirinkti savo jausmų. Bet galiu pasirinkti, ką su jais daryti praktiškai
Ugnė Barkauskaitė


Buvau sau uždraudusi apie jį galvoti. Ir labai stengiausi laikytis tos taisyklės. Be abejo, kartais pasiduodavau: juk buvau tik žmogus.
Stephenie Meyer