nesunku atiduoti gyvenima uz drauga, bet sunku atiduoti drauga, uz kuri atiduotum gyvenima...
------------------------------------------
Džiaukis ateinančiu žmogumi ir negailėk išeinančio. Saugok jį, įsiklausyk į žmogų, suprask, kol jis šalia, nes šiukšlyno žmogus ne vien tas, kuris gyvena šiukšlyne. Žmogus, ieškantis žmogaus, negali būti šiukšlyno žmogumi...
--------------------------------------------
GYVENIMAS-TAI SPEKTAKLIS,NESVARBU,KAD JIS NEILGAS....
BET SVARBU,KAD BŪTŲ GERAI SUVAIDINTAS
---------------------------------------------
Saules zuikutis...Arbatos puodelis...Juros osimas...Draugai...Sviezia duona...Kaciukas, zaidziantis siulu kamuoliu...Siltas lietus...Mociutes megztos kojines...Sypsena praeivio veide...Lakstingalos giesme...Mylimos komandos pergale...Zemuogiu uogiene...Didele laime susideda is mazu dalyku
---------------------------------------------------------------
...ar kada susimastei, kodel saule sviesina plaukus, bet tamsina oda?Kodel sutrumpinimas toks ilgas zodis?Kodel gydytojai tai, ka daro, vadina praktika?Kodel citrinu sultys pagamintos su kvapiaisiais priedais, o indu ploviklis su tikromis citrinomis?Kodel nera peliu skonio maisto katems?Kodel Nojus vis tik prieme i savo Arka tuos du uodus?Kodel avys nesusitraukia, kai jas sulyja?Kodel jie sterilizuoja durio vieta, pries suleisdami mirtina injekcija?
---------------------------------------------------------------------
Kai buna salta, tereikia vieno spindulelio, vieno arbatos gurksnelio ir pasidaro silciau...Kai buna liudna, - geras zodis, nuosirdi sypsena paglosto sirdi ir pasaulis nebeatrodo toks atsiaurus...Kad butum laimingas, reikia nedaug, bet visa laika reikia...
--------------------------------------------------------------------
Kartais lyjant lietui atrodo, kad verkia angelai...Kartais bandau isiklausyt, ka snabzda medziai...Kartais minioje jauciuosi vienisesne, nei klaidziodama miske...Kartais tyla buna iskalbingesne uz tukstancius zodziu...
---------------------------------------------------------------------
Nebijok priešų - blogiausiu atveju jie gali tave užmušti,
Nebijok draugų - blogiausiu atveju jie gali tave išduoti.
-----------------------------------------------------------------------
Bijok abejingų. Nors šie nemuša ir neišduoda, bet jiems tyliai pritariant, žemeje vyksta žmogžudystės ir išdavystės
--------------------------------------------------------------------
Ismintingas zmogus mato tiek, kiek reikia, o ne tiek, kiek gali
----------------------------------------------------
Briliantui atleidziame uz jo astrias briaunas,-per daug nuostolinga butu jas suapvalinti..
Suklumpu, kai pamatau mažą vaiką... Jo minkštus ir ramybe persisunkusius delnus... Jo besišypsančias iš džiaugsmo akis... Jo lengvą ir greitą kvėpavimą, tokį, kad regis jis skuba gyventi... Kai pamatai, kaip jis žengia pirmuosius žingsnius, norisi ištirpti tame saldume, kurį jauti širdyje. Kai pražilsta pirmas... devintas... penkiasdešimtas ir galiausiai visa galva plaukų, motinos, kuri šitiek iškentėjo, negali pamiršti, kad kažkam ji atrodo pati gražiausia moteris pasaulyje. Nepaisant kiekvienos raukšlytės, ir jau girgždančio, smėlėto balso, nes juk žinai, kad jos dėka išmokai vaikščioti, kalbėti, o gal net su šypsena mirti. Draudžiu...Draudžiu visiems pasaulio vaikams lieti ašaras mamytei matant. Ar bent pagalvojat, kiek suteikiat skausmo jos ir taip pavargusiai širdelei? Draudžiu...Draudžiu visiškai, ar bent vienai sekundei pamiršti iš kur esi kilęs, nes tik tai apsaugo motiną nuo paskutinio žilstančio plauko. Ir draudžiu, bent minutei pagalvoti apie savo gyvybės nutraukimą, nes ne tu šitiek dirbai, jog ši gyvybė laikytųsi. Aš manau, kad tie kurie palieka gyvenimą savo noru, tiesiog negerbia likimo. Negerbia kovos, kurios negalima nutraukti, nes su ją nutrauki ir tūkstančio žmonių džiaugsmą. Kai kuriems atrodo jog tai tik lengvas išėjimas iš žaidimo. Ką gi, sėkmės tau, jeigu manai, kad su tokiu mąstymu daug pasieksi. Žinoma nereikia vaidinti spektaklio "esu laimingas", nes jei apgaudinėji save, tai kur, po velnių, savigarba? Nutiesi rožėm klotą taką žmonėms tavimi naudotis. Puiku, jeigu tu to nori, tačiau žmogus, kuris blaiviai mąsto turėtų prisiminti. kad niekada nepasieksi kažko tobulo apgaudinėdamas save. Visada liks adatytė, smeigianti giliai giliai į tavo sielą... Kartu su dar tūkstančiu adatyčių už viską ką padarei blogą...Si visuma vadinama sąžine.
atsiprašau,kad įsiterpsiu, bet iš kur šitos ir kieno mintys?
"Lyg pasaulis būtų suskilęs į du, skriejančius ta pačia ir skirtingom orbitom: vienas, dabartyje išsišaknijęs iš praeities ir jos ramybėje norintis likti, kitas - iš dabarties į ateitį, kur nežinia, kas mūsų laukia. Bet mes ten skubam, kaip skuba užaugti vaikai, nesuvokdami, kad nieko gražiau nebebus..."
Papildyta:
Visi turi teisę į skėtį,
Į savo širdies plakimą.
Visi turi teisę mylėti
Aistringai ir be praradimų,
Visi turi teisę į saulę,
Į debesis, miegą, vyną,
Į savo paties apgaulę,
Į savo paties neigimą,
Į pilną stiklinę pieno,
Į mažą kvailą šuniuką
(Tačiau nesakyt jis mano"
Tik švelniai glostyt kailiuką).
Visi turi teisę žaisti
Ir jei patinka - švepluoti.
Visi turi teisę geisti
Ir apie tai negalvoti.
Visi turi teisę kartą
Išbėgt basi į lietų,
Per šaltį pamiršti paltą
Ir kojines sukeisti vietom.
Dar turi teisę sapnuoti,
Kad skrenda arba krinta.
Visi turi teisę bijoti,
Netgi kai tai nerimta.
Visi turi teisę į tėtį,
Mamą ir tikrą draugą.
Visi turi teisę liūdėti
Ir garsiai verkti, kai skauda.
Save, pasaulį ir Dievą
Visi turi teisę kurti.
Laikyti per speigą žiemą
Rankoj vaiko rankutę.
Visi turi teisę į žodį,
Jausmą ir prisiminimą.
Visi turi teisę svajoti
Ir juoktis kada juokas ima
Ir teisę viską iškęsti
Dėl truputėlio teisybės.
Visi turi teisę tęsti
Šį sąrašą lig begalybės...
Papildyta:
Visi turi teisę į skėtį,
Į savo širdies plakimą.
Visi turi teisę mylėti
Aistringai ir be praradimų,
Visi turi teisę į saulę,
Į debesis, miegą, vyną,
Į savo paties apgaulę,
Į savo paties neigimą,
Į pilną stiklinę pieno,
Į mažą kvailą šuniuką
(Tačiau nesakyt jis mano"
Tik švelniai glostyt kailiuką).
Visi turi teisę žaisti
Ir jei patinka - švepluoti.
Visi turi teisę geisti
Ir apie tai negalvoti.
Visi turi teisę kartą
Išbėgt basi į lietų,
Per šaltį pamiršti paltą
Ir kojines sukeisti vietom.
Dar turi teisę sapnuoti,
Kad skrenda arba krinta.
Visi turi teisę bijoti,
Netgi kai tai nerimta.
Visi turi teisę į tėtį,
Mamą ir tikrą draugą.
Visi turi teisę liūdėti
Ir garsiai verkti, kai skauda.
Save, pasaulį ir Dievą
Visi turi teisę kurti.
Laikyti per speigą žiemą
Rankoj vaiko rankutę.
Visi turi teisę į žodį,
Jausmą ir prisiminimą.
Visi turi teisę svajoti
Ir juoktis kada juokas ima
Ir teisę viską iškęsti
Dėl truputėlio teisybės.
Visi turi teisę tęsti
Šį sąrašą lig begalybės...
Nespėsi vienam leisti atsisėsti tau ant sprando, o pasižiūrėk - jau ir eilė susidarė.
Skrydžio malonumui pajusti parašiutas nereikalingas, jis reikalingas, jei norėsi tai pajusti ir antrą kartą.
Prieš pradėdamas svajoti pagalvok - o jeigu išsipildys
Vyras - geriausia, ką gamta galėjo duoti moteriai.
Papildyta:
Žmonės amžinai ginčijasi dėl dviejų spalvų: juodos ir baltos. Kitas jie aiškiai skiria.
***
Gyvenimas - dienoraštis
Verti, verti lapus
Kas buvo - buvo juodraštis,
O švarraštis dar bus.
***
Nei vienas žmogus nevertas tavo ašarų, o tie, kurie jų verti, tavęs nepravirkdys.
***
Aš myliu tave ne už tai, koks tu, o už tai, koks aš, kai būnu su tavimi.
***
Visada atsiras žmonių, kurie suteiks tau skausmą. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais.
***
Nedėk šitiek pastangų, patys geriausi dalykai atsitinka netikėtai.
Skrydžio malonumui pajusti parašiutas nereikalingas, jis reikalingas, jei norėsi tai pajusti ir antrą kartą.
Prieš pradėdamas svajoti pagalvok - o jeigu išsipildys
Vyras - geriausia, ką gamta galėjo duoti moteriai.
Papildyta:
Žmonės amžinai ginčijasi dėl dviejų spalvų: juodos ir baltos. Kitas jie aiškiai skiria.
***
Gyvenimas - dienoraštis
Verti, verti lapus
Kas buvo - buvo juodraštis,
O švarraštis dar bus.
***
Nei vienas žmogus nevertas tavo ašarų, o tie, kurie jų verti, tavęs nepravirkdys.
***
Aš myliu tave ne už tai, koks tu, o už tai, koks aš, kai būnu su tavimi.
***
Visada atsiras žmonių, kurie suteiks tau skausmą. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais.
***
Nedėk šitiek pastangų, patys geriausi dalykai atsitinka netikėtai.
"Mylėk savo kaimyną, tačiau tvoros nenugriauk." (Dž. Herbertas)
Daug graziu minciu yra
Daug graziu minciu yra
"Kur didelė meilė, ten visuomet esama stebuklų." Willa Cater
QUOTE(floridija @ 2010 02 22, 16:00)
"Kur didelė meilė, ten visuomet esama stebuklų." Willa Cater
tiesa, kai abu to nori...
QUOTE(floridija @ 2010 02 22, 16:00)
"Kur didelė meilė, ten visuomet esama stebuklų." Willa Cater
QUOTE(S@r@ @ 2010 02 22, 13:25)
Visi turi teisę į skėtį,
Į savo širdies plakimą.
Visi turi teisę mylėti
Aistringai ir be praradimų,
Visi turi teisę į saulę,
Į debesis, miegą, vyną,
Į savo paties apgaulę,
Į savo paties neigimą,
Į pilną stiklinę pieno,
Į mažą kvailą šuniuką
(Tačiau nesakyt jis mano"
Tik švelniai glostyt kailiuką).
Visi turi teisę žaisti
Ir jei patinka - švepluoti.
Visi turi teisę geisti
Ir apie tai negalvoti.
Visi turi teisę kartą
Išbėgt basi į lietų,
Per šaltį pamiršti paltą
Ir kojines sukeisti vietom.
Dar turi teisę sapnuoti,
Kad skrenda arba krinta.
Visi turi teisę bijoti,
Netgi kai tai nerimta.
Visi turi teisę į tėtį,
Mamą ir tikrą draugą.
Visi turi teisę liūdėti
Ir garsiai verkti, kai skauda.
Save, pasaulį ir Dievą
Visi turi teisę kurti.
Laikyti per speigą žiemą
Rankoj vaiko rankutę.
Visi turi teisę į žodį,
Jausmą ir prisiminimą.
Visi turi teisę svajoti
Ir juoktis kada juokas ima
Ir teisę viską iškęsti
Dėl truputėlio teisybės.
Visi turi teisę tęsti
Šį sąrašą lig begalybės...
Į savo širdies plakimą.
Visi turi teisę mylėti
Aistringai ir be praradimų,
Visi turi teisę į saulę,
Į debesis, miegą, vyną,
Į savo paties apgaulę,
Į savo paties neigimą,
Į pilną stiklinę pieno,
Į mažą kvailą šuniuką
(Tačiau nesakyt jis mano"
Tik švelniai glostyt kailiuką).
Visi turi teisę žaisti
Ir jei patinka - švepluoti.
Visi turi teisę geisti
Ir apie tai negalvoti.
Visi turi teisę kartą
Išbėgt basi į lietų,
Per šaltį pamiršti paltą
Ir kojines sukeisti vietom.
Dar turi teisę sapnuoti,
Kad skrenda arba krinta.
Visi turi teisę bijoti,
Netgi kai tai nerimta.
Visi turi teisę į tėtį,
Mamą ir tikrą draugą.
Visi turi teisę liūdėti
Ir garsiai verkti, kai skauda.
Save, pasaulį ir Dievą
Visi turi teisę kurti.
Laikyti per speigą žiemą
Rankoj vaiko rankutę.
Visi turi teisę į žodį,
Jausmą ir prisiminimą.
Visi turi teisę svajoti
Ir juoktis kada juokas ima
Ir teisę viską iškęsti
Dėl truputėlio teisybės.
Visi turi teisę tęsti
Šį sąrašą lig begalybės...
Visi turi teisę į skėtį,
Į savo širdies plakimą.
Visi turi teisę mylėti
Aistringai ir be praradimų,
Visi turi teisę į saulę,
Į debesis, miegą, vyną,
Į savo paties apgaulę,
Į savo paties neigimą,
Į pilną stiklinę pieno,
Į mažą kvailą šuniuką
(Tačiau nesakyt jis mano"
Tik švelniai glostyt kailiuką).
Visi turi teisę žaisti
Ir jei patinka - švepluoti.
Visi turi teisę geisti
Ir apie tai negalvoti.
Visi turi teisę kartą
Išbėgt basi į lietų,
Per šaltį pamiršti paltą
Ir kojines sukeisti vietom.
Dar turi teisę sapnuoti,
Kad skrenda arba krinta.
Visi turi teisę bijoti,
Netgi kai tai nerimta.
Visi turi teisę į tėtį,
Mamą ir tikrą draugą.
Visi turi teisę liūdėti
Ir garsiai verkti, kai skauda.
Save, pasaulį ir Dievą
Visi turi teisę kurti.
Laikyti per speigą žiemą
Rankoj vaiko rankutę.
Visi turi teisę į žodį,
Jausmą ir prisiminimą.
Visi turi teisę svajoti
Ir juoktis kada juokas ima
Ir teisę viską iškęsti
Dėl truputėlio teisybės.
Visi turi teisę tęsti
Šį sąrašą lig begalybės...
tęsinys:
Priimti po ta pačia antklode,
pabučiuoti lūpų kampučius,
nuvalyti sniegą nuo palto,
nuimti pūkelį nutūpusį ant plaukų,
sunerimti, kai sako "skauda",
sušildyti šaltas rankas,
jam paslydus, jį išgelbėti,
tegu ir nagas lūžta.
Juokiantis priglusti prie krūtinės,
apkabinti tik "tikrai",
užmerkti akis iš malonumo,
atrasti silpnybes,
stebėti iš šalies ir didžiuotis,
skaityti mintis,
prašyti, kad "laikas sustotų",
pabučiuoti užmerktas akis,
pamatyti laukinę lapę,
juoktis balsu,
užuosti jį, kai jo nėra šalia,
eiti atbulomis,
žiūrėti į dangų, gulint ant sniego,
sakyti "ačiū, kad esi",
tarti jo vardą,
susapnuoti jį spalvotam sapne,
išgirsti kitus klausiant iš kur tie "žiburėliai" akyse,
vidury nakties išbėgti tik tam, kad palinkėtum labos nakties,
pavydėti jo "iš širdies",
mylėti minusiukus ne mažiau, nei pliusus,
sakyti "negaliu pabaigt Tavim stebėtis",
skaičiuoti ne metus, ne mėnesius, o dienas kartu,
kartais sekundes.
Trumputės akimirkos, tokios smulkmenėlės, o dėka jų nešiesi savy milžinišką laimę...
Į savo širdies plakimą.
Visi turi teisę mylėti
Aistringai ir be praradimų,
Visi turi teisę į saulę,
Į debesis, miegą, vyną,
Į savo paties apgaulę,
Į savo paties neigimą,
Į pilną stiklinę pieno,
Į mažą kvailą šuniuką
(Tačiau nesakyt jis mano"
Tik švelniai glostyt kailiuką).
Visi turi teisę žaisti
Ir jei patinka - švepluoti.
Visi turi teisę geisti
Ir apie tai negalvoti.
Visi turi teisę kartą
Išbėgt basi į lietų,
Per šaltį pamiršti paltą
Ir kojines sukeisti vietom.
Dar turi teisę sapnuoti,
Kad skrenda arba krinta.
Visi turi teisę bijoti,
Netgi kai tai nerimta.
Visi turi teisę į tėtį,
Mamą ir tikrą draugą.
Visi turi teisę liūdėti
Ir garsiai verkti, kai skauda.
Save, pasaulį ir Dievą
Visi turi teisę kurti.
Laikyti per speigą žiemą
Rankoj vaiko rankutę.
Visi turi teisę į žodį,
Jausmą ir prisiminimą.
Visi turi teisę svajoti
Ir juoktis kada juokas ima
Ir teisę viską iškęsti
Dėl truputėlio teisybės.
Visi turi teisę tęsti
Šį sąrašą lig begalybės...
tęsinys:
Priimti po ta pačia antklode,
pabučiuoti lūpų kampučius,
nuvalyti sniegą nuo palto,
nuimti pūkelį nutūpusį ant plaukų,
sunerimti, kai sako "skauda",
sušildyti šaltas rankas,
jam paslydus, jį išgelbėti,
tegu ir nagas lūžta.
Juokiantis priglusti prie krūtinės,
apkabinti tik "tikrai",
užmerkti akis iš malonumo,
atrasti silpnybes,
stebėti iš šalies ir didžiuotis,
skaityti mintis,
prašyti, kad "laikas sustotų",
pabučiuoti užmerktas akis,
pamatyti laukinę lapę,
juoktis balsu,
užuosti jį, kai jo nėra šalia,
eiti atbulomis,
žiūrėti į dangų, gulint ant sniego,
sakyti "ačiū, kad esi",
tarti jo vardą,
susapnuoti jį spalvotam sapne,
išgirsti kitus klausiant iš kur tie "žiburėliai" akyse,
vidury nakties išbėgti tik tam, kad palinkėtum labos nakties,
pavydėti jo "iš širdies",
mylėti minusiukus ne mažiau, nei pliusus,
sakyti "negaliu pabaigt Tavim stebėtis",
skaičiuoti ne metus, ne mėnesius, o dienas kartu,
kartais sekundes.
Trumputės akimirkos, tokios smulkmenėlės, o dėka jų nešiesi savy milžinišką laimę...
Žmogus, kuris niekuomet neklysta visuomet vykdo įsakymus tų, kurie linkę klysti.
Daisy Bates
Daisy Bates
