Nesinervuok, jei kas nors vaziuoja priekyje taves - pasaulis apvalus,
galvok, kad vaziuoji pirmas!
QUOTE(lynn @ 2010 04 03, 15:39)
Nesinervuok, jei kas nors vaziuoja priekyje taves - pasaulis apvalus,
galvok, kad vaziuoji pirmas!
galvok, kad vaziuoji pirmas!
Ji troško bendrauti.
Jis nemėgo žmonių.
Ji nekentė sniego.
Jis jį dievino.
Ji buvo svajotoja.
Jis netikėjo pasakom.
Ji mylėjo dangų.
Jis sakė, kad tai banalu.
Jai patikdavo sėdėti naktį ant stogo ir žiūrėti į žvaigždes.
Jis mieliau žiūrėdavo į TV ekraną.
Ji manė, kad jis tas, kurio jai reikia.
Jis laikė ją maža mergaite.
Jis jai buvo viskas.
Ji jam buvo eilinis žaisliukas.
Ji buvo jautri.
Jis nuolat ją įžeidinėjo.
Ji liūdėjo.
Jis ironiškai šypsojosi.
Ji verkė.
Jis tylėjo.
Ji kentėjo.
Jis nekreipė į tai dėmesio.
Ji pavargo.
Ji norėjo pasikeisti.
Jis manė, kad ji tam per silpna.
Ji vis tolo nuo jo.
Jis nenorėjo to pripažint.
Ji beveik pamiršo jo vardą.
Jis vis dažniau apie ją galvodavo.
Ji pasikeitė.
Ji nebesėdi naktim ant stogo ir nebesvajoja, nes jis sakė kad tai vaikiška.
Ji nebežiūri į tą nuostabų žydrą dangų, nes dabar jis bespalvis.
Ji nustojo juoktis, nes jis visada sakė, kad tai naivu.
Ji pamilo šaltą sniegą.
Ji tapo tokia, kokios norėjo jis.
Bet jis pasigedo tos mažos, svajojančios mergaitės su spindinčia šypsena ir mylinčiomis akimis.
Ji žiūrėjo į jį bejausmiu žvilgsniu.
Jis suprato, kad ji jam pati svarbiausia.
Jis norėtų ją susigrąžinti.
Bet Ji nebetiki meile.
Jis nemėgo žmonių.
Ji nekentė sniego.
Jis jį dievino.
Ji buvo svajotoja.
Jis netikėjo pasakom.
Ji mylėjo dangų.
Jis sakė, kad tai banalu.
Jai patikdavo sėdėti naktį ant stogo ir žiūrėti į žvaigždes.
Jis mieliau žiūrėdavo į TV ekraną.
Ji manė, kad jis tas, kurio jai reikia.
Jis laikė ją maža mergaite.
Jis jai buvo viskas.
Ji jam buvo eilinis žaisliukas.
Ji buvo jautri.
Jis nuolat ją įžeidinėjo.
Ji liūdėjo.
Jis ironiškai šypsojosi.
Ji verkė.
Jis tylėjo.
Ji kentėjo.
Jis nekreipė į tai dėmesio.
Ji pavargo.
Ji norėjo pasikeisti.
Jis manė, kad ji tam per silpna.
Ji vis tolo nuo jo.
Jis nenorėjo to pripažint.
Ji beveik pamiršo jo vardą.
Jis vis dažniau apie ją galvodavo.
Ji pasikeitė.
Ji nebesėdi naktim ant stogo ir nebesvajoja, nes jis sakė kad tai vaikiška.
Ji nebežiūri į tą nuostabų žydrą dangų, nes dabar jis bespalvis.
Ji nustojo juoktis, nes jis visada sakė, kad tai naivu.
Ji pamilo šaltą sniegą.
Ji tapo tokia, kokios norėjo jis.
Bet jis pasigedo tos mažos, svajojančios mergaitės su spindinčia šypsena ir mylinčiomis akimis.
Ji žiūrėjo į jį bejausmiu žvilgsniu.
Jis suprato, kad ji jam pati svarbiausia.
Jis norėtų ją susigrąžinti.
Bet Ji nebetiki meile.
Mes, moterys, tik stipriai mylėdamos atsiduodame visiškai.
Nutyla protas, sustoja laikas, jausmai susikoncentruoja viename taške ir ištirpsta kūnas.
Visais kitais atvejais, mes tiesiog siekiame tikslo.
Moteris neturėtų sakyti vyrui, kad myli jį.
Užtenka, kad jos akys žiba iš laimės, ir tada ji pasako daugiau negu daugelis žodžių...
Nutyla protas, sustoja laikas, jausmai susikoncentruoja viename taške ir ištirpsta kūnas.
Visais kitais atvejais, mes tiesiog siekiame tikslo.
Moteris neturėtų sakyti vyrui, kad myli jį.
Užtenka, kad jos akys žiba iš laimės, ir tada ji pasako daugiau negu daugelis žodžių...
Visi mes esame nepazistamieji, tame ir slypi santuokos grozis, kasdien atrandi nauja priezasti kodel salia esantis zmogus-tas vienintelis :wub
Sirdis, kuri tikrai myli, nebijo laiko, nes visa ka ji zino tai, kad ji myli visa savo esybe ir myles amzinai!
Sirdis, kuri tikrai myli, nebijo laiko, nes visa ka ji zino tai, kad ji myli visa savo esybe ir myles amzinai!
"Mes ne visada pasiekdavome tai, ko norėdavome, bet kažkodėl visada gaudavome tai, ko mums reikėdavo."
QUOTE(Vidmantė @ 2010 04 05, 11:01)
Mes, moterys, tik stipriai mylėdamos atsiduodame visiškai.
Nutyla protas, sustoja laikas, jausmai susikoncentruoja viename taške ir ištirpsta kūnas.
Visais kitais atvejais, mes tiesiog siekiame tikslo.
Nutyla protas, sustoja laikas, jausmai susikoncentruoja viename taške ir ištirpsta kūnas.
Visais kitais atvejais, mes tiesiog siekiame tikslo.
Pasiskolinsiu parašui
"Šviesą galima skleisti dvejopai: būti žvake arba ją atspindinčiu veidrodžiu." (E.Wharton)
Kiekvienas žmogus tai pasaulis. Po kiekvienu akmeniu guli pasaulio istorija. Heinrichas Heinė
"Dievas mums suteikia ne tai, ko mes labiausiai troštame, bet tai, kas mums labiausiai reikalinga..."
"Jei paprasčiausiai žvelgiu į tave ir šypsausi tau, o mano delne atsiranda tavo ranka.Tuomet tu išgirsi reikalingus žodžius mano tyloje"
"Jei paprasčiausiai žvelgiu į tave ir šypsausi tau, o mano delne atsiranda tavo ranka.Tuomet tu išgirsi reikalingus žodžius mano tyloje"
Dar truputi :
Didžioji turtų dalis yra nepastebima. Žmogus, vairuojantis gražų automobilį ir gyvenantis dideliame name, gali turėti daugiau skolų ir būti mažiau vertas nei santechnikas, vairuojantis seną sunkvežimį, bet dirbantis tik tada, kai jam nusibosta žvejoti.
Meilė yra tada, kai nori kitam viską atiduoti, o aistra, kai - nori viską gauti.
Tik tada, kai kas nors nepavyksta, supranti, kad pridarei begalę klaidų
"Kas nenužudo, tas užgrūdina"
" Kartais,tai ko tu nori, nera tai ko tau reikia"
Didžioji turtų dalis yra nepastebima. Žmogus, vairuojantis gražų automobilį ir gyvenantis dideliame name, gali turėti daugiau skolų ir būti mažiau vertas nei santechnikas, vairuojantis seną sunkvežimį, bet dirbantis tik tada, kai jam nusibosta žvejoti.
Meilė yra tada, kai nori kitam viską atiduoti, o aistra, kai - nori viską gauti.
Tik tada, kai kas nors nepavyksta, supranti, kad pridarei begalę klaidų
"Kas nenužudo, tas užgrūdina"
" Kartais,tai ko tu nori, nera tai ko tau reikia"
