O, kaip smagu, kad mūsų forumas taip atsigavo
))
Aš - dėl pasakojimo ar nepasakojimo... tai laikausi tokios "politikos" - jei tai draugas, pasakau kas ir kaip, jei tik pažystamas, tai jei nebūna tokio tikslaus klausimo, tai ir nepasakoju smulkiai
Kartą viena gydytoja pamačiusi kiek numečiau išreiškė susižavėjimą, o aš tik padėkojau
Kažkaip jaučiausi lyg ją apgavusi
užtai ir nutariau, niekada neslėpti, kad esu po OP. Gal kažkas irgi apie tai galvoja, gal reikia patarimo... Nors ne visi pritaria, tokiam mano išsipasakojimui, bet kad ir kaip ten bebūtų, tai patirtis, kuri kažkam gali padėti
Dėl komplimentų... kadangi dar 92 mano sąskaitoj tebėra, tai manau komplimentai labiau dėl išaugusio pasitikėjimo savimi
Pradėjau vaikščioti su aukštakulniais, dažytis, rūpintis derančia apranga, o ne tik slepiančia apvalumus
))) Vyrai pradėjo žiūrėti (nors kai kažkada svėriau tiek pat - taip nežiūrėjo
), komplimentų sulaukiu ne tik iš jų
Jaučiu ir pati, kad švyčiu iš vidaus
Tai toks malonus jausmas!!!
Nors, jaučiu, kad galiu ir labai paslysti... Dingo blogumas suvalgius saldžiai, tai taip prieš mėnesines šokoladą valgiau, kad biškutuką neramu... Persivalgymo jausmas vėl kartais būna - reiškia organizmas nebejaučia kada jau gana maisto... Smegeninė tai taip visko nori, kad net bijau skaniai gaminti... Vyrui pagardinu maistą, o pati bandau, kažką kitą suvalgyt... Bet va, metai nepraėjo, o jau reikia kovoti su savim... Tikiuosi, kai tokia gera pradžia, tai pavyks susiturėti, ir toliau siekti gerų rezultatų