Pasyvus namas ir jo variacijos II

"R= 10" variantui tokio šiltinimo pakaks konkrečiai Rokų keramikos KS 30 (30 cm) blokų sienai. Ekvivalentas tokios sienos šiltinimui iki "R= 10" (skirsis tik R= 0,11 m²K/W- kaip ir niekuo): šiltinimas 25 cm neoporu (jei termoputų λ= 0,024 W/mK). Gal būt nėra verta terliotis: mūras nėra toks įnoringas (kas liečia sandarinimą).

Neoporo/termoputų simbiozė "R= 10" variantui paprasčiau įgyvendinama karkasinėje statyboje: 25 cm I-joist‘ų konstrukcija (yra kitų variantų- šis tik paprastesnis), 25 cm šiltinimas neoporu, (tarpus užpurškiant termoputomis) ir "kailiniai" namui iš 5 cm PU ar PIR plokščių.

Viskas kiek paprasčiau.

Visada reikia pradėti nuo pigiausio sprendimo paieškos rezultatui pasiekti- masyvioje statyboje tai bus polistirolas (subendrinus) ir vatos (subendrinus). Termoputos skirtos karkasinei statybai, ir naujoje masyviojoje joms nelabai kas "yra veikti"- nebent medinei perdangai ar stogui sandarinti.

Karkasinėje statyboje JAV (ten jos kone visos ir sunaudojamos) termoputos dažniausiai naudojamos renovacijoje: lauk metama vata, ir užpurškiama termoputomis. Kokias renkasi- priklauso tik nuo regiono: Floridoje pakanka ir elementarių, kuo toliau į šiaurę- tuo reikalavimai griežtesni. Mūsų regionui: tik uždarų porų poliuretano ar polyisocyanurato termoputos- po spaudimu porose "įkalintos" dujos, neleidžia skverbtis vandens molekulėms į šiltinimo medžiagas, ir taip bloginti šiltinimo kokybę. Apie tankius 9 kg/m3 (tuo pačiu- šilumos laidumo koeficientus) kalba iš viso neina: verta kalbeti tik apie "nekvėpuojančias" termoputas nuo λ= 0,024. Kitu atveju- sunku atrasti termoputų panaudojimo ekonominę prasmę.
Trumpas pranešimas norintiems pasekti pasaką apie termoputų išskiriamų dujų nuodingumą: gamybos technologijos pakeistos jau senų senovėje.
Trumpas pranešimas norintiems pasekti pasaką apie gaisro metu termoputų išskiriamų dujų nuodingumą: gaisro metu termoputos nebespės nunuodyti namo gyventojo- tuo jau bus "pasirūpinę" degantys baldai, užuolaidos, apdailos medžiagos ir t.t. Dažnas gamintojas termoputas siūlo ir "priešgaisriniame išpildyme".

P.S. 80-aisiais JAV teismuose vyko karai tarp termoputų (kietos šiluminės izoliacijos gamintojų) ir mineralinės vatos gamintojų (minkštos šiluminės izoliacijos gamintojų). Per praeitus metus du patys didžiausi pasaulyje mineralinės vatos gamintojai (tuo pačiu, dažniausiai pas mus dažniausiai minimų gamintojų akcininkai)- pradėjo siūlyti savo termoputas. Kaip ir viską pasako apie tendencijas.

Čia labai įdomus europietiško PN standartų ir amerikiečių LEED (atitinka PN standartus) palyginimas.

http://www.leonardo-.../webfm_send/413

Įdomiausia tai, kad amerikiečiai kalbėdami apie energiją taupantį namą (nes PN tikslas - taupyti energiją) akcentuoja, kad labai svarbi visa energijos taupymo grandinė. Pavyzdžiui, amerikiečiai žiūri, kad jų PN būtų pastatytas iš vietinių, atsinaujinančių žaliavų, kurios būtų kuo arčiau statybų vietos - taip taupomi transportavimo kaštai (juk dyzelinas fūroms, kurios atveža statybines medžiagas į prekybos centrus ir statybos vietas, irgi energijos švaistymas).

Straipsnyje yra pateikta puiki lentelė (14 p.) kaip priklausomai nuo namo formos, t.y. architektūrinių sprendimų, gali keistis pastato energijos sąnaudos. 17 p. pateikiama lentelė, kuri parodo per kiek laiko atsiperka papildomas investicijos šiltinimo storinimui. Straipsnyje yra netgi surašyti rekomenduojami šildymo būdai (nuo geoterminio iki granulinio katilo su saulės kolektoriais) bei kiek kiekvienas buitinis prietaisas duoda šilumos ir kokį šildymo plotą gali nemokamai apšildyti (21 p.). Ten taip pat minima ir kita problema, kurios čia niekas neaptaria. Galimas itin šilto pastato perkaitimas vasarą ir kaip su tuo kovoti.

P.S. O įdomiausia yra tai, kad PN - tai ne tik sutaupyta šildymo/karšto vandens ruošimo energija. Tai ir mokėjimas teisingai elgtis būnant pastate. Tai reiškia, kad tikrame PN reikia gyventi ir elgtis šiek tiek kitaip nei tradiciniame name. Ne kiekvienam tai priimtina ir tinkama.

www.kaunosilas.lt/ppt/pasyvus.ppt


Gal kas dar nesat mate..

Uzduosiu galbut durna klausima i kury nelabai randu atsakyma.. Ar imanomas toks sienos buterbrodo ispildymas?
daleiskim arko blokas kury is isores apdedi pvz 20cm pulistirolo o viduje dar dadeti daleiskim 10 cm pulistirolo arba vatos ir viska uzdengti gipsu. Kas atsitiktu tokiame buterbrode? kas zinot?

Viduje tarp arko ir pulestirolo bus pelesis . Max siltinimas is vidaus 5cm (Paroc ir kauno šilo info).
Tesiant PU tema - gan neblogas variantas butu atviru poru PU purksti is vidaus.

Šiltinimas iš vidaus priartina rasos tašką, padaro jį viduje - bėgs vandeniukas palei sieną ir apšiltinimą.

tai visgi bent 5cm imanoma uzpurksti nesityciojant is sienos

Galima - vis vien gipsas suksis su karkasu. Tik PU purškėjai šiek tiek keikiasi dėl 5 cm, nes PU plečiasi daugiau ir jiems reikia nupjaudinėti palei karkasą iki tų 5 cm.

Turbūt po truputį pradėsiu surinkinėti medžiagą apie namą ir pradėsiu rinkti sąmatas. Kas kažkiek laiko užduosiu klausimą, norėčiau gauti konkrečių atsakymų. Klausimai ir atsakymai bus naudingi visiems, tikrai. Prašau be „fleimų“.
Taigi, pradedam:

Kokie turi būti pamatai mūriniam pasyviam namui pajūryje? Poliniai, juostiniai, plokštė? Apšiltinimas?

Ačiū labai už atsakymus.

(Klausimus ir atsakymus bus galima patalpinti temos pirmame pranešime, visiems matomoje vietoje)

Galbut tai ir ne mano sritis, bet manau i si klausima Jums atsakys grunto tyrimai konkrecioje vietoje ir pasiulyti pamatai, va ir viskas

Šitą puikiai suprantu, tik vat bėda, kad neturiu jokio konkretaus sklypo ar žemės ploto. Reikia kažkaip teoriškai apsvarstyt.