Pasyvus namas ir jo variacijos II

Labai neblogas straipsnis šilumos nuostolių metodikų apžvalgai. O toliau galite jau gilintis į nuorodose duotus STR'ua arba europines metodikas.
Aš naudojausi STR'ais. Skaičiavimai laiko užima, ypač, jei toje srityje neujokas esate. Bet pasigilinus ir excel'yje formules susivedus, visai įmanoma.






Pas mus vitrinos trisluoksnėje sienoje irgi paslinktos į šiltinimo sluoksnį. Betonuotojai taip pat norėjo grindis "užleisti" iki pat vitrinos. Tačiau tada jos būtų lietęsi tiesiogiai su pamatu. Aišku, išvedžiojus vamzdukus, (jei aukščio pakanka) grindys gal ir nebūtų šaltos, bet šiluma per pamatą eitų tiesiai į gruntą ir nusotoliai būtų dideli.
Todėl aš grindis dariau iki pamato, o virš pamato dabar yra palikta nebetonuota. Ant pamato dėsiu stirodurą (kokie 3-5 cm aukštis bus), o ant jo užleisiu plyteles. Kad plytelių betonas vaikščiodamas nesuplėšytų, prie stiroduro jas klijuosiu silikonu. Taip pat silikonu sandarinsiu tarpą prie vitrinos.
Gal ir padarytame name būtų įmanoma "atpjauti" kraštą iki pamato, dėti apšiltinimą ir ant jo suformuoti kokią dekoratyvinę palangę. Geriausia būtų, jei santechnikai, kurie darė šildomas grindis, būtų padarę nuotraukas vamzdžių išvedžiojimo. Jei jų nėra, laidžioms dangoms vamzdukų vietas galima pamatyti termovizoriumi.


Papildyta:


Kažkuriam iš laikraščių buvau radusi, kad kaimo gyventojams galima europinių fondų parama vėjo jėgainėms įrengti. Kadangi nesu kaimo gyventojas, tai labiau ir nesigilinau.

taip keista matyti argumenta - namas neturi atsipirkti, todel mes statom pasyvu nama, kad maziau moketi uz sildima.. kur logika?? yra pasirinkimas: 1 sumoketi daug pinigu - pastatyti pasyvu ir moketi maziau uz sildima 2. Sumoketi maziau, pastatyi standarta ir moketi daugiau uz sildima..

Na viso pirmo me visi gali sau laisti isleisti daugiau pinigu Nu neturi: Ir bankas neduoda Tai ka, statyti 2gubai mazesni pasyvu? Ir vergauti bankui likusi gyvenima uz tai, kad negavai to ko norejai? Arba pastatyti dydesni nama - sumoketi maziau - moketi bankui maziau - ir moketi daugiau uz sildima.. Na kodel tai blogai? Suma sumarum 2 variantas yra ir pigesnis.. Dejau gi lentele - vien sienu atsiperkamumas - 20 metu.. nekalbant apie visus kitus navorotus.. ir ten ir ten - issimokejimas, tik va kraneli bankui neusuksi, kai panorejus, ir siltos ziemos nuo saltos jis neskiria o ir vasaros nuo ziemos irgi neskiria Kazkodel bijoma ateities, viskas ten niuru ir baisu.. nu tai kas trukdo uzsukt savo namo 150 kv ir ju nesildyti, o sildyti tik ta maza kambariuka kur sedesi senatveje vienishas apsikabines TV arba kompa su maza pensija? Kur tos baisios islaidos??

Labai ačiū už straipsnį, tikrai padės suskaičiuoti viską.

Dėl vėjo ir kitokių jėgainių - aš esu toks linkęs viską pasidaryt pats. Tai būtinai ant namuko atsirastų vėjo malūnėlis, papildomi/nemokami keli kW puikiai sueis boileriui šildyti, ar paduodamam į namą orui. O „samadielkos“ atsiperkamumas - metai, ne daugiau.

Taip pat galvoju ir apie saulės kolektorius karštui vandeniui ruošti.
Labai patiko mintis apie lietaus vandens panaudojamą WC ir laistymui .

Bet čia apie asmenines svajones, šito diplominiam darbe nerodysiu
Papildyta:


Labai jau netoli matote į ateitį.

Gerai, kad dabar yra pinigų, o kas bus, jeigu ateityje liks varganos pensijos? Sumokėti už „kiaurą“ namą 2/3 pensijos ir pirkti batoną su kefyru? Neee, aš taip nenorėčiau....

Mano planas toks: Jaunas, pasiimi paskolą (geriau be jos, žinoma), pasistatai „tipo“ brangesnį pasyvųjį, sudedi viską ką gali, maksimaliai. Per 20 metų išsimoki paskolą, čia gaunasi apie 50 metų amžiaus, lieka dar biškiukas iki pensijos susivaryt naujausius „updeitus“, naujausias energijos gavybos technologijas ir sulaukus pensijos - sėst į krėslą ir stebėt, kaip tau dirba namas.... O vaikai ir anūkai, tai jau savo turės, su pagalba....

Vat kaip aš galvoju.

Klausimas is praktines puses. Atsakymo nerandu jau keleta meteliu
Coklinis profilis putplasciui. Vieni tvirtina reikalingas, kad grauzikai nepraeitu, kiti tvirtina, kad lygiam pirmos eiles klijavimui. Kokios jusu mintys ?
Klausiu, nes buvau sugalvojes sienu apsiltinima uzleidineti ant cokolio apsildinimo(kaip ir evoj siulo), bet esu susidures, kad grauzikai uzlipa net per 3 metru siena ir rausia guolius stogo akmens vatoj (nera stogo apkalimo).

Langu montavimas. Ant muro ar i apsiltinimo sluoksni ? Siltas ar paprastas montavimas ? Paprastas montavimas tai standartinins PU uzpurskimas i ertmes. Siltas - PU putos apsaugomos nuo garu difuzijos is vidaus (cia ziauriai trumpas paaiskinimas). Zadu keisti iskrypusius senus (4 metai) langus

papildymas
kadangi Evoj yra pradejes tema - draugiskas pasiulymas keisti pirma temos zinute ja pastoviai papildant naudinga info (copy-paste). Tokiu budu visi geri linkai ir nuorodos butu neismetytos po visus 50 psl., o butu vienam poste. Manau tai kazkiek padetu

jaunyste - kvailyste.... nei tu "malunelio" statsysi, nei lietaus vandeni i klozeta leisi. Lietuvoje vejai pucia tik pajuryje, o kam tas lietaus vanduo, jei sulinyje to H2O tiek, kad pilk ji kur tik sirdis geidzia ir niekaip viso neispilsi. Saules kolektorius tavo gyvenime neatsipirks, tai beprasme investicija ir tiek - neuzmirsk , kad lietuvoje saule pakankamai retas svecias.
Sprendimas yra aiskus - pastatai normalu nama, uzsandarini ir apsisiltini kaip reikiant, pasistatai KKK, kuris kartu ruosia ir karsta vandeni, kureni karta i dvi - tris dienas, ir gyveni PACIAME pasyviausiame name pasaulyje, nes sildymo sezonu tavo menesines islaidos kurui ir !!karsto!! H2O ruosai (beje, kuris yra nemokamas, nes trauki tu ji is sulinio) siekia ~ 100 -150Lt. Kas dabar man pasakys kuriems galams dar man reikia statyti pasyvu nama pagal visus utopinius reikalavimus??? kur prasme??
O jei pasiimsi paskola namui jaunas, tai ir pasensi, ir numirsi su ta pacia paskola namui. jaunam reikia mokytis, studijuoti, kad po to atlyginimas butu kuo didesnis, tai sulaukes 40 metu galesi nusipirkti nama koks tau patinka ir gyvent savo malonumui...
Papildyta:

tai dek ekovata, gamintojai deklaruoja, kad ji grauzikams nelabai patinka

na jei atrodo, kad gyvenimas prasideda nuo pensijos.. tada jo..

man labai idomu kur technine prieziura ziurejo, kad kliurkos praejo. nes jeigu statyti pagal reikalavimus technine prieziura privaloma, bet tulas lietuvis ziuri i tai pro pirstus ir bando sutaupyti kokybes saskaita, kad tinkamai darbu atlikima priziureti reikia ne vienus metus ir neviena objekta pastatyti ir man labai idomu kaip tik teorinem ziniom remiantis galima sukontroliuoti visus technologinius procesus

dabar supratau tai pagal jus EVOY to profilio horizontaliai nereikia naudoti, kad kiek skaičiau siūlo ji naudoti

Panašu, kad kol kas tik aš, Kaban ir Bronius manome, kad grynai pasyvus namas per brangus tipiniam lietuviui. Be to, būtų įdomu pamatyti, kas vakaruose statosi pasyvius namus - garantuoju, kad asmenys, kurių mėnesinės pajamos minimu 10-15 000 eurų, t.y. pakankamai turtingi žmonės. Todėl tesingai Bronius ir sako, kad padaryk šiltesnį nei standartas namą, kūrenk malkomis, ir sąskaitą už šildymą bus juokinga, o išlaidos namo statybai - beveik nepadidės.

Be to, Evoy pagaliau supratai, kad niekas nekalba apie bendrą pasyvaus namo astipirkimą, o mus domina tik tai, kiek reikia viršaus investuoti į pasyvų namą lyginant su standartiniu. Būtent apie šio skirtumo atsipirkimą ir investicijos naudą/tinkslingumą ir kalbame. Dauguma vakariečių pateikia, kad investicijos į pasyvų namą sudaro nuo 0 iki 15 proc. Tačiau šiuo atveju, mano galva, taisyklė galioja šiltensiems kraštams, pvz., Vokietija ar Austrija. Švedijos vidurys, kuris atitinka maždaug lietuvišką klimatą, kalba, kad invetsticijos į pasyvų namą sudaro apie 25 proc. Tai jau tikrai didelė suma. Nes jei pasyvus namas mums, lietuviams, papildomai kainuotų tik 5 ar bent jau 10 proc., beveik niekas apie standartinį ir nekalbėtų: būtų aišku, kad pasyvus apsimoka. O kol kas realių skaičių, pagrindžiančių, kad pasyvus namas apsimoka, aš nemačiau.

Todėl teisingai Kaban ir skaičiuoja savo namo pavyzdžiui, kiek ir kur jam reikia investuoti, kad sąskaitos už šildymą/šiltą vandenį sumažėtų, bet investicijos netaptų bevertės ir netektų vergauti bankui dėl paskolos/palūkanų. Todėl ir siūliau dar anksčiau aptarti ir pateikti konkrečius asmeninius pavyzdžius, kaip yra kiekvieno namas pastatytas ir kiek kainuoja jo šildymo išlaidos. Vienintelis Kaban ir aš (tiesa, daugiabutis) pateikėme ne mistinius, o realius skaičius.

Profilis tikrai nepakenks, veliau užtaisant galus- tik galima išsiversti su teisingai sedėtu tinklu, ir nelabai ką profilis laikys, jei jį tvirtinti prie cokolio per ekstrudinį ar pan. Reikėtų klausti cezo, ar detalė be profilio "legali" LT, tik tai nepakeis esmės: niekas nežiūri, ir taiko tas pačias detales ir daugiaaukščių šiltinimui, ir vienaukščių. Apie profilį sužinojau, tik grįžęs iš Vokietijos- vokietukai taip sėkmingai šiltinosi savo individualius namus be jo, kad per tiek laiko nė nebuvau jo matęs. Kad ir tas pats cezo pavyzdys: užsukite pas jį su brendžio buteliu (ar ką jis ten mėgsta), ir jis pripaišys Jums tiek šio mazgo variantų be profilio panaudojimo, kad tingėsite visus peržiūrinėti.

aciu uz rekomendacijas