Pasyvus namas ir jo variacijos II

Vėl bandote pakreipti diskusiją į taip Jūsų mėgstamą "teorijos liūną", ir žaisti "iš piršto laužtas skaičius" vs "iš piršto laužtą skaičių".

Ne, kaban. Paskaičiuoti galiu, nes paprasčiausiai turiu su kuo. Tik to tikrai nedarysiu teoriniams išvedžiojimas pagrįsti. Yra realiai įgyvendinti pvz.: ten ir ieškokite atsakymų į kodėl "be puses metro vatos neprasisuksi"- nėra "standartu" Pasyviam namui.
DE
AT

gerb. kolegos, istiesu galima diskutuoti ir ne taip emocingai.

visu pirma pameciau minti ka jus vadinat pasyviu namu?

dauguma siuolaikiniu statybiniu medziagu kurie jau tapo "statybos standartu" leidzia pastatyti "taupu nama" - nama kurio silumos nuostoliai nera dideli...
"pasyvus namas" teorijoje yra tas namas kurio sildymui nereikia naudoti energijos - jis jos gauna is saules silumos, ir viduje sedinciu zmoniu. mano supratimu toks varijantas nera imanomas. siuolaikines statybines medziagos dar nepasieke tokio lygio.

is esmes kad ir tu paciu fibo blokeliu namas sutapdintu stogu, tinkamai apsiltintas (pvz akmens vata), su mediniais langais, sildomom grindim, su silumos siurbliu bus ekonomiskas ir 4 gyventojai jame suvartos per metus elektros uz ~3200Lt (karsto vandens paruosimui, patalpu sildymui/vesinimui, visiems buitiniams prietaisams)... tai apie 266Lt...
sie skaiciai pateikti pagal realu varianta, pagal 2009 metu elektros kainas. kietas kuras brangsta ir brangs greiciau negu elektra nes tokia yra ES politika. (elektros gavyba is atsinaujinanciu saltiniu ir neatsinaujinanciu saltiniu naudojimo mazinimas.

taigi geriau persvarstykite ar tikrai verta investuoti i katila (5000Lt), boileri (3000Lt) ir i kamina (7000Lt), kai silumos siurblys 40 000Lt... (jei ivertinsite kiek kainuoja malku nesiojimas, sandeliavimas, pelenu tampymas ir kiek tai jums kainuos senatveje...

Be to pamastymas: ES uzdraude kaitriniu lempuciu gamyba ir palaipsniuj zada jas pilnai pakeisti halogeninem ekonominem, arba net LED elektros lemputem. atsisake lempuciu - atsisakys ir malku.

zinoma brangiau yra apsiltinti pastata negu jo neapsiltinti, taciau apsiltinimo atsiperkamumas 5-15 metu, o pastatas stoves 50 metu. jei naudosite ventiliuojama surenkama fasada (keramini) ir akmens vata - atsipirks per 15 metu, kas 50 metu reikes renovacijos: reikes nuimti apdailos plokstes, pakeisti akmens vata nauja, ir sukabinti atgal apdailos plokstes...

o, gal Jus pardavimui statote? tokiu atveju isties atsiperkamumas nesvarbu - svarbu samata... bet ives ir pas mus kaip vokietijoj pastatu techninius pasus su siluminiais visais vertinimais... ir tada turto verte bus aiski...
Papildyta:
gerb. kolegos, istiesu galima diskutuoti ir ne taip emocingai.

visu pirma pameciau minti ka jus vadinat pasyviu namu?

dauguma siuolaikiniu statybiniu medziagu kurie jau tapo "statybos standartu" leidzia pastatyti "taupu nama" - nama kurio silumos nuostoliai nera dideli...
"pasyvus namas" teorijoje yra tas namas kurio sildymui nereikia naudoti energijos - jis jos gauna is saules silumos, ir viduje sedinciu zmoniu. mano supratimu toks varijantas nera imanomas. siuolaikines statybines medziagos dar nepasieke tokio lygio.

is esmes kad ir tu paciu fibo blokeliu namas sutapdintu stogu, tinkamai apsiltintas (pvz akmens vata), su mediniais langais, sildomom grindim, su silumos siurbliu bus ekonomiskas ir 4 gyventojai jame suvartos per metus elektros uz ~3200Lt (karsto vandens paruosimui, patalpu sildymui/vesinimui, visiems buitiniams prietaisams)... tai apie 266Lt...
sie skaiciai pateikti pagal realu varianta, pagal 2009 metu elektros kainas. kietas kuras brangsta ir brangs greiciau negu elektra nes tokia yra ES politika. (elektros gavyba is atsinaujinanciu saltiniu ir neatsinaujinanciu saltiniu naudojimo mazinimas.

taigi geriau persvarstykite ar tikrai verta investuoti i katila (5000Lt), boileri (3000Lt) ir i kamina (7000Lt), kai silumos siurblys 40 000Lt... (jei ivertinsite kiek kainuoja malku nesiojimas, sandeliavimas, pelenu tampymas ir kiek tai jums kainuos senatveje...

Be to pamastymas: ES uzdraude kaitriniu lempuciu gamyba ir palaipsniuj zada jas pilnai pakeisti halogeninem ekonominem, arba net LED elektros lemputem. atsisake lempuciu - atsisakys ir malku.

zinoma brangiau yra apsiltinti pastata negu jo neapsiltinti, taciau apsiltinimo atsiperkamumas 5-15 metu, o pastatas stoves 50 metu. jei naudosite ventiliuojama surenkama fasada (keramini) ir akmens vata - atsipirks per 15 metu, kas 50 metu reikes renovacijos: reikes nuimti apdailos plokstes, pakeisti akmens vata nauja, ir sukabinti atgal apdailos plokstes...

o, gal Jus pardavimui statote? tokiu atveju isties atsiperkamumas nesvarbu - svarbu samata... bet ives ir pas mus kaip vokietijoj pastatu techninius pasus su siluminiais visais vertinimais... ir tada turto verte bus aiski...

Noriu atkreipti dėmesį į vieną esminį faktą. Pasyviam namui rekuperatorius negali kelti daugiau nei 30 dB triukšmo, nors realiai reikalavimai turėtų būti dar mažesni - 22-25 dB ribose. Mano pateiktas ganėtinai pigus Alaska R700 skleidžiamas triukšmas siekia 39 dB. Taigi realiai jis neatitinka PN standartų. Todėl rekuperatorius turėtų brangti, jei pradėtumėme ieškoti atitinkančio PN standartus.

Antras dalykas Alaska R700 dirbdama maksimaliu režimu (visada geriausia žinotu maks., o ne minimum) sunaudotų el. už 83 Lt. Mane domina kitas dalykas, jei dėl natūralaus vėdinimo, kaip pateikiau pavyzdį, prarandama apie 48 proc. šilumos, tai klausimas kiek pavyktų sutaupyti šilumos rekuperatoriaus pagalba.

Imkim kaip pavyzdį atvejį, kad už dujomis šildomą maždaug 200 kv. namą per mėnesį išleidžiama apie 500-700 Lt. Tarkim, pasirinkima taupesnį variantą - 500 Lt. Tokiu atveju, jei namas neturi rekuperatoriaus, praranda apie apie 48 proc. šilumos arba litais už 240 Lt (nuo minėtos 500 Lt sumos). Dalį šios šilumos (Alaska rekuperatoriaus naudingumo koeficientas siekia 90 proc. (teorija), bet praktikoje jis realiai turėtų būti bent 5 proc. mažesnis, t.y 85 proc.) rekuperatorius sugrąžintu. Pinigais tai būtų - 85 proc. arba 204 Lt. Bėda ta, kad sugrąžinti šiai šilumai reikia išleisti apie 83 Lt (čia maks.) elektrai, nors realiai elektros sąnaudų vidurkis siektų apie 50-60 Lt. Taigi realiai rekuperatorius sutaupo tik apie 140-150 Lt šilumos per mėnesį. Čia, žinoma, skaičiavimo metodika remiasi šalčiausiais mėnesiais. Spalį ar kovą jo naudingumo koeficientas būtų mažesnis. Tačiau bala nematė. Tarkim, kad per šildymo sezoną (6 mėn.) Alaska R700 nepaleis vėjais apie 700-840 Lt. Atminkite, kad rekuperatoriui kas 6 mėn. privalu keisti filtrus, kurio 1 vnt. kaina 79 Lt. Metams (2 kartai) tai būtų 158 Lt. Tokiu atveju rekuperatoriaus naudingumas mažėja iki 550-600 Lt sutaupytos sumos.

Dabar klausimas: kiek reikės metų, kol išleidę geram PN standartus atitinkančiam rekuperatoriui (kurio kaina bus ne 12 000 Lt, kaip Alaska, o minimum 15 000, o realiai ir 20 000 Lt) sugrąžinsime investuotus pinigus? Atsakymas: tik po 20-22 metų (čia Alaska R70 pvz.). Jei tą patį skaičiuotumėme geresniam rekuperatoriui - 15 000 Lt - suma grįžtų tik po 25-27 m. Nepamirškime ir to fakto, kad gali tekti keisti šilumaikaitį (jo kaina Alaska R700 siekia 287 Lt).

Išvada labai paprasta: nemokamos energijos nėra, nes, kaip jau sakiau ne kartą, jei vienur sukuri energiją, kitur ją prarandi. Energijos tvermės dėsnio ir fizikos tikrai neapgausi. Taupyti, žinoma, reikia, bet reikia ir skaičiuoti, kas labiau apsimoka. Būtent tai aš ir darau.

Sveiki atvykę! Jei taip sparčiai augs vyrų gretos SM, greitai iš apgailėtino "trečdalio" virsime dauguma, ir galėsime pareikalauti pakeisti sadomazochistinį kvapelį turintį pavadinimą į ST ar SV.
Priminėte pasitikrinti Google: tema jau pakilo į pirmą puslapį.

Pasyvus namas tai būstas, kurio šildymo ir karšto vandens ruošimo kaštai mažiau 15 kWh/m² per metus. "Konvertavus" pagal "grynąją" šildymo sistemą (labai orientacijai, nes per daug sąlygų):
Elektra- mažiau 7,35 Lt/m² per metus
Dizelinas- mažiau 5,44 Lt/m² per metus
Malkos KKK- mažiau 4,22 Lt/m² per metus
Dujos- mažiau 3,96 Lt/m² per metus
Granulės- mažiau 2,69 Lt/m² per metus
Oras-vanduo ŠS- mažiau 2,45 Lt/m² per metus
Geoterminis- mažiau 1,25 Lt/m² per metus
Saulės namas (saulės kolektoriai+jėgainė)/ "Zero"/"Plius"- 0,00 Lt/m² per metus

Paminėtas apibrėžimas labiau tinka "Zero"/"Plius"/ Saulės namo koncepcijoms apibudinti.
Bet kuriuo atveju: variantai įmanomi (LT gal dar su tuo teks kiek luktelėti), o statybinės medžiagos/technologijos skaičiuoja mažiausiai savo "keturiasdešimtmečius".

Papildyčiau: .. o pardavimų skelbimuose šalia raidelių "A"/"A++"/"Zero"/"Plius"- teks privalomai dėti savo kuklius "B" ar net "C" (o gal net "D").
Vokietukų skelbimuose jau šiandien svarbiausių privalumų išstatomi eksploatacinius kaštus mažinantys "navarotai"- visa kita tik po to…

Išvada labai paprasta: taupant verta naudoti smegenis (būtent ko ir nedarote). Mechaniniam vėdinimui (rekuperacinei) alternatyvos yra tik trys: arba vėjo perpučiama "daržinė", arba "po 500" kubatūros "ant galvos" ir retkarčiais vėdintis skersvėjais, arba samdytis "langų darinėtoją". Pasyvus namas be rekuperacinės- puiki priemonė mazochistams.

Kad vieną kartą užbaigti tas nesąmones su mechaniniu vėdinimu (rekuperacine). Ar "sandarus" namas be šios sistemos gali būti dar ir "sveikas"? Ne- tai juk ne vien klausymas kaip aprūpinti savo smegenis O2, kartu nenuodijant jų CO2! Yra dar ilgas sąrašas sveikatos būklę įtakojančių veiksnių, kuriuos ignoruoja "prasivėdinsime skersvėjais" propaguotojai.

Statantis šiuolaikinį namą, taupyti mechaninio vėdinimo sąskaita yra tas pat, kaip alergiją šokoladui turintį savo vaiką, gydyti didelėmis šokolado dozėmis. Tik pirmuoju atveju viskas bus "labiau rafinuota" ir ištęsta laike. Visiems "prasivėdinsime skersvėjais" propaguotojams siūlau pradžioje aplankyti Google ликбез’o kursus: sveikas mikroklimatas- visai įdomi tema, o ir info "pagardinta" siaubo elementais. O kai jau išsiaiškinsite paprastus dalykus, kaip antai "namą statotės ne tik sau, bet ir ne vienam milijardui "bendrasavininkių" (gyvybės formų, kurios kartais labiau linkusios "kariauti", nei "sugyventi taikiai")", kai išmoksite tokius keiksmažodžius kaip "Rhizopus nigricans"- tuomet ir bus galima šnekėti apie "reikia/nereikia" mechaninio vėdinimo…

tikiuosi savo eksperimentinio grindis truputi apsaugojau,nu tu Rhizopus nigricans ir panasiu

cia kas per medziaga? kur emet kiek kainavo?

elementariausia ekovata.pirkau statybu duonoj,maisas 15 kg -49lt

Tai, ką aš pateikiau, ne mistika, o realybe. Be to, ši realybė pagal klimato sąlygas (aukščiau pateikiau, kad Stokholmas beveik idealiai atitinka Vilniaus apylinkes) puikiai turėtų tikti ir Lietuvai. Štai nuoroda:

http://www.gwenergih.../bollstanas.htm

Čia Švedijoje prie Helsinkio yra statomi 4 PN, kurie visi jau parduoti (beje, aš susirašinėju su šiuo švedu architektu). Šių namų langų plotas - tik 15 proc. nuo grindų ploto. Namo plotas yra 158 kv., todėl langų plotas siekia tik 23,7 kv. Šiaurėje - pusėje vienas, vos šautuvui tinkantis iškišti langas. Ne ką geresnis vaizdas ir rytų bei vakarų pusėje. Daugiausiai langų pietiniame fasade. Kiekvienas namas kainuoja apie 4,8 mln. kronų, kas išeina apie 1,7 mln. Lt. 1 kv. kaina - beveik 11 tūkst. Lt. Ten yra ir daugiau informacijos: galima pasididinti išplanavimo, fasadų planus bei rasti techninius namo parametrus. Tiesa, visa informacija švediškai, bet esmę galima suprasti.

Antras dalykas. Aš nesu nei architektas, nei konstruktorius. Aš tik renkuosi ir analizuoju PN vakarietiškus standartus ir skaičiuoju investicijų dydį, naudą, grąžą bei kitus parametrus. Kuomet projektuosiu namą, visus R, U ir kitus skaičius skaičiuos architektas ir konstruktorius. Aš jiems tik pasakysiu, kokio rezultatu geidžiu.

Be to, jei turit, gerbiamasis, kokių klausimų dėl PN, klauskite drąsiai. Esu pasiryžęs nušviesti jums situacija, nes kol kas jūsų protas skendi tamsoje.

Su šiltinimo medžiagomis yra nedidelė problema: jei jos netinka įsikurti "bendrasavininkams"- gal geriau jų ir nebenaudoti (čia ne apie ekovatą).

hm.. o kuom blogesne paroc biri vata 50 lt uz kuba?

Gal yra budas kaip is isleidziamos vonios, silto vandens paiimti energija ir ja panaudoti?