Pasyvus namas ir jo variacijos II

energija reikia gaudyti visur kur tik imanoma - ant visu dusu ir ciaupu ir wc bakeliu pirmiausiai deretu sukabinti hidroelektros generatoriukus.

kadangi maudymosi metu naudojamas vanduo yra panasus i sildomu grindu (~27laipsniu) todel galima pajungti vonios nutekamaji vamzdi tiesiai i sildomu grindu sistema

Jeigu jūsų skaičiaviami skirti "internetinaims debatams", tada jokių pastabų jiems neturiu.
Jeigu realiai ieškote sprendimų savo namo statybai, tada labiau pasigilinkite į vėdinimą.
Vėdinimo sistemai turėtų būti keliami tokie reikalavimai:
1. Užtikrinti patalpų oro privalomą kokybę (privalomas);
2. Mažinti šilumos nuostolius (pageidautinas).

Padidinus namo sandarumą ir sumažinus patalpų kubatūrą net ir pirmas uždavinys yra netrivialus. Ir jo užtikrinimui būsite priverstas rinktis "pusiau mechanines" kontroliuojamas sistemas, dažniausiai naudojamas variantas nemechanizuotas padavimas ir mechanizuotas ištraukimas (jūsų minėtas aereco ištraukimo modulis). Todėl lyginant alternatyvas, reikėtų įvertinti ir šiuos kaštus.
Kitas aspektas - namo sandarumas. Pasyvus namas negali būti daromas su "nemechanizuotu padavimu" dėl labai paparastos priežasties - oro padavimo įrenginiai pritaikyti dirbti prie 10 Pa slėgio, padavus 50 Pa namas nepraeis sandarumo testo. Tačiau net ir nepretenduojant į pasyvų, šiltam namui paprasčiausios skylės lange neišgręši. Dėl oro sąlygų susidarys slėgio skirtumai ir pas jus per vienas skyles ora patraukinės, o per kitas išmetinės. T.y. infiltracijos nuostoliai bus neproporcingai dideli. Todėl padavimui yra irgi daromi specialūs įrenginiai (montuojami į langus, sienas, grindis), kurie yra sertifikuojami ir privalo užtikrinti oro padavimą tik viena kryptimi, t.y. kažkiek apsaugoti nuo infiltracijos nuostolių. Rašau "kažkiek", nes yra slėgių ribos, prie kurių jie dirba, bet esant uragininiam vėjui, aišku, kad trauks kiaurai. Ir jeigu jūs nenorite turėti EVOY paminėtos "kiauros daržinės" varianto, reikia skaičiuojate įrengimo kaštus pridėti ir padavimo įrenginių kainą.
Susidėliojęs lentelėje du variantus: 1. ortakiai plius ventiliatorius padavimui ir oratakiai plius ventilaitorius ištraukimui; 2. padavimo įrenginiai sienose/languose ir ortakiai plius ventiliatorius ištraukimui, galite lyginti šių dviejų sistemų kaštus, tiek įrengimo, tiek eksploatacijos. Bus visai nesudėtinga, jei panorėsite, pilnai mechanizuotame variante išmesti du ventiliatorius, jų vietoje statyti rekuperatorių ir paskaičiuoti jo atsiperkamumą.
Iš bėdos, pasirinkus visiškai pasyvų variantą, galima ir kaminų įrengimo kaštus paskaičiuoti palyginimui vietoje ortakių ir ventiliatoriaus 2 variante.

O iš praktikos pasakysiu taip - skaičiavimo susidaro daug, o naudos mažai. Nes :prielaidų" yra kruvos ir jas susidėlioji taip, kad tas variantas, kuris tau prie "dūšios" gaunasi "ekonomiškai naudingesnis"

Papildyta:


O kai jau visą "energiją" išlupsime praleisti per keletą kubų smėlio filtrų ir atgal į kraną

Nė kiek neabejoju, kad net ir nesuprantate, kuo gi skiriasi mistika nuo realybės: t.y. realiai įgyvendinti projektai- nuo vieno iš tūkstančių statytojų marketingo programos.

Manau, kad jei dievas nedavė- tai ir man nepavyks Jums išaiškinti vaikiškai elementaraus dalyko:
* Kone kiekvienas pastatytas Pasyvus namas- tuo pačiu tampa nauja Pasyvaus namo traktuote. Egzistuoja tik kelios dešimtys Pasyvių namų/"vienaląsčių dvynių": praktiškai visada bent kuo tai skiriasi įgyvendinimas ar/ir pasiektas rezultatas.
* Savo "standartų" "kūrimui" naudojate tik vieną išpildymo variantą iš tūkstančių: ar dar kas nors gali būti kvailiau? T.y. labiau vyriška: juk "lazerio žvilgsnis"- grynai vyriškoji savybė.

Ačiū! Gal vis tik geriau dar kartą pasiskaitysiu G.A.Bürger’io originalą, nei Jūsų kuriamą remiksą.

P.S. Kas per maniera: pagauni žmogų painiojant rekomendacijas su standartais, pliurpiant nesąmones apie šiltinimą ar kone visais Pasyvų namą liečiančiais klausymais- tuoj visą kaltę suverčia kokiam vargšui negalinčiam apsiginti Claes Bång’ui, ir "nugrybauja" visai į šoną nuo "pateiktų kaltinimų".

P.S. Priminsiu, kad jau užbaigtas "garsiausias pasaulyje/ olimpinis" Pasyvus namas.
Gal ne į temą: patiko lauko baro paprastumas.

Aš pateikiu skaičius, o gerbiamas oponentas - tik savo filosofinius pamąstymus. Taip kad lipkite, gerbiamasis, iš Olimpo ant žemės ir galbūt pokalbis bus daug konstruktyvesnis.
Papildyta:
[quote=pagyvenus,2010 02 21, 14:17]
Jeigu jūsų skaičiaviami skirti "internetinaims debatams", tada jokių pastabų jiems neturiu.
Jeigu realiai ieškote sprendimų savo namo statybai, tada labiau pasigilinkite į vėdinimą.
Vėdinimo sistemai turėtų būti keliami tokie reikalavimai:
1. Užtikrinti patalpų oro privalomą kokybę (privalomas);
2. Mažinti šilumos nuostolius (pageidautinas).

Padidinus namo sandarumą ir sumažinus patalpų kubatūrą net ir pirmas uždavinys yra netrivialus. Ir jo užtikrinimui būsite priverstas rinktis "pusiau mechanines" kontroliuojamas sistemas, dažniausiai naudojamas variantas nemechanizuotas padavimas ir mechanizuotas ištraukimas (jūsų minėtas aereco ištraukimo modulis). Todėl lyginant alternatyvas, reikėtų įvertinti ir šiuos kaštus.
Kitas aspektas - namo sandarumas. Pasyvus namas negali būti daromas su "nemechanizuotu padavimu" dėl labai paparastos priežasties - oro padavimo įrenginiai pritaikyti dirbti prie 10 Pa slėgio, padavus 50 Pa namas nepraeis sandarumo testo. Tačiau net ir nepretenduojant į pasyvų, šiltam namui paprasčiausios skylės lange neišgręši. Dėl oro sąlygų susidarys slėgio skirtumai ir pas jus per vienas skyles ora patraukinės, o per kitas išmetinės. T.y. infiltracijos nuostoliai bus neproporcingai dideli. Todėl padavimui yra irgi daromi specialūs įrenginiai (montuojami į langus, sienas, grindis), kurie yra sertifikuojami ir privalo užtikrinti oro padavimą tik viena kryptimi, t.y. kažkiek apsaugoti nuo infiltracijos nuostolių. Rašau "kažkiek", nes yra slėgių ribos, prie kurių jie dirba, bet esant uragininiam vėjui, aišku, kad trauks kiaurai. Ir jeigu jūs nenorite turėti EVOY paminėtos "kiauros daržinės" varianto, reikia skaičiuojate įrengimo kaštus pridėti ir padavimo įrenginių kainą.
Susidėliojęs lentelėje du variantus: 1. ortakiai plius ventiliatorius padavimui ir oratakiai plius ventilaitorius ištraukimui; 2. padavimo įrenginiai sienose/languose ir ortakiai plius ventiliatorius ištraukimui, galite lyginti šių dviejų sistemų kaštus, tiek įrengimo, tiek eksploatacijos. Bus visai nesudėtinga, jei panorėsite, pilnai mechanizuotame variante išmesti du ventiliatorius, jų vietoje statyti rekuperatorių ir paskaičiuoti jo atsiperkamumą.
Iš bėdos, pasirinkus visiškai pasyvų variantą, galima ir kaminų įrengimo kaštus paskaičiuoti palyginimui vietoje ortakių ir ventiliatoriaus 2 variante.

O iš praktikos pasakysiu taip - skaičiavimo susidaro daug, o naudos mažai. Nes :prielaidų" yra kruvos ir jas susidėlioji taip, kad tas variantas, kuris tau prie "dūšios" gaunasi "ekonomiškai naudingesnis"

Pirmiausia, aš kalbu apie tai ar verta statyti PN (daug vatos, rekuperatorius, individualus projektas, specialūs langai, LED lemputės, A+ buitinė technika ir t.t.), nes jis brangsta apie 20-30 proc. nei standartas, ar tuos pinigus, kuriuos išleidi PN (apie 20-30 proc.) geriau skirti, pvz., vien šildymui, kuris padengs minimum 25-30 metų išlaidas. Vienas iš būdų įvertinti PN pabrangimą yra rekuperatorius. Tiesiog, pateikiau realius skaičius kiek jis kainuoja ir koks jo atsipirkimo laikotarpis. Nes rekuperatorius PN - privalomas. Be to, aš kaip pavyzdį suskaičiavau standartinį namą su rekeperatoriumi. Jei rekuperatoriaus atsipirkimą skaičiuotumėmė PN (labai sandarus namas, todėl ventiliaciniai nuostoliai ne 48 proc., o tik 16 proc.), tai pamatytumėme, kad atsipirkimo laikotarpis ilgėja iki 30-35 metų. Štai apie ką kalbu - rekuperatorius PN privalomas, bet jo atspirkimas yra praktiškai neįmanomas (tą turėjau galvoje, kalbėdamas, kad man lygiai tokius pačius skaičius gavo ir mano minėtas geras architektas).

Antra priverstinė vėdino sistema reikalinga ir standartiniam namui. Tokiu atveju (kadangi jis nėra labai sandarus ir praranda ne 16, o 48 proc. ventiluojamos šilumos) jo naudingumo koeficientas stipriai didėja ir mažėja šildymo išlaidos. Galbūt pastačius standartinį namą be papildomų insvesticijų į vatą ir langus, bet vien įsitaisius gerą rekuperatorių, sutaupai nemažai šilumos nuostolių ir ženkliai taupai. Štai apie ką aš kalbu.

Antra. Vietoje rekuperatoriaus galima įtaisyti Aereco vėdinimo sistemą. Rezultatas tas pats- gaivus oras patalpoje, tačiau žinoma didėja šilumos nuostoliai. Tačiau Aereco įrengimas yra apie 50 proc. pigesnis (sistema su montavimo darbais - nuo 5000 iki 15 000 Lt - vakar dienos info), jis mano paminėtam namui per mėn. sunaudotų lektros ne už 83 Lt, o tik už 12-14 Lt, nereikia keisti filtrų, o garantija - ne 2-5 metai, bet vietoj buvusios 15 metų dabat gamintojai teikia neribotą garantiją. Tokia sistema tikrai greitai atspirks, tačiau jinai netinka PN, nors standartiniame name - puikiai tinka. Todėl išvada vėl akivaizdi: vienur sutaupai, kitur prarandi ir nieko čia jau nebepakeisi. Toks jau tas mūsų fizinis pasaulis.

[quote=Mindaugas7,2010 02 21, 15:42]
Aš pateikiu skaičius, o gerbiamas oponentas - tik savo filosofinius pamąstymus. Taip kad lipkite, gerbiamasis, iš Olimpo ant žemės ir galbūt pokalbis bus daug konstruktyvesnis.
Papildyta:
[quote=pagyvenus,2010 02 21, 14:17]
Jeigu jūsų skaičiaviami skirti "internetinaims debatams", tada jokių pastabų jiems neturiu.
Jeigu realiai ieškote sprendimų savo namo statybai, tada labiau pasigilinkite į vėdinimą.
Vėdinimo sistemai turėtų būti keliami tokie reikalavimai:
1. Užtikrinti patalpų oro privalomą kokybę (privalomas);
2. Mažinti šilumos nuostolius (pageidautinas).

Padidinus namo sandarumą ir sumažinus patalpų kubatūrą net ir pirmas uždavinys yra netrivialus. Ir jo užtikrinimui būsite priverstas rinktis "pusiau mechanines" kontroliuojamas sistemas, dažniausiai naudojamas variantas nemechanizuotas padavimas ir mechanizuotas ištraukimas (jūsų minėtas aereco ištraukimo modulis). Todėl lyginant alternatyvas, reikėtų įvertinti ir šiuos kaštus.
Kitas aspektas - namo sandarumas. Pasyvus namas negali būti daromas su "nemechanizuotu padavimu" dėl labai paparastos priežasties - oro padavimo įrenginiai pritaikyti dirbti prie 10 Pa slėgio, padavus 50 Pa namas nepraeis sandarumo testo. Tačiau net ir nepretenduojant į pasyvų, šiltam namui paprasčiausios skylės lange neišgręši. Dėl oro sąlygų susidarys slėgio skirtumai ir pas jus per vienas skyles ora patraukinės, o per kitas išmetinės. T.y. infiltracijos nuostoliai bus neproporcingai dideli. Todėl padavimui yra irgi daromi specialūs įrenginiai (montuojami į langus, sienas, grindis), kurie yra sertifikuojami ir privalo užtikrinti oro padavimą tik viena kryptimi, t.y. kažkiek apsaugoti nuo infiltracijos nuostolių. Rašau "kažkiek", nes yra slėgių ribos, prie kurių jie dirba, bet esant uragininiam vėjui, aišku, kad trauks kiaurai. Ir jeigu jūs nenorite turėti EVOY paminėtos "kiauros daržinės" varianto, reikia skaičiuojate įrengimo kaštus pridėti ir padavimo įrenginių kainą.
Susidėliojęs lentelėje du variantus: 1. ortakiai plius ventiliatorius padavimui ir oratakiai plius ventilaitorius ištraukimui; 2. padavimo įrenginiai sienose/languose ir ortakiai plius ventiliatorius ištraukimui, galite lyginti šių dviejų sistemų kaštus, tiek įrengimo, tiek eksploatacijos. Bus visai nesudėtinga, jei panorėsite, pilnai mechanizuotame variante išmesti du ventiliatorius, jų vietoje statyti rekuperatorių ir paskaičiuoti jo atsiperkamumą.
Iš bėdos, pasirinkus visiškai pasyvų variantą, galima ir kaminų įrengimo kaštus paskaičiuoti palyginimui vietoje ortakių ir ventiliatoriaus 2 variante.

O iš praktikos pasakysiu taip - skaičiavimo susidaro daug, o naudos mažai. Nes :prielaidų" yra kruvos ir jas susidėlioji taip, kad tas variantas, kuris tau prie "dūšios" gaunasi "ekonomiškai naudingesnis"

Pirmiausia, aš kalbu apie tai ar verta statyti PN (daug vatos, rekuperatorius, individualus projektas, specialūs langai, LED lemputės, A+ buitinė technika ir t.t.), nes jis brangsta apie 20-30 proc. nei standartas, ar tuos pinigus, kuriuos išleidi PN (apie 20-30 proc.) geriau skirti, pvz., vien šildymui, kuris padengs minimum 25-30 metų išlaidas. Vienas iš būdų įvertinti PN pabrangimą yra rekuperatorius. Tiesiog, pateikiau realius skaičius kiek jis kainuoja ir koks jo atsipirkimo laikotarpis. Nes rekuperatorius PN - privalomas. Be to, aš kaip pavyzdį suskaičiavau standartinį namą su rekeperatoriumi. Jei rekuperatoriaus atsipirkimą skaičiuotumėmė PN (labai sandarus namas, todėl ventiliaciniai nuostoliai ne 48 proc., o tik 16 proc.), tai pamatytumėme, kad atsipirkimo laikotarpis ilgėja iki 30-35 metų. Štai apie ką kalbu - rekuperatorius PN privalomas, bet jo atspirkimas yra praktiškai neįmanomas (tą turėjau galvoje, kalbėdamas, kad man lygiai tokius pačius skaičius gavo ir mano minėtas geras architektas).

Antra priverstinė vėdino sistema reikalinga ir standartiniam namui. Tokiu atveju (kadangi jis nėra labai sandarus ir praranda ne 16, o 48 proc. ventiluojamos šilumos) jo naudingumo koeficientas stipriai didėja ir mažėja šildymo išlaidos. Galbūt pastačius standartinį namą be papildomų insvesticijų į vatą ir langus, bet vien įsitaisius gerą rekuperatorių, sutaupai nemažai šilumos nuostolių ir ženkliai taupai. Štai apie ką aš kalbu.

Antra. Vietoje rekuperatoriaus galima įtaisyti Aereco vėdinimo sistemą. Rezultatas tas pats- gaivus oras patalpoje, tačiau žinoma didėja šilumos nuostoliai. Tačiau Aereco įrengimas yra apie 50 proc. pigesnis (sistema su montavimo darbais - nuo 5000 iki 15 000 Lt - vakar dienos info), jis mano paminėtam namui per mėn. sunaudotų lektros ne už 83 Lt, o tik už 12-14 Lt, nereikia keisti filtrų, o garantija - ne 2-5 metai, bet vietoj buvusios 15 metų dabat gamintojai teikia neribotą garantiją. Tokia sistema tikrai greitai atspirks, tačiau jinai netinka PN, nors standartiniame name - puikiai tinka. Todėl išvada vėl akivaizdi: vienur sutaupai, kitur prarandi ir nieko čia jau nebepakeisi. Toks jau tas mūsų fizinis pasaulis.
[/quote]

pasyvus namas brangesnis 20-30% statybos metu, o kiekvieno menesio namo eksploatacija ~200% pigesne.

~270Lt/men arba ~3200Lt per metus kainuos pasyvaus namo islaikymas (net nenaudojant saules silumos vandens pasildymui)

ir

~500lt/men arba ~6000Lt per metus standartinio "kaiuro" namo islaikymas.

jeigu namai kainavo 300 000Lt (kiauras) ir 375 000Lt (pasyvus)
tai istiesu atsipirks po 25metu. bet as neskaiciavau tokiu smulkmenu kaip remonto darbai - pasyviam namui ju prireiks po 50 metu, o tipiniam po 15.

is esmes kiekvienas renkasi savo... lygiai kaip ir su automobiliais - vieni nusiperka brangesni ir moka maziau uz kura, turi didesni komforta, kiti - pigesni, brangiau uz kura ir amzini remontai. bet juk gyvenimas be rupesciu butu nuobodus... m?

Jokio skirtumo koki triuksma kelia rekuperatorius - jis paprastai stovi patalpoje, kur zmones nevaiksto, mano atveju palepeje virs garazo. Rekuperatorius ir visi vamzdynai sujungti lanksciais, garsa izoliuojanciais vamzdziais, todel garsas i gyvenamasias patalpas neperduodamas. Rekuperatoriaus energijos sanaudos taip pat nera svarbios, nes rekuperatorius dirba maksimum 2 valandas per para (realiai uztenka ir vienos valandos) ir tai nakti. Nera jokio reikalo vedinti patalpas nuolat, nebent viduje megstate periodiskai daryti nedidelius gaisrus ir/ar leisti dumu uzsklandas.
Geras, rotacinis rekuperatorius kainuoja apie 4000Lt. daugiau ir neinvestuociau i sita abejotino reikalingumo daikta name

Truputėlį ne į temą, bet atsakysiu dėl jūsų pavyzdžio su mašinos. Pavyzdžiui, visiškai nauja Toyota Corolla kainuoja nuo 58 000 Lt (aišku dabar gautumėte gerą nuolaida, bet bala nematė). Tarkim, kad su ja važinėsite 5 metus per kuriuos nuvažiuosite apie 100 000 km. Po penkerių metų savo Corolla parduotumėte už maždaug 22-25 000 Lt (praradimas apie 33-35 000 Lt), plius Kasko draudimui būtumėte išleidusi (juk mašina lizinginė) apie 10 000 Lt, o firminis servisas per visą laikotarpį (be papildomų galimų gedimų) kainuotų dar apie 3600 Lt. Taigi be degalų būtumete išleidusi net 48-50 000 Lt.

Jei paimtumėme tokią pačią tik jau naudotą Corolla (tarkim aš iš jūsų nuperku už 25 000 Lt 5 metų senumo su 100 000 km rida) ir važinėju tuos pačius 5 metus iki jai sueis 10 m. Tokiu atveju jinai nuvertės iki 10 000 Lt (mano praradimas tik 15 000 Lt), kadangi jos niekas nevogs aš sutaupo Kasko išlaidos, remontuoju ne firminiame, o paprastame servise (dar sutaupau apie 1000 Lt - mašinai be tepalų nelabai ką papildomo ir reikėtų daryti). Tokiu atveju mano nuostolis apie 16 000 Lt. Skirtumas daugiau nei žiaurus.

Be to, vokiečių Auto Bild testai įrodo, kad kad degalų sąnaudos tarp visiškai naujos ir jau 100 000 km numynusios mašinos skiriasi apie 0,1-0,2 l naujos naudai. Taigi sutaupyti degalų sąskaita pavyktų tik apie 300-500 Lt. Galutiniam variante finansiškai laimi naudotos mašinos vairuotojas. Naujos mašinos vairuotojo vienintelis privalumas - geresnis ją vairuojančio psichologinis komfortas.

GEO SS - tai prabangi ir patogi sildymo sistema. Ji niekad neatsiperka, kaip kad niekad neatsiperka Ferrari ar Porsche automobiliai.. Malku sandeliavimas, nesiojimas, pelenu tampymas nekainuoja nieko, jei namas yra Gerai apsiltintas ir kureni karta per diena ar karta dvi dienas. Nors turiu KKK, bet vistiek as uz GEO SS, tik palauksiu tos dienos, kai dali GEO SS kainos dengs musu valdzia. Lietuviskoji valdzia pati niekad to nepadarys, bet, as tikiu, kad isaus diena, kai ES tiesiog privers musu valdzia skatinti ir dotuoti tokias sildymo sistemas.
Malku niekas neatsisakys. Tokiu tendenciju ES dar nepastebejau
Apie kokia renovacija gali buti kalbama, jei naudosi klinkerio plytas apdailai?? Nebent po kokiu 300 metu

Papildyta:


pats pilat ekovata?? ar sumaisote ir "pakeliate" ekovata kokiu nors budu? paprasciausias budas - i drele idedate muro misiniams ar plyteliu klijams maisyti skirta antgali ir ispurenate ekovata. Tai yra butina. Daugiau konsultaciju jums suteiks Ekorema atstovai, arba tos ekovatos, kuria naudojate gamintojai.
Ar desite ant virsaus atspindincia plevele?

Yra tokia sąvoka ir jinai taikoma PN, kaip ne tik pačio rekuperatoriaus keliamas garsas (jis gi puikiai gali stovėti ir garaže bei veikti iki -25 laipsni), bet ir triukšmas, kuomet į patalpas yra įpučiamas iš lauko paimtas ir jau pašildytas oras. Kad ir ką jūs ten protingo savo name pasidarėte, bet šio keliamo garso tikrai neiliminavote. Būtent apie jo standartus ir kalbu: 22-25 dB miegamuosose patalpose, ir šiek tiek daugiau aptarnaujančiose. Antras dalykas - kalbėti, kad jums rekupas kainuoja tik 4000 Lt yra neteisinga, nes neįvardinate nei firmos, nei kitų jo techninių parametrų, nei kokiai kubatūrai jis yra skiriamas. Be to, kaip jau sakiau mano pateiktas lietuviško rekuperatoriaus kaina siekia 12 000 Lt. Atstovai sakė, kad nagingam piliečiui užtektų vien rekupertoriaus ir papildomų medžiagų, o už 400 Lt jie padaryti pajungimo brėžinius. Tokiu atveju, jei jį pasistatai pats, išsiverti su 7000 Lt. Tačiau aš nesu darbščių rankų būrelis ir tai patikėčiau profesionalms.

Gamintojas: Systemair, gaminys: Villavent VR 400 DCV/B. http://catalogue.sys.../COM/index.aspx
Visus pajungimo brezinius galima rasti internete uz dyka. Esme yra viska tvarkingai ir sandariai sujungti. Kai pamaciau, kaip "profesionalai" dare ventiliacijos vamzdynus, pasigailejau, kad statau nama... visur tas pats - padaryti darbus bet kaip ir nuplesti pinigus...

Kadangi kartas nuo karto tenka išgirsti priekaištus "Kur tavo Pasyvaus namo vizija?"- pabandysiu ją sudėlioti.

1. Pagrindinės patalpos:

* Master Bedroom "blokas" (pagrindinis miegamasis+erdvus "užnavarotintas" vonios kambarys+užeinamos sieninės spintos). Nuo 40 m² maksimaliai atskirta/izoliuota prabangiausiai įrengta erdvė name.
Visiems oponuojantiems dėl tokio akcentų sudėliojimo. Gal vertėtų kasdien sau užduoti patį pagrindinį klausymą gyvenime taip, kaip jį suformulavo Rod Stewart? Jei šis klausymas kam tai nėra pagrindiniu/kasdieniu- reiškiu gilią/nuoširdžią užuojautą tiek tam asmeniui, tiek jo gyvenimo partneriui/-ei.

* Miegamųjų "blokas". Pagal "realizuotą potencialą": optimaliai/minimalistiškai įrengtos 30-40-50 m² patalpos name.
Žemę aplankiusiems ateiviams pabandysiu paaiškinti situaciją. 10-15 m² "gryno" ploto (be bendro vonios kambario ir sieninių spintų) vaiko kambarys- nėra vaiko teisių pažeidimas. Šiandieniniam jaunuoliui/ei reikalingi 2 m² miego funkcijai tenkinti (vieta lovai) ir 2 m² visoms kitoms funkcijoms tenkinti (vieta compiuterio/rašomajam stalui ir kėdei). Normalūs vaikai bendrauja išimtinai internetu. Jei matote, kad Jūsų vaikai lankomi draugų/lanko draugus- turėtumėte labai rimtai sunerimti: reiškia Jūsų atžala geria, rūko, atlieka pirmuosius poravimosi ritualus- o gal net visa tai kartu!

* "Darbovietė". Pagal poreikį: 10 m² "kompiuterinė"- kaip ir privalomas minimalistinis "reikalavimas". Kitam gal reikalinga visa studija. Trumpai: darbas namuose- jėga, ir į tai greičiausiai verta investuoti kelis papildomus litus.

* Media/kino salė/"valdymo centrinis pultas". Vieta relaksui, leidžianti apsaugoti "besimėgaujantį relaksu" nuo kitų šeimos narių, kuriuos kažkodėl tai tuo pačiu metu užpuola nepamatuotos agresijos priepoliai? Kvadratūra čia kaip ir nieko "nežaidžia"- svarbiausia įranga, "relaksiniai" baldai ir gera garso izoliacija.

2. "Pagalbinės" patalpos:

* Bendravimo "blokas" (virtuvė+valgomasis+salonas/holas). Kad prasilenkdami nesigąsdintumėte vienas kito- kartas nuo karto rekomenduojama visai šeimai kartu atlikti tam tikrus ritualus, leidžiančius nepamiršti po vienu stogu gyvenančiųjų veidų. Tam skiriama visa neužpildyta erdvė tarp pagrindinių patalpų. Kvadratūra- sunku pasakyti:
- virtuvė: kiek seniau SM atlikta "bliz apklausa" parodė, kad kriterijų "moku/mėgstu/turiu laiko/turių jėgų gaminti valgyti"- atitiko vienintelė Paliuko žmona (respect jai). Nuo to laiko kažkodėl tai "kirba kirminas", kad visų kitų noras turėti didesnė virtuvę kiaušinienei kepti ar pagrindinei kulinarijos įrangai (mikrobangei) pastatyti- ne būtinai pamatuotas. O pažadai "Tik duokite man supervituvę- iš karto parodysiu kaip reikia ruošti maistą!"- labai jau primena rytais pasitaikančius "Daugiau nebegersiu!".
- valgomasis: pagrindinis kriterijus- laisvas priėjimas prie bet kurios vietos prie stalo.
- salonas/holas: mažiausiai naudojama patalpa?

* Sieninės/užeinamos spintos. Tiesa pasakius, gal būt tai individualus poreikis: turėti kiekvienam daiktui savą vietą. Jei primesti kiek tų daiktų prašosi "savo vietos" (nuo šluotos iki pvz. skalbimo mašinos)- dar papildomi apie 10 m².

Tokia vat Pasyvaus namo vizija.
Kur visa Pasyvaus namo "esmė"- statybos pabrangimai "n %", "supertechnologijos"? Pabrangimo paprasčiausiai nėra- o "supertechnologijos" visada nebetenka stebuklo "statuso" iš karto, kai tik nebereikia spręsti papildomo finansavimo paieškos klausymų. Visa tai su sąlyga: jei planavimo stadijoje eliminuoti faktorių "fanaberija", bei "vardan įdėjos" "ant aukuro sudėti" visus tautiškuosius "privaloma".

* "Amerikietiškas" išplanavimas leidžia sumažinti bereikalingai šildomą plotą apie 12 m² (koridoriai). Tai yra: apie 8 % namo kvadratūros.

* Įsitekus viename aukšte, nereikalingo šildomo ploto sumažėja apie 20 m² (laiptinė ir ją "aptarnaujanti" erdvė). Tai yra: apie 13 % namo kvadratūros.

* Kaip ne vienerius metus "pasikankinęs" su vidaus apdaila, "užsidirbau" teisę tvirtinti: nėra nieko kvailiau, kaip bandyti savo namuose pranokti Spa centrus, sporto sales. Pinigų išleidžiama krūvos, o rezultatas- maksimum apverktinas, lyginant su "originalais".

* Pasyvaus namo statybai pasirinkus kone visas kitas technologijas apart mūro, padės sutaupyti kokią tai sumą: konkrečiu atveju pasirinkus karkasinę- sutaupoma apie 4,7 % namo statybos ir įrengimo kaštų.

* Jei pagal Pasyvaus namo reikalavimus įrenginėjamas tik būtinas gyvenamasis plotas, o visai kitai kvadratūrai (garažas, rūsys ir pan.) įjungiamas "maksimalaus taupymo režimas" ir "atjungiamas šildymas"- įrengiant sutaupoma nuo 1,500 Lt/m².

* Nors ir trumpesnį laiko tarpą eksploatuojamos, tačiau nešildomos ir gerokai pigesnės įrengiant lauko erdvės (terasos, беседк‘os ir pan.)- turi nepalyginamai galingesnį emocinį užtaisą, nei kokia tai didesnė/papildoma erdvė salone.
Kartu sutaupomos labai konkrečios sumos: kiekvienas "šiltinimo ir šildymo reikalaujančio" m² "pavertimas" "šiltinimo ir šildymo nereikalaujančiu"- sutaupo nuo 1,500 Lt/m².

Tikiuosi, kad pavyko bent bendrais bruožais pristatyti patį "receptą" ir jo "ingridientus", leidžiančius vietoje "standarto" pasistatyti net ne Pasyvų namą, o maksimalaus komforto Pasyvų namą (kaimyno reguliarių pavydo ašarų priežastį), kartu prisistatyti bent dvigubai daugiau kvadratūros. Toliau kiekvienas laisvas rinktis:
- jei leidžia finansinės galimybės- statytis pagal "maksimum", praktiškai neribojant savo poreikių,
- nesukti sau galvos, ir statytis "standartą"- "erdvės valdo",
- bėgti į banką, ir taip pasirūpinti finansavimu statybos pabrangimui- tikintis tokios investicijos atsipirkimu bent jau iki pensijos,
- planuojant statybas "išjungti" fanaberiją ir "įsijungti" smegenis…

Bet cia tai jega
Ziurek po to visokius "kurmius" pilsi i grindu sildyma, tam kad plaukus is vamzdeliu pragrauztu