Dienos sentencijos, gražios, pamokančios

Ei,mamyte ! ..




Keliu plastikinę taurę už Tave ir už visas mamas, kurios sėdėjo per naktį su sergančiu vaiku ant rankų, o valydamos skranduko nepriimtus sumuštinius, gimtadienio tortą ir sultis sakė: "Viskas gerai, branguti, mamytė šalia".



Už mamas, kurios ištisą naktį vaikščiojo po namus su verkiančiu kūdikiu. Už visas mamas, kurios bėgo į parduotuvę su atpiltu pienuku plaukuose, pieno žymėmis ant palaidinės ir sauskelnėmis rankinėje. Už visas mamas, kurios kepė daugybę sausainių mokyklos žiburėliui ir siuvo naujametinius kostiumus. Ir už visas mamas, kurios to nedarė, nes dirbo, kad galėtų išmaitinti šeimą.



Už mamas, pagimdžiusias kūdikius, kurių niekada nepamatys. Ir už mamas, kurios priglaudė tuos kūdikius ir dovanojo jiems savo meilę. Už visas mamas, kurios žiūrėjo vaikų vaidinimus, koncertus ir varžybas, kad paklaustos vaikų: "Ar matei mane?", galėtų iš visos širdies pasakyti: "Be abejo, nė už ką nebūčiau praleidusi". Už visas mamas, kurios vaikui prekybos centre nukritus ant žemės ir verkiant dėl porcijos ledų, šaukė ant jo, o vėliau nekentė savęs, kad nesusivaldė. Už visas mamas, kurios savo atžaloms pasakojo, iš kur atsiranda vaikai. Ir už visas mamas, kurios norėjo, bet taip ir neišdrįso.


Už visas mamas, kurios ne vieną kartą tą patį vakarą skaitė pasakėlę prieš miegą. Ir skaitė dar kartą - "Dar tik vieną pasakėlę". Už visas mamas, kurios iki mokyklos mokė vaikus užsirišti batų raištelius. Ir už visas mamas, kurios vietoje to pasirinko kibukų užsegimus. Už visas mamas, kurios mokė sūnus gaminti valgį ir siūti, o dukteris būti drąsiomis ir stipriomis. Už visas mamas, kurios automatiškai pasuka galvą, kai minioje mažylį išgirsta šaukiant "Mama", net jei žino, kad jų vaikas yra namie arba suaugęs.



Kantrumas?

Paguoda?

Platūs klubai?

Sugebėjimas maitinti kūdikį, gaminti pietus ir siūti sagą į marškinius tuo pačiu metu? O gal tai jausmai? Gal tai skausmas, kurį jauti, kai matai savo vaiką išnyskatntį minioje kitų vaikų, kai jis pirmą kartą eina į mokyklą? Troškimas nuvažiuotiir apkabinti savo vaiką, kur jis bebūtų, išgirdus žinias apie gaisrą, avariją ar kitą nelaimę?

Už jaunas mamas, įsisukusias į sauskelnių keitimo rutiną ir bandančias rasti laisvą minutę pamiegoti. Ir už didelių vaikų mamas, kurios mokėsi ir vis dar mokosi paleisti.

apsizliumbiau net..........nuostabu

Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be aistros.
G. Hėgelis

Skirtingose pasaulio vietose, bet po tuo pačiu dangum..

Na nurašysiu ir keletą iš savo sąsiuvinuko:

Tereikia mylėti.
Visada yra ką mylėti.
Jei to nemoki-
Nieko apskritai nemoki.
Ar verkei dėl berniuko?
Ar pagalvojai, kiek jis iškentėjo, ką patyrė?
Vaike, kaip manai- kada reikia žmogų labiausiai mylėti?
Kai jis padarė ką nors gera ir palengvino kitiems gyvenimą?
Jei taip manai- ne viską išmokai.
Nes taip nėra.
Mylėti žmogų reikia, kai jam sunkiausia.
Kai jis nebetiki savimi.
Kai gyvenimas jį skaudžiai plaka...
Lorena Hansberi "Razina saulėje"

Aš viską suprantu tik todėl,kad myliu.
Levas Tolstojus

Kai kurių žmonių meilė- tarsi alyvos lempa, kuri užgęsta alyvai pasibaigus arba tarsi upelis, kuris per sausrą išdžiūva. Tačiau yar žmonių, kurių meilė- tarsi veržlus, amžinai iš žemės gelmių trykštantis, neišsenkantis šaltinis.
Izaokas Ninevietis

Jei būsiu tau toks pat gailestingas, koks esu sau, jei mokėsiu atleisti, susitaikyti, mylėti,padėti, nieko nereikalausiu ir nepuoselėsiu jokių vilčių- nutiks ne tai, ko noriu ar tikiuosi, o kai kas daug nuostabesnio. Maikas Strongas

Nes būtent taip gyvenimas tave apmauna. Nutveria, kol tavo siela dar apsnūdusi ir pasėja tavyje vaizdą, kvapą, garsą, kurio jau niekad neatsikratysi. Tai ir yra laimė. Bet supranti tai apskui, kai būna jau per vėlu. Ir jau esi amžinas tremtinys, per tūkstančius kilometrų nuo to vaizdo, garso, kvapo. Atsidavęs likimo valiai.
A.Baricco

Toks jau likimas: galėtų bėgti nematomas, tačiau ne, prabėgdamas šen bei ten įžiebia keletą gyvenimo akimirkų tarp tūkstančio kitų. Ir jos liepsnoja prisiminimų naktyje žymėdamos lemties bėgimo kelią. Vienišos liepsnelės, kažką pateisinančios, nesvarbu ką.
A.Baricco

HESSE:
Netikiu, kad "normaliesiems" tikrai daug lengviau. Jie tik bailesni ir ne tokie nuoširdūs. Jie nutyli savo bėdas ir trūkumus, vaizduoja esą nepažeidžiami, bet kiekvieną akimirką mes matome vieną iš jų pasikariant ar kitaip žlungant. Ne, jiems nereikia pavydėti.

Gamtoje nėra nieko piktesnio, primityvesnio ir nuožmesnio kaip normalūs žmonės.

Ten, kur nyksta taurieji troškimai, nugali triušis: jis nereiklus, gerai jaučiasi ir yra be galo vislus.

Kas neprisiderina prie pasaulio gali surasti save.
Kas prisiderina prie pasaulio, savęs niekad neranda, ir vis dėl to tampa valstybės tarybos nariu.

Myliu Tave,nes esi mano gyvenimas.Myliu Gyvenimą,nes jame esi TU.
Papildyta:
Trimis dalykais pasižymi žzmogus:siela,protu,kūnu.
Sielos trauka gimdo draugystę,proto pagarbą,kūno trauka geismą.
Susijungus visoms trims gimsta Meilė.

"Aš - žmogus, todėl man nesvetimas pyktis. Bet jis neturi virsti visa griaunančia lavina, krintančia ant kitų žmonių. "

"Ramiam, protingam bendravimui praskinsime kelią tik tada, kai savo neigiamus jausmus išmoksime išlieti teigiamu būdu."

Mūsų kalba išmintingai jautė buvimo vienam reikšmes. Todėl ji sukūrė žodį "vienatvė", kad perteiktų skausmą, kai esi vienas. Ir žodį "vienuma", kad perteiktų džiaugsmą, kai esi vienas.
Paulas Tilichas

Bet jei meile atėjo ir neišėjo, reiškia ši meilė tai tu…

***

Akys yra aklos. Reikia ieškoti širdimi. Tai, kas svarbiausia,
akimis nematoma.

***

Meilė panaši į tymus: kuo vėliau ateina, tuo
pavojingesnė.