QUOTE(@@vandeniuke@@ @ 2010 03 19, 15:15)
"Primink man kiekvieną dieną, kad greitieji ne visada lenktyniauja; kad gyvenime yra daug svarbesnių dalykų už grietį. Leisk man pažvelgti į aukštyn kylantį ąžuolą ir prisiminti, kad toks didžiulis ir stiprus jis užaugo todėl, kad augo lėtai ir protingai." ( O.L.Crainas)
kokia gera mintis,kaip man jos reikejo!aciu
QUOTE(Cashmere @ 2010 03 22, 20:08)
Norėčiau gražios minties, skirtos žmogui, kuriam dar tik gimsta šilti jausmai, įsimylėjimui, gal padėtumėt?
Jei kas myli gėlę, kuri yra tik viena tokia milijonų milijonuose žvaigždžių, tai ar to neužtenka, kad jaustųsi laimingas, kai į jas žiūri. Jis taria sau: "Ten kažkur yra mano gėlė..." (A.de Sent-Egziuperi)
Meilė ateina pas mus įvairiai, skirtingais apdarais ir skirtingais veidais, ir galbūt reikia daug laiko, kad priimtum ją ir galėtum pavadinti meile. (John Fowles. Kolekcionierius. V. 1995)
♥ Meilė - nuostabi katastrofa: žinoti, kad trenksiesi galva į sieną ir vis tiek didini greitį, lėkti į pražūtį su šypsena, smalsiai laukti akimirkos, kai viskas išlėks į orą. Meilė yra vienintelis užprogramuotas nusivylimas, vienintelė nuspėjama nelaimė, kurios nuolat šaukiamės....
Pasakyti tai, kas nepasakoma. Žvelgti taip, kaip nežiūrima. Mylėti drąsiai. negalėti gyventi be to, kas taip artima sielai. Sujaudinti ir degti..gęsti..viską daryti ir jausti iki pat širdies gelmių. gal tai ir bus tikra?Gal tai bus tikriausia.
O gal verčiau įsimylėti ir mylėti taip, kad šitas jausmas nenutrenktų niekada žemyn.
Įsimylėti ir mylėt nereikalaujant nieko, nesitikint kažko, dėl ko po to reikėtų nusivilti ir kentėt.
Mylėti taip, kad džiaugsmas lietųsi, kad nepamintum niekieno orumo, kad neišaukštintum kieno vertės.
Visas individualus pasaulis yra toks asmeniškas ir toks intymus, kad ne kiekvienam jis gali būti atveriamas.
Nieko žmogus taip nevengia, kaip savo vidaus šventovę atidengti tam, kuris ją gali palydėti juoku, pasityčioti ar viešumos sprendimui atiduoti.Ir tik tuomet, kai atranda tokį, kuriam būna įdomi jo dvasios paslaptis, prisiriša, pamėgsta ir iš pradžių atsargiai, pamažu, paskui vis daugiau ir daugiau atveria save: atsakydamas tuo pačiu, jis nori išklausyti kitą, ir jį suprasti.Taip meilė padeda save atrasti kitame, nes uždaras pasaulis visuomet išgyvena netikrumą...