Pasyvus namas ir jo variacijos II

per langus jei jie gerai orientuoti logiskai mastant reiketu skaiciuoti ne tik nuostolius bet ir gaunama energija nes salciausios dienos paprastai buna giedros
o pliusa galima pasidaryti susimontavus saules kolektorius ir pritemti iki pasyvaus standarto

Ir kokia gi čia paslaptis? Visi architektai viešai skelbia savo paslaugų kainas ir problemos nedaro. Aš tiesiog pateikiau originalų tekstą, nes jums vis neįtinka mano informacijos šaltinis. Be to, asmenys, kurie nori, kad el. pašto turinys nebūtų viešinamas padaro prirašą laiško apačioje, kad informacija yra konfidenciali, negali būti perduota tretiems asmenims ir t.t. Šiuo atveju tokio dalyko nebuvo.

Kita vertus, aš puikiai suprantu Veikmės architektą - kas pirmesnis, tas gudresnis. Kol kiti architektai persiorientuos, išsiaiškins PN subtilybes, įsigis ir išmoks naudotis PHPP programa, Rytis iš Veikmės gali pasidaryti gražaus pinigo. Toks tas kapitalizmo principas.
Papildyta:


Pirmiausia reikėtų atsakyti sau (tiktų ir visiems viešiai), kiek dabar peršildymo sezoną namas suvalgo pinigų. Jei pasieksite PN standartus ir tarkim visą namą šildysite elektra (4575 (PN energijos suvartojimas) x0,43 (el. tarifas) išeis, kad per metus išleisite 1967,25 Lt. Dabar pateikite esamas išlaidas šildymui ir bus bent šiek tiek aiškiau, kiek galite sutaupyti šildymo sezoną. Tuomet galėsite daryti išvadas: apsimoka ar.

Kad atitolti nuo rietenų ir aitvarų "buterbrodų" "skrodimo"- apie esmę (dar viena mano personalinė esmės traktuotė).

Siūlau atkreipti dėmesį į šio dokumento datą ir tuometinio aplinkos ministro pavardę- 2005 m. ir Arūnas Kundrotas. EU toks LT sprendimas atkreipė visų dėmesį, ir buvo įvardytas sektinu pvz. kitoms EU šalims. Net tų pačių vokiečių ar austrų spaudoje buvo pilna pranešimų, kur vyravo leitmotyvas "Kokie tie lietuvaičiai молодец". Už tokį įdirbį, pats ministras buvo "suvalgytas" ir atsistatydino. Liko tik jo darbo "vaisiai": bet kas, šiandien SM pareiškęs, kad savo namą šiltintis pagal šiuos standartus neapsimoką- būtų iš karto "užmėtytas" protinį išsivystymą apibrėžiančiais epitetais.

Estafetės lazdelę perėmus Artūrui Paulauskui, išgirdome tautiečiams negirdėtas kalbas: "Aplinkos ministerija sieks, kad Pasyvaus namo idėja būtų pradėta įgyvendinti ir Lietuvoje. Tam reikia patobulinti įstatyminę bazę. Į ją reikia įtraukti Pasyvaus namo apibrėžimą ir nustatyti jo standartus teisės aktuose". Tačiau tauta "azartą Pasyviam namui pagavusiam" Artūrui Paulauskui neatleido už tvorą (daugiau liktai nebuvo dėl ko prikibti), kurią dabar Vilius Navickas vos ne ant kelių prašo Artūro Paulausko persikelti atgal (nors prieš tai tvora buvo mėgiamas konservatorių argumentas, dergiant Artūrą Paulauską). Tauta, nubalsavusi už "cirko trupę" (gudresni italai renkasi porno žvagždes: nauda ta pati- tik kad nuogų krūtų gali pasižiūrėti parlamente)- kartu patys pasirašė nuosprendį Pasyviam namui, ir neturi jokio pagrindo verkšlenti, kad valstybė niekaip neremia energiją taupančių statybos technologijų. Greičiausiai, labiausiai nusidėjęs esu aš: per savo gyvenimą balsavau tik vieną kartą.

"Vadovėlinės" traktuotės apibrėžimas:
EN
DE

Dar truputis iš "EU archyvo":
Siekiant mažinti pastatų poveikį aplinkai, taikoma ir daugybė kitų metodų:

* "Nulinės energijos pastatai" patys aktyviai gamina jiems reikalingą energiją turbinomis arba saulės plokštėmis. Kai kuriose šalyse namų ūkiams mokama priemoka už elektrą, kurią jie grąžina šalies sistemai.
*Egzistuoja galybė naujoviškų projektų, skirtų dideliems biurų pastatams arba fabrikams, išnaudojant didelius šių pastatų stogo plotus saulės plokštėms arba oro srovėms, sukančioms vėjo turbinas.
*Po užbaigimo naujas biurų pastatas Stokholme išloš iki 15 % reikiamos pastatui šilumos iš greta esančios centrinės stoties keleivių kūnų šilumos.
*Stogai, padengti dirva ir augalija, vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Šie "žalieji stogai" suteikia papildomą izoliaciją ir sugeria anglies dioksidą, sukeliantį klimato kaitą.
*Nyderlandų inžinerinė įmonė sukūrė sistemą, vasarą pritraukiančią šilumą iš gudronuotų plentų. Šiluma laikoma po žeme, o tada panaudojama žiemą gretimų pastatų šildymui. Be to, ši sistema žiemą neleidžia keliams apledėti.

Norėčiau priminti pagrindinį Pasyvaus namo "atributą": "mažiau 15 kWh/m² per metus". Tai reiškia, kad verta pamiršti visokius "šildymo sezonus", ir visada naudoti tik "bendros šildymo ir karšto vandens ruošimo energijos sąnaudos per metus". Juk statistikai netiktų dviejų žmonių apklausos rezultatai- kodėl statybai turėtų būti taikomi kitokie kriterijai? Tuo labiau, kad "tik šildymo sezonas" eliminuoja karšto vandens ruošimo sąnaudas šiltuoju metu- o tai gali sudaryti apie 5-30 % būsto energijos poreikio.

Pirmasis Pasyvus namas Danijoje (citata): "gavęs Pasyviojo namo pažymėjimą, t. y. atitiko neprivalomus kriterijus, pagal kuriuos pastatas turi suvartoti gerokai mažiau energijos, nei remiantis įprastinėmis pastatų normomis". Architekto Olav‘o Langenkamp‘o, projektavusio šį "papuošalą" sau, pranašiški žodžiai: "Viena sunkiausių užduočių architektui – susikurti savo namą". Ko gero studijavo mūsų tautosaką, tačiau įsiminė tik "Batsiuvys be batų".

Prisiminiau, kad nė karto nebuvo įdėta nuoroda į "ką mąsto EU".

"Į komplektą"- priminimui.

Laisvalaikio pasiskaitymui.

Pasitvarkęs compą, paruošiu identišką lentelę, adaptuotą LT. Kol kas tik tiems, kas sugyvena su vokiečių kalba: konkretaus standartinių namų (ne tik) statytojo/pardavėjo siūlomų namų kainų pagrindu paruošta lentelė, kur galima rasti visus atsakymus į "kas apsimoka/neapsimoka", ir "kas ką kaip remia"- nebereikia ir dviejų temų diskusijoms.

Labai dziugu, kad turite toki poziuri. manau jo nuosekliai laikantis netolimoj ateity turesit gera graza. mano atveju pritempineju ne delto, kad negaleciau iskarto pasidaryti ir susiprojektuoti katai labai artimo pasyviam, o del to, kad pries tuos 4m kai projektavau, dar siektiek abejojau tokio projekto sekme, beto ir ziniu truko, informacijos dar nebuvo tiek kiek dabar. Kaikuriu sprendimu kaina buvo perdidele, bet dabar viskas keiciasi, todel tenka suktis su tuo ka turiu. betkokiu atveju, klientu susidomejusiu pasyviu ar bent artimu tam namu daugeja, taigi as turesiu jus omenyje.

Matote jus skaiciuojate, bet visu dedamuju niekada neiskaiciuosit, jokia programa nebus tiksli. Juk zmogaus ukine veikla name duoda daugybe silumines energijos. Buities prietaisai, zmona virtuveje, apsvietimas ir patys gyventojai isskiria labai nemazai silumos energijos. Remiantis kaikuriom skaiciavimo metodikom 1 zmogus visiskai prisildo 10kv.m patalpa, o kur dar visa kita. Saule per langus irgi duoda savo indeli. Nu neimanoma tiksliai suskaiciuoti visu dedamuju, didziule formule gautusi matematiskai ir ivertinus kiekvienoj dedamojoj paklaida, absoliutine paklaida duomenis paverstu niekiniais.
Vienintele verte yra faktinai gautas rezultatas. Budai to pasiekti gali buti labai skirtingi kaip po tokie, skirtingi kaina, efektyvumu ir pan.
Pajungus ir gamta iki to 15kWh skaiciuko prieiti nera sunku. O gamtos pajungimas pinga kasmet ir sparciai. O ir budu yra daugiau nei saule ir vejas. Ir pigesniu kurkas.

JAV ko tai labai įdomaus nevyksta. Aplankius Passive House Institute US (PHIUS) svetainę, atrasite tik patvirtinimą, kad Feist‘as ir Amerikoje Feist‘as.

Kiek įdomiau viskas, kas liečia Zero Energy koncepcija. Besidomintiems- keletas nuorodų vienoje vietoje.

LT apie 40 % šalies galutinės energijos suvartoja būsto fondas- ir jokių problemų! Tautiečiui tai reiškia tik vieną- žemas pragyvenimo lygis: vis didesnę pajamų dalį tenka (ir teks) "atiduoti" būsto išlaikymui. Be to: iki kažkurio tai mėnesio "atidirbę savo VMI", vėliau visi iki vieno pradedame atidirbinėti už įvežamą kurą kaimynei Rusijai.
Keistuoliai kanadiečiai, pas kuriuos būstas "suvalgo" apie 14 % šalies galutinės energijos- verkšlena, kad pas juos padėtis apverktina, kad skubiai reikia imtis primonių, ir šį skaičių sumažinti. Kiek pamenu, miškų plotais jie nesiskundžia, tačiau lozungas "malkos forever"- jiems kažkodėl tai netinka.

Kiek senstelėjusi nuoroda, o ir kai kurie skaičiai diskutuotini- vis tik galima atrasti keletą įdomesnių minčių.

Sutinku,kad bendros matematines israiskos neatrasi. Bet vis delto pabandykim paskaiciuoti, kiek kainuotu pastatyti pasyvu nama. Ne toki kaip primtas apie 100/150m2, bet didesni toki kaip mano 305 m2.. Neimkim kainos uz darba,ir nesigilinkim i medziagu kainas.Man idomu butu suzinoti pacio namo konstrukcija, izoliacijos stori(medziagas ir t.t.t).Pateiksiu daugiau duomenu. Langu plota jau zinot 60m2, isoriniu sienu plotas apie 280 m2, plius pas mane dar yra garazas 40m2, bet jo mes neskaiciuokim. Jis i plota neitrauktas. Stogo plotas yra 400 m2, tad reiketu ismesti garazo stoga,cia manau nukristu apie 50 m2. Dar numesti keleta terasu,kurios nesildomos, tai gautusi stogo plotas, kuri reikia apsiltinit butu apie 320m2. Laukiniu duru yra 3. Namas yra vieno akstu su mansarda. Namo kubatura 650 m3. Pirmo auksto grindu plotas 160m2. Rusio po namu nera. Pabandykit padelioti is pradziu:
1. Kokia turi buti namo konstrukcija (muras, karkasas, ir t.t.t)
2. Namo izoliacija( sienos, stogas)
3. Langai
4. durys
5. pamatai ir ju izoliacija
6. grindu izoliacija
7. rekuperacija, ar savaimine ventiliacija
8. sildymo budas
9. Karsto vandens sanaudos - seima is 5 asmenu. Dabar kiek iskaiciavau mes susnaudojam apie 300 kw/men vien karstam vandeniui pagaminti.
Nekliudykim tik isorines ir vdines apdailos.Nes cia jau pagal kiekvino skoni. Primkim ,kad namas is isores ir is vidaus tinkuotas(ar is vidaus gipsuotas). cia nera esminis dalykas. Apdaila silumos nuostoliu varzai dideles itakos neturi. Noreciau kad savo skaiciavimus pateiktu EVOY, Dario. Sitoj temoj daug dalyku paliesta, bet pabandykim apibendrinti ir sutraukti i visuma. O tada tegul kiekvienas deliojasi medziagu kainas, ir masto kas geriau, ar blogiau. Kas atsiperka, o kas ne. Tiesa priimkim vienas salygas, kad ziemos vidutine temper -5c, o vidaus temper.+22c. Pasyvus namas stovi atviroje aukstoje vietoje, kur vyrauja vejai. O veju lietuvoj uztenka, ypac pajuryje.Tik neisivaziduoju ,kaip paskaiciuoti vejo itaka namo silumos nustoliams.