Neturime pagrindo nepasitikėti savo pasauliu, nes jis nėra mums priešiškas. Jeigu jame yra siaubų, tai čia mūsų siaubai, jeigu jame yra bedugnių, tai tos bedugnės mums priklauso, jeigu tyko pavojai, tai turime mėginti juos mylėti. Ir jeigu kursime savo gyvenimą, remdamiesi principu, kad visada reikia laikytis to, kas sunku, tai tie dalykai, kurie mums dabar dar atrodo labai svetimi, pasidarys mūsų tikriausiais ir ištikimiausiais bičiuliais. Kaip gi mes galime pamiršti senuosius mitus, esančius visų tautų pradžioje, mitus apie slibinus, kurie lemiamą akimirką pavirsta princesėmis; galbūt visi mūsų gyvenimo slibinai yra princesės, tik ir laukiančios, kada mes vieną dieną pasirodysime esą gražūs ir drąsūs. Todėl nevalia
išsigąsti, jeigu prieš Jus iškyla toks didelis liūdesys, kokio dar niekada nebuvote regėjęs; jeigu nerimas nelyg šviesa ir debesų šešėliai slenka per Jūsų rankas ir visus Jūsų darbus. Turite galvoti, kad Jums kažkas darosi, kad gyvenimas Jūsų nepamiršo, kad jis laiko Jus rankose; jis neleis Jums nukristi.
Kiekvienoje ligoje būna daugybė dienų, kai gydytojas nieko daugiau negali daryti ir turi tik laukti. Kaip tik taip dabar pirmiausia turite elgtis ir Jūs, būdamas pats savo gydytoju. Raineris Marija Rilkė, Laiškas jaunam poetui
Kai gyvenimas tau pasiūlo citriną, sakyk: ''O taip. Mėgstu citrinas. Ką dar man turi?''(Henris Rolinsas)
''Problema yra visai ne problema. Problema yra tavo požiūris į problemą. Supratai?'' (Brevinas)
Meilė kasdien daro stebuklus: pakerta jėgas stipriesiems ir suteikia jegų silpniems, kvailina išminčius ir įkvepia išminties kvailiams, kursto aistras, griauna sveiką protą - žodžiu, verčia viską aukštyn kojom. (Marguerite De Valois)
''...meilė yra pats maloniausias, pats tikriausias, pats teisingiausias dalykas pasaulyje. Ir nesvarbu, kuo už ją moki.'' (Francoise Sargan)
''Problema yra visai ne problema. Problema yra tavo požiūris į problemą. Supratai?'' (Brevinas)
Meilė kasdien daro stebuklus: pakerta jėgas stipriesiems ir suteikia jegų silpniems, kvailina išminčius ir įkvepia išminties kvailiams, kursto aistras, griauna sveiką protą - žodžiu, verčia viską aukštyn kojom. (Marguerite De Valois)
''...meilė yra pats maloniausias, pats tikriausias, pats teisingiausias dalykas pasaulyje. Ir nesvarbu, kuo už ją moki.'' (Francoise Sargan)
Ypatingus žmones galima rasti per minutę, per valandą - juos įvertinti, per dieną - juos pamilti, tačiau per visą gyvenimą jų negali pamiršti.
Naktinio drugelio pamoka
Vieną vakarą aš kalbėjau su drugeliu. Jis bandė įsilaužti į elektros lemputės vidų ir
Iškepti save ant jos siūlelio. -Kodėl jūs,vaikinai,imatės šio triuko?-aš paklausiau jo. Ar taip įprasta drugeliams ? Nes jei vietoj elektros lemputės čia būtų atvira žvakė, tu taptum mažu,bjauriu angliuku. Argi tu neturi sveiko proto? -Užtektinai,-atsakė jis.-Bet kartais mes pavargstame nuo jo. Mus nuvargina rutina ir mes trokštame grožio bei jaudulio. Ugnis yra graži,ir mes žinome,kad per daug prie jos prisiartinę žūsime. Bet ką tai reiškia? JUK GERIAU PASIJUSTI AKIMIRKSNĮ LAIMINGU IR SUDEGTI, NEI GYVENTI ILGAI,BET VISĄ AMŽIŲ NUOBODŽIAUTI. Todėl mes susukame savo gyvenimą į vieną mažytį ritinėlį Ir po to jį iššauname. ŠTAI KUR YRA GYVENIMO PRASMĖ. GERIAU BŪTI VIENĄ AKIMIRKSNĮ GROŽIO DALIMI, O PO TO LIAUTIS EGZISTAVUS, NEI GYVENTI AMŽINAI IR NIEKADA NETAPTI GROŽIO DALIMI. Mūsų požiūris į gyvenimą yra : Lengvai ateini,lengvai išeini. Mes esame tokie,kokie buvo žmonės,kol jie netapo per daug civilizuoti, ir mokėjo džiaugtis gyvenimu. Ir kol susirengiau paprieštarauti tokiai jo filosofijai, Jis puolė į patentuoto cigarų žiebtuvėlio liepsną. Aš nesutinku su juo. Man geriau turėti dukart mažiau laimės, O gyventi dvigubai tiek.Bet kartu AŠ TROKŠTU,KAD NORĖČIAU KO NORS TAIP, KAIP JIS NORĖJO IŠKEPTI.
Vieną vakarą aš kalbėjau su drugeliu. Jis bandė įsilaužti į elektros lemputės vidų ir
Iškepti save ant jos siūlelio. -Kodėl jūs,vaikinai,imatės šio triuko?-aš paklausiau jo. Ar taip įprasta drugeliams ? Nes jei vietoj elektros lemputės čia būtų atvira žvakė, tu taptum mažu,bjauriu angliuku. Argi tu neturi sveiko proto? -Užtektinai,-atsakė jis.-Bet kartais mes pavargstame nuo jo. Mus nuvargina rutina ir mes trokštame grožio bei jaudulio. Ugnis yra graži,ir mes žinome,kad per daug prie jos prisiartinę žūsime. Bet ką tai reiškia? JUK GERIAU PASIJUSTI AKIMIRKSNĮ LAIMINGU IR SUDEGTI, NEI GYVENTI ILGAI,BET VISĄ AMŽIŲ NUOBODŽIAUTI. Todėl mes susukame savo gyvenimą į vieną mažytį ritinėlį Ir po to jį iššauname. ŠTAI KUR YRA GYVENIMO PRASMĖ. GERIAU BŪTI VIENĄ AKIMIRKSNĮ GROŽIO DALIMI, O PO TO LIAUTIS EGZISTAVUS, NEI GYVENTI AMŽINAI IR NIEKADA NETAPTI GROŽIO DALIMI. Mūsų požiūris į gyvenimą yra : Lengvai ateini,lengvai išeini. Mes esame tokie,kokie buvo žmonės,kol jie netapo per daug civilizuoti, ir mokėjo džiaugtis gyvenimu. Ir kol susirengiau paprieštarauti tokiai jo filosofijai, Jis puolė į patentuoto cigarų žiebtuvėlio liepsną. Aš nesutinku su juo. Man geriau turėti dukart mažiau laimės, O gyventi dvigubai tiek.Bet kartu AŠ TROKŠTU,KAD NORĖČIAU KO NORS TAIP, KAIP JIS NORĖJO IŠKEPTI.
Niekas nekuria ateities, išskyrus svajones.
Victor Hugo
Victor Hugo
"Tiesą sakant, labai mažai kas gyvena dabartyje, dauguma dar tik ruošiasi pradėti gyventi." (Dž. Sviftas)
Liūdna, bet šiandien ši frazė tinka ir man...
Liūdna, bet šiandien ši frazė tinka ir man...
Grupė buvusių studentų, jau spėjusių padaryti puikią karjerą, atėjo į svečius pas savo seną profesorių. Be abejo, greitai pašnekesys pakrypo apie darbus - absolventai skundėsi dėl daugybės sunkumų ir gyvenimo problemų.
Profesorius pasiūlė visiems kavos, nuėjo į virtuvę ir grįžo su kavinuku ir padėklu, apkrautu pačiais įvairiausiais puodeliais - porcelianiniais, stikliniais, plastmasiniais, krištoliniais ir paprastais, brangiais ir pigiais.
Kai svečiai pasiėmė puodukus, profesorius pasakė: "Ar Jūs atkreipėte dėmesį į tai, kad visi brangūs puodukai paimti. Niekas neėmė paprastų ir pigių puodelių. Noras turėti sau tik geriausia ir yra jūsų problemų šaltinis.
Supraskite, kad puodukas pats nedaro kavos nei geresne, nei blogesne.
Kartais jis net slepia tai, ką mes geriam. Tai, ko Jūs išties norėjot - buvo kava, o ne puodukas, tačiau sąmoningai pasirinkote geriausius puodukus, o po to dar apžiūrinėjote, kam koks puodukas atiteko.
O dabar pagalvokime: gyvenimas - tai kava, o darbas, pinigai, padėtis visuomenėje - tai puodukai. Tai tik Gyvenimo saugojimo instrumentai. Tai, kokį puoduką turime, neapsprendžia ir nekeičia mūsų Gyvenimo kokybės.
Kartais, koncentruodamiesi tik į puoduką, mes net užmirštame mėgautis pačiu kavos skoniu.
Patys laimingiausi žmonės neturi visko tik geriausio, tačiau jie pasiima visa geriausia iš to, ką turi.
Mėgaukitės savo kava!
Profesorius pasiūlė visiems kavos, nuėjo į virtuvę ir grįžo su kavinuku ir padėklu, apkrautu pačiais įvairiausiais puodeliais - porcelianiniais, stikliniais, plastmasiniais, krištoliniais ir paprastais, brangiais ir pigiais.
Kai svečiai pasiėmė puodukus, profesorius pasakė: "Ar Jūs atkreipėte dėmesį į tai, kad visi brangūs puodukai paimti. Niekas neėmė paprastų ir pigių puodelių. Noras turėti sau tik geriausia ir yra jūsų problemų šaltinis.
Supraskite, kad puodukas pats nedaro kavos nei geresne, nei blogesne.
Kartais jis net slepia tai, ką mes geriam. Tai, ko Jūs išties norėjot - buvo kava, o ne puodukas, tačiau sąmoningai pasirinkote geriausius puodukus, o po to dar apžiūrinėjote, kam koks puodukas atiteko.
O dabar pagalvokime: gyvenimas - tai kava, o darbas, pinigai, padėtis visuomenėje - tai puodukai. Tai tik Gyvenimo saugojimo instrumentai. Tai, kokį puoduką turime, neapsprendžia ir nekeičia mūsų Gyvenimo kokybės.
Kartais, koncentruodamiesi tik į puoduką, mes net užmirštame mėgautis pačiu kavos skoniu.
Patys laimingiausi žmonės neturi visko tik geriausio, tačiau jie pasiima visa geriausia iš to, ką turi.
Mėgaukitės savo kava!
Draugas- žmogus, su kuriuo nebijai būti pats savimi. Pam Brown
Gyvenimas ne toks jau trumpas, kad žmonėms neužtektų laiko būti mandagiems. R.V.Emersonas
Saugokitės pernelyg stipriai ir be išlygų prisirišti prie kito žmogaus; tai nėra, kaip daug kas mano, tvirtos meilės įrodymas. Užsidariusi savyje, savimi mintanti, nieko kitiems neduodanti ir niekuo nesirūpinanti meilė pasmerkta žlugti. Meilė - tai ne aistros blyksnis tarp dviejų žmonių; yra didžiulis skirtumas tarp įsimylėjimo ir meilės. Meilė - veikiau būsena, davimas, o ne potraukis; santykis su visuma, o ne su pavieniu žmogumi. (Irvin D. Yalom)
... meilė sau pačiam pereina ir į kitus. (Aristotelis)
Aš negyvenu nei praeitimi, nei ateitimi. Aš esu dabartyje, ir tik ji mane domina. Ir tu, jei sugebėsi visuomet gyventi dabartimi, būsi laimingas žmogus. Tu suprasi, kad yra gyvybė dykumoje, kad dangus žvaigždėtas ir kad vyrai kariauja, nes tai būdinga žmogaus prigimčiai. Tavo gyvenimas taps švente, vienu didžiuliu festivaliu, nes jis - tik šiuo metu išgyvenama akimirka, tik tiek. (Paulo Coelho)
Visada žemėje per mažai gerų žodžių - meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm. - J. Marcinkevičius
Gyvenimas ne toks jau trumpas, kad žmonėms neužtektų laiko būti mandagiems. R.V.Emersonas
Saugokitės pernelyg stipriai ir be išlygų prisirišti prie kito žmogaus; tai nėra, kaip daug kas mano, tvirtos meilės įrodymas. Užsidariusi savyje, savimi mintanti, nieko kitiems neduodanti ir niekuo nesirūpinanti meilė pasmerkta žlugti. Meilė - tai ne aistros blyksnis tarp dviejų žmonių; yra didžiulis skirtumas tarp įsimylėjimo ir meilės. Meilė - veikiau būsena, davimas, o ne potraukis; santykis su visuma, o ne su pavieniu žmogumi. (Irvin D. Yalom)
... meilė sau pačiam pereina ir į kitus. (Aristotelis)
Aš negyvenu nei praeitimi, nei ateitimi. Aš esu dabartyje, ir tik ji mane domina. Ir tu, jei sugebėsi visuomet gyventi dabartimi, būsi laimingas žmogus. Tu suprasi, kad yra gyvybė dykumoje, kad dangus žvaigždėtas ir kad vyrai kariauja, nes tai būdinga žmogaus prigimčiai. Tavo gyvenimas taps švente, vienu didžiuliu festivaliu, nes jis - tik šiuo metu išgyvenama akimirka, tik tiek. (Paulo Coelho)
Visada žemėje per mažai gerų žodžių - meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm. - J. Marcinkevičius
Nuostabiai graži istorija 
Seniai seniai susitiko visi žmogaus jausmai. Po to, kai Nuobodumas trečią kartą nusižiovavo, Beprotybė pasiūlė:
-Gal pažaiskime slėpynių?
Intriga pakėlusi vieną antakį paklausė:
-Slėpynės? O kas tai per žaidimas?
Beprotybė paaiškino, kad vienas iš jų bus žaidimo vadovas. Jis užmerks akis ir suskaičiuos iki milijono, o kiti tuo laiku pasislėps. Kurį suras paskutinį, tas bus laimėtojas ir sekančio žaidimo vadovas.
Entuziazmas iš karto pačiupo Euforiją už rankos ir pradėjo džiaugsmingai šokti. Laimė tuo metu taip šokinėjo, kad net įtikino Abejonę. Tik Apatijai niekas niekada nebuvo pakankamai įdomu ir ji atsisakė dalyvauti žaidime. Tiesa nutarė niekur nesislėpti, nes ją vis tiek visada suranda. Didžiavimasis pareiškė, kad šis žaidimas yra kvailas ir jo visiškai niekas nedomina, išskyrus jį patį. Bailumas nenorėjo rizikuoti.
-Vienas, du, trys -pradėjo skaičiuoti Beprotybė.
Pirmas pasislėpė Tingėjimas. Jis paprasčiausiai atsigulė už artimiausio akmens. Tikėjimas pakilo į dangų, o Pavydas pasislėpė Triumfo šešėlyje, kuris savo jėgomis užkopė į patį aukščiausią kalną. Mandagumas ilgai niekur negalėjo pasislėpti, nes vis galvojo, kad kiekviena vieta yra tinkama kitam jo draugui. Grožis pasislėpė krištoliniame upelyje, o Bailumas medžio urve. Laisvė pasislėpė saulės spindulėlyje. Egoizmas surado tik jam šiltą ir patogią vietelę. Melas pasislėpė vandenyno gelmėje, bet iš tikrųjų vaivorykštėje. Vulkano krateryje pasislėpė Aistra. Užmaršumas net neprisiminė, kur slėpėsi, bet tai visiškai nesvarbu.
Kai Beprotybė suskaičiavo iki 999 999, Meilė vis dar ieškojo, kur pasislėpti, bet visos vietos jau buvo užimtos.
-Milijonas!-pasakė Beprotybė ir pradėjo savo paieškas.
Ji iš karto surado Tingėjimą. Po to ji išgirdo, kai Tikėjimas ginčijosi su Dievu. Aistrą išdavė vulkano drebėjimas. Beprotybė pamatė, kur slepiasi Pavydas, ir iš karto suprato, kur slepiasi Triumfas. Egoizmo net neteko ieškoti, nes jis buvo pasislėpęs bičių avilyje ir pačios bitės jį iš ten išvarė. Pavargusi Beprotybė pamatė upelį, panoro atsigerti ir surado Grožį. O Abejonė sėdėjo prie tvoros ir niekaip negalėjo apsispręsti, kurioje tvoros pusėje jai pasislėpti.
Visi buvo surasti:Talentas žalioje vešlioje žolėje, Nuobodumas tamsioje uoloje, Melas vaivorykštėje, bet iš tikrųjų jis buvo pasislėpęs vandenyno gelmėje. Tik Meilės niekaip negalėjo atrasti. Beprotybė jos ieškojo už kiekvieno medžio, kiekviename upelyje, kiekvieno kalno viršūnėje. Pagaliau nutarė paieškoti rožių krūme. Kai ji pajudino rožių krūmo šakas, ji išgirdo verksmą rožių krūmo spygliai Meilei skaudžiai išdūrė akis.Beprotybė išsigando, nežinojo, ką toliau daryti, pati pradėjo verkti ir atsiprašinėti. Kad išpirktų savo kaltę, ji pažadėjo nuo šiol visada būti Meilės palydove. Nuo to laiko, kai pasaulyje pirmą kartą buvo žaidžiamos slėpynės, Meilė pasidarė akla ir Beprotybė ją visada vedžioja už rankos
Seniai seniai susitiko visi žmogaus jausmai. Po to, kai Nuobodumas trečią kartą nusižiovavo, Beprotybė pasiūlė:
-Gal pažaiskime slėpynių?
Intriga pakėlusi vieną antakį paklausė:
-Slėpynės? O kas tai per žaidimas?
Beprotybė paaiškino, kad vienas iš jų bus žaidimo vadovas. Jis užmerks akis ir suskaičiuos iki milijono, o kiti tuo laiku pasislėps. Kurį suras paskutinį, tas bus laimėtojas ir sekančio žaidimo vadovas.
Entuziazmas iš karto pačiupo Euforiją už rankos ir pradėjo džiaugsmingai šokti. Laimė tuo metu taip šokinėjo, kad net įtikino Abejonę. Tik Apatijai niekas niekada nebuvo pakankamai įdomu ir ji atsisakė dalyvauti žaidime. Tiesa nutarė niekur nesislėpti, nes ją vis tiek visada suranda. Didžiavimasis pareiškė, kad šis žaidimas yra kvailas ir jo visiškai niekas nedomina, išskyrus jį patį. Bailumas nenorėjo rizikuoti.
-Vienas, du, trys -pradėjo skaičiuoti Beprotybė.
Pirmas pasislėpė Tingėjimas. Jis paprasčiausiai atsigulė už artimiausio akmens. Tikėjimas pakilo į dangų, o Pavydas pasislėpė Triumfo šešėlyje, kuris savo jėgomis užkopė į patį aukščiausią kalną. Mandagumas ilgai niekur negalėjo pasislėpti, nes vis galvojo, kad kiekviena vieta yra tinkama kitam jo draugui. Grožis pasislėpė krištoliniame upelyje, o Bailumas medžio urve. Laisvė pasislėpė saulės spindulėlyje. Egoizmas surado tik jam šiltą ir patogią vietelę. Melas pasislėpė vandenyno gelmėje, bet iš tikrųjų vaivorykštėje. Vulkano krateryje pasislėpė Aistra. Užmaršumas net neprisiminė, kur slėpėsi, bet tai visiškai nesvarbu.
Kai Beprotybė suskaičiavo iki 999 999, Meilė vis dar ieškojo, kur pasislėpti, bet visos vietos jau buvo užimtos.
-Milijonas!-pasakė Beprotybė ir pradėjo savo paieškas.
Ji iš karto surado Tingėjimą. Po to ji išgirdo, kai Tikėjimas ginčijosi su Dievu. Aistrą išdavė vulkano drebėjimas. Beprotybė pamatė, kur slepiasi Pavydas, ir iš karto suprato, kur slepiasi Triumfas. Egoizmo net neteko ieškoti, nes jis buvo pasislėpęs bičių avilyje ir pačios bitės jį iš ten išvarė. Pavargusi Beprotybė pamatė upelį, panoro atsigerti ir surado Grožį. O Abejonė sėdėjo prie tvoros ir niekaip negalėjo apsispręsti, kurioje tvoros pusėje jai pasislėpti.
Visi buvo surasti:Talentas žalioje vešlioje žolėje, Nuobodumas tamsioje uoloje, Melas vaivorykštėje, bet iš tikrųjų jis buvo pasislėpęs vandenyno gelmėje. Tik Meilės niekaip negalėjo atrasti. Beprotybė jos ieškojo už kiekvieno medžio, kiekviename upelyje, kiekvieno kalno viršūnėje. Pagaliau nutarė paieškoti rožių krūme. Kai ji pajudino rožių krūmo šakas, ji išgirdo verksmą rožių krūmo spygliai Meilei skaudžiai išdūrė akis.Beprotybė išsigando, nežinojo, ką toliau daryti, pati pradėjo verkti ir atsiprašinėti. Kad išpirktų savo kaltę, ji pažadėjo nuo šiol visada būti Meilės palydove. Nuo to laiko, kai pasaulyje pirmą kartą buvo žaidžiamos slėpynės, Meilė pasidarė akla ir Beprotybė ją visada vedžioja už rankos
...Mes nenustojame žaisti dėl to, kad esame seni. Mes esame seni, dėl to, kad nustojame žaisti. Yra tik trys paslaptys, kaip išlikti jaunam, laimingam ir pasiekti užsibrėžtus tikslus: turi turėt svajonę, turi juoktis ir turi atrasti dalelę humoro kiekvieną dieną. Kai netenki svajonių, tu miršti. Tiek daug žmonių vaikšto aplink mus mirę ir to nežino! Yra didžiulis skirtumas tarp subrendimo ir pasenimo. Bet kas gali pasenti. Tam nereikia talentų ar sugebėjimų. Svarbiausia yra subręsti. Rasti galimybę vis naujame gyvenimo suteiktame šanse... ( Autoriaus nežinau )
Merginos, gal kuri turite koki grazu palinkejima ar tosta draugystes proga? 
tiesiog dalyvausiu gimtadienyje kuriame busim visos artimos geros senos drauges, taip noretusi kazka grazaus pasakyti...Bet nesukuriu 
padekite
tiesiog dalyvausiu gimtadienyje kuriame busim visos artimos geros senos drauges, taip noretusi kazka grazaus pasakyti...Bet nesukuriu padekite
Draugai neišduoda ir nepalieka, neapgaudinėja ir neišnaudoja.. Draugai - draugauja!!! Kartu auga, kartu keičiasi, kartu eina per gyvenimą, kartu tobulėja.. (Inga Dream)
