Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas ir jo variacijos II

QUOTE(EVOY @ 2010 02 20, 16:35)
Čia išlenda tik mano kol kas bevaisės pastangos priprašyti p. Mindaugas7 talpinti tik patikrintą informaciją, o ne savo išsigalvojimus.

Norėčiau "oficialiai" įspėti: jei dar bent kartą kuriam iš temos dalyvių bandysite klijuoti kokią tai etiketę ar būdvardį (iš serijos "neišmanėlis", "kosmonautas", "durnius", "šuo")– tikrai pasidėsiu savo "džentelmeno rinkinuką" į šoną. Jei manote, kad neprivesiu Jus iki "zombinės" Hamerio būsenos- prastai vertinate SM įgytą patirtį.


Pas psichiatrą buvot? Pats laikas, nes artėjant pavasariui ligos požymiai dar paūmės.
Atsakyti
QUOTE(Mindaugas7 @ 2010 02 20, 16:42)
Pas psichiatrą buvot? Pats laikas, nes artėjant pavasariui ligos požymiai dar paūmės.


baikit viena karta daryt vaiku darzeli ir aiskintis asmeninius santykius,negi neina ignoruoti nepatinkancio zmogaus ir sneketi su ta grupe bendraminciu kurie pritaria vienai ar kitai minciai?
Atsakyti
QUOTE(Paliukas @ 2010 02 20, 16:29)
Gerb. Pagyvenus, pati pastebite jog musu poziuriai i investicijas siek tiek skiriasi.
Kalba eina apie pasyvu nama ir jo atsiperkamuma. Taigi jei ziuret is to aspekto kad tarkim as investuoju i pasyvu nama, o Jus dedate pinigus i banka.
Tuomet atejus laikui prasideda investicijos i sildymo sistema (Jusu namas tarkim 200m2, mano 200m2 pasyvus).

Perkam katilus:

Jus perkate apie 20kW
Man - priklausomai nuo situacijos, reikes tarkim iki 10kW

Kaina tokiu katilu skirsis apie 5klt

Ateina sildymo sezonas (snekekim apie granules, man lengviau skaiciuoti):

6 menesiai sezonas. Jus sunaudojate apie 1t/men, as sunaudoju apie 600kg/men.
Jus uz menesi mokate 500Lt, as moku apie 300Lt.

skirtumas tarp musu yra apie 200lt*6men=1200Lt/ sildymo sezonui.

Realiai sios sumos gal ir nera tokios skausmingos, bet po kokiu 10metu (jei infliacija bus 0) musu skirtumas bus 12.000Lt.

Taigi dabar paskaiciuokime, jeigu as turedamas pasyvu nama dar tureciau banke kaip Jus 100klt ir kas metus gauciau (tebunie) 9klt.

Po 10 metu mano saskaitoje butu +107klt
Jusiskeje (jei moketumet skirtuma po 200lt is banko pajamu), butu +73klt
Skirtumas lygus 34klt

Cia mes snekame apie 0 infliacija, jei infliacija butu kitokia, manasis skirtumas isaugtu.
Tikiuosi be pykciu, bet tai mano induvidualus poziuris i finansus wink.gif

Mindaugas 7, gal geriau eik vel internete info paieskok vietoj to kad emocijas kurstytum....


O ko man pykti? 4u.gif
Iš jūsų skaičiavimo supratau, kad Jūs pasistatėt pasyvų ir Jums dar liko 100 kLt banke. O aš pasistačiau "standartą" ir man liko tas pats 100 kLt (jei pridėjus papildomas išlaidas katilui, tai 95 kLt) banke.
Tai jūs arba nuo pat pradžių arba buvote turtingesnis (ir galėjot daugiau sudėti į namo statybą), arba gerokai protingesnis ir už tuos pinigus, už kuriuos man išėjo tik 200 kv. standartas, sugebėjot pastatyti 200 kv. pasyvų. Abu variantai visiškai įmanomi ir aišku, kad ir po 10 metų Jūs būsite turtingesnis 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(pagyvenus @ 2010 02 20, 17:08)
O ko man pykti?  4u.gif
Iš jūsų skaičiavimo supratau, kad Jūs pasistatėt pasyvų ir Jums dar liko 100 kLt banke. O aš pasistačiau "standartą" ir man liko tas pats 100 kLt (jei pridėjus papildomas išlaidas katilui, tai 95 kLt) banke.
Tai jūs arba nuo pat pradžių arba buvote turtingesnis (ir galėjot daugiau sudėti į namo statybą), arba gerokai protingesnis ir už tuos pinigus, už kuriuos man išėjo tik 200 kv. standartas, sugebėjot pastatyti 200 kv. pasyvų. Abu variantai visiškai įmanomi ir aišku, kad ir po 10 metų Jūs būsite turtingesnis  4u.gif


Protingesnis net negalvoju pasirodyti, kiekvienas esam savotiskai "shustras" smile.gif

Siaip tai yra imanoma 200m2 pasyvu pastatyti uz suma skirta 200m2 paprastam.

Si taisykle galioja jei 200m2 standarta stato samdoma brigada, o pats uz ta pacia suma gali (jei pats) pasistatyti 200m2 pasyvu smile.gif
Sutaupyti $ "ant darbo" investuojami i geresnes medziagas
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Paliukas: 20 vasario 2010 - 16:26
QUOTE(Paliukas @ 2010 02 20, 17:22)
Protingesnis net negalvoju pasirodyti, kiekvienas esam savotiskai "shustras" smile.gif

Siaip tai yra imanoma 200m2 pasyvu pastatyti uz suma skirta 200m2 paprastam.

Si taisykle galioja jei 200m2 standarta stato samdoma brigada, o pats uz ta pacia suma gali (jei pats) pasistatyti 200m2 pasyvu smile.gif
Sutaupyti $ "ant darbo" investuojami i geresnes medziagas


Visai įmanomą, bet projekto vistiek reikės. Projektą galimą ir pačiam pasidaryti, kaip ir statybos darbus pačiam atlikti. Visai įdomi tema: kartotinis gyvenamojo namo projektas - pasistatyk pats. Realiai galimą tokį projektą paruošti ieškant paprasčiausio sprendimo, kad būtų galimą viską atlikti savo rankomis. Gal reikia skydinių namų gamintojus LT pakalbinti išleisti seriją PN (90m2, 140m2, 200m2)?
Atsakyti
Surinkau dar kelis gana esminius PN standartus. Jų sąrašas toks:

1. Langų plotas turi sudaryti iki 15 proc. grindų ploto (švedų rekomendacija).
2. Pietinėje namo fasado pusėje turi būti apie 40 proc. visų langų ploto.
3. Medžiai, namai ar kiti dideli objektai negali sudaryti šešėlių namo fasade ir ant langų.
4. Geriausia, jei šiaurinėje pusėje nėra nei vieno lango. Jei nepavyksta be jų išsiversti, šiaurinės pusės langai turėtų būti neatsidarantys.
5. Dauguma langų pasyviame name turėtų būti neatsidarantys.
6. Pasyviame name geriausia langus orientuoti pietų, vakarų kryptimi.
7. Teisingai suprojektavus namą, tiesioginiai saulės spinduliai turi padengti maždaug trečdalį vieneriems metams reikalingos energijos šildymui.
8. Pasyviame name geriau nedaryti balkonų ar terasų.
9. Kuo mažiau išorinių durų – geriausia tik vienos.
10. Reikalavimai prie Stokholmo pastatytam pasyviam namui: vatos storis sienoje – 47 cm, stoge – 57 cm, o grindyse – 30 cm. Langų U vertė – 0,9, o įėjimo durų – 0,84.
11. Rekuperatorius gali skleisti maksimalų 30 dB triukšmą.
10. Tiekiamo oro maksimalus leistinas triukšmingumas – 25 dB. Suomiai rekuperatoriams kelia dar didesnius reikalavimus: svetainėje ir miegamosiose kambariuose – iki 22 dB, virtuvėje ir vonioje – iki 25 dB.
11. Rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis nei 80 proc., turi būti galimybė lengvai keisti filtrus, rekuperatorius turi naudoti mažai elektros energijos.
12. Saulės kolektoriai per metus turi padengti nemažiau 60 proc. energijos sąnaudų šilto vandens gamybai.
13. Nedidinti vidinės pastato kubatūros. Pavyzdžiui, pirmame aukšte aukštis nuo grindų iki lubų turėtų būti ne didesnis nei 2,60 m.

Tai rekomendacijos, bet pabandžiau viską paskaičiuoti mane dominančiam namui. Jis yra čia:

http://www.namuplana...rojektai/Darius

Žinoma, projektas ne visiškai atitinka PN standartus (per daug langų šiaurine fasade - jis yra įėjimo į namą pusėje - , šiek tiek mažoki langai pietų pusėje, stogo konstrukcija orientuota ne į pietus, bet į vakarus, yra garažas, balkokas - šalčio tilteliai), todėl padarius kai kuriuos projektinius pakeitimus (sumažinus langų šiaurėje, sumažinus kai kurių langų plotą) turėtumėme ganėtinai priimtina variantą. Projektas kartotinis. Be pakeitimų kainuotų 3500 Lt, su minėtais pakeitimas - 5000 Lt (kalbėjau su architektu).

Bendra namo informacija būtų tokia: bendras plotas - 215, šildomas plotas - 163 kv. arba maždaug 550 m3, langų plotas - 40 proc., laikančių sienų plotas - 307 m2, stogo plotas - 216 m2. Padarius pakeitimus būtų galima langų plotą sumažinti iki kokių 35 kv., o atmetus garažo stogą (galima šiltinti mažesniu storiu) bendras stogo plotas sumažėtų iki maždaug 156 kv., o sienų plotas be garažo ir pagalbinių patalpų - iki kokių 250 kv.

Kiek toks namas, jei statytumėme kaip PN, kainuotų brangiau nei standartas. Visur papildomai pridedame 15-20 cm nei yra standarte. Pvz., sienos iš Fibo blokų, kurių apšildymui numatytas 15 cm Storis tokiu atveju papildomai dedam +15 ir turim 30 cm ir t.t.
1. Grindų papildomas šiltinimas - apie 2000 Lt.
2. Sienų - apie 5000 Lt.
3. Stogo - apie 4500-6000 Lt.
4. Langai pabrangtų apie 16 000 Lt. Buvęs Hronas, kuris darė Veikmei langus, vakar sakė, kad 1 kv. PN tinkančių langų už plastikinius yra brangesnis 450-550 Lt, o už gerus medinius - apie 300 Lt. O 1 kv. PN tinkančių langų kainos siekia 800 Lt. Aš ėmiau kainos skirtumą tarp plastikinių ir tinkančių PN.
5. Rekuperacinė Alaska R700 sistema (efektyvumas - 90 proc., tinkama iki 700 m3) šiuo metu su visomis montavimo detalėmis ir darbai kainuotų apie 12 000 Lt (vpssprendimai šios dienos informacija).

Tokiu atveju visas namas pabrangsta apie 41-43 000 Lt. Žinoma, kad mano skaičiavimuose yra kokia 10 proc. paklaida, todėl realus pabrangimas gali skirtis nuo 35 000 iki 50 000 Lt. Ar verta tiek investuoti? Aš kol kas abejoju, t.y. abejonių santykis už ir prieš yra 50:50.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Mindaugas7: 20 vasario 2010 - 19:36
QUOTE(Mindaugas7 @ 2010 02 20, 20:35)
Surinkau dar kelis gana esminius PN standartus. Jų sąrašas toks:

1. Langų plotas turi sudaryti iki 15 proc. grindų ploto (švedų rekomendacija).
2. Pietinėje namo fasado pusėje turi būti apie 40 proc. visų langų ploto.
3. Medžiai, namai ar kiti dideli objektai negali sudaryti šešėlių namo fasade ir ant langų.
4. Geriausia, jei šiaurinėje pusėje nėra nei vieno lango. Jei nepavyksta be jų išsiversti, šiaurinės pusės langai turėtų būti neatsidarantys.
5. Dauguma langų pasyviame name turėtų būti neatsidarantys.
6. Pasyviame name geriausia langus orientuoti pietų, vakarų kryptimi.
7. Teisingai suprojektavus namą, tiesioginiai saulės spinduliai turi padengti maždaug trečdalį vieneriems metams reikalingos energijos šildymui.
8. Pasyviame name geriau nedaryti balkonų ar terasų.
9. Kuo mažiau išorinių durų – geriausia tik vienos.
10. Reikalavimai prie Stokholmo pastatytam pasyviam namui: vatos storis sienoje – 47 cm, stoge – 57 cm, o grindyse – 30 cm. Langų U vertė – 0,9, o įėjimo durų – 0,84.
11. Rekuperatorius gali skleisti maksimalų 30 dB triukšmą.
10. Tiekiamo oro maksimalus leistinas triukšmingumas – 25 dB. Suomiai rekuperatoriams kelia dar didesnius reikalavimus: svetainėje ir miegamosiose kambariuose – iki 22 dB, virtuvėje ir vonioje – iki 25 dB.
11. Rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis nei 80 proc., turi būti galimybė lengvai keisti filtrus, rekuperatorius turi naudoti mažai elektros energijos.
12. Saulės kolektoriai per metus turi padengti nemažiau 60 proc. energijos sąnaudų šilto vandens gamybai.
13. Nedidinti vidinės pastato kubatūros. Pavyzdžiui, pirmame aukšte aukštis nuo grindų iki lubų turėtų būti ne didesnis nei 2,60 m.

Tai rekomendacijos, bet pabandžiau viską paskaičiuoti mane dominančiam namui. Jis yra čia:

http://www.namuplana...rojektai/Darius

Žinoma, projektas ne visiškai atitinka PN standartus (per daug langų šiaurine fasade - jis yra įėjimo į namą pusėje - , šiek tiek mažoki langai pietų pusėje, stogo konstrukcija orientuota ne į pietus, bet į vakarus, yra garažas, balkokas - šalčio tilteliai), todėl padarius kai kuriuos projektinius pakeitimus (sumažinus langų šiaurėje, sumažinus kai kurių langų plotą) turėtumėme ganėtinai priimtina variantą. Projektas kartotinis. Be pakeitimų kainuotų 3500 Lt, su minėtais pakeitimas  - 5000 Lt (kalbėjau su architektu).

Bendra namo informacija būtų tokia: bendras plotas - 215, šildomas plotas - 163 kv. arba maždaug 550 m3, langų plotas - 40 proc., laikančių sienų plotas - 307 m2, stogo plotas - 216 m2. Padarius pakeitimus būtų galima langų plotą sumažinti iki kokių 35 kv., o atmetus garažo stogą (galima šiltinti mažesniu storiu) bendras stogo plotas sumažėtų iki maždaug 156 kv., o sienų plotas be garažo ir pagalbinių patalpų - iki kokių 250 kv.

Kiek toks namas, jei statytumėme kaip PN, kainuotų brangiau nei standartas. Visur papildomai pridedame 15-20 cm nei yra standarte. Pvz., sienos iš Fibo blokų, kurių apšildymui numatytas 15 cm Storis tokiu atveju papildomai dedam +15 ir turim 30 cm ir t.t.
1. Grindų papildomas šiltinimas - apie 2000 Lt.
2. Sienų - apie 5000 Lt.
3. Stogo - apie 4500-6000 Lt.
4. Langai pabrangtų apie 16 000 Lt. Buvęs Hronas, kuris darė Veikmei langus, vakar sakė, kad 1 kv. PN tinkančių langų už plastikinius yra brangesnis 450-550 Lt, o už gerus medinius - apie 300 Lt. O 1 kv. PN tinkančių langų kainos siekia 800 Lt. Aš ėmiau kainos skirtumą tarp plastikinių ir tinkančių PN.
5. Rekuperacinė Alaska R700 sistema (efektyvumas - 90 proc., tinkama iki 700 m3) šiuo metu su visomis montavimo detalėmis ir darbai kainuotų apie 12 000 Lt (vpssprendimai šios dienos informacija).

Tokiu atveju visas namas pabrangsta apie 41-43 000 Lt. Žinoma, kad mano skaičiavimuose yra kokia 10 proc. paklaida, todėl realus pabrangimas gali skirtis nuo 35 000 iki 50 000 Lt. Ar verta tiek investuoti? Aš kol kas abejoju, t.y. abejonių santykis už ir prieš yra 50:50.



O kur barngsta platesni pamatai
tvirtinimo medziagos
angokrasciai
stogo konstrukcija
Atsakyti
QUOTE(murtute @ 2010 02 20, 20:48)
O kur barngsta platesni pamatai
tvirtinimo medziagos
angokrasciai
stogo konstrukcija


Teisingai, todėl ir sakau, kad yra paklaida apie 10 proc. O jei jau visai artėti prie PN - tai reikia įskaičiuoti ir saulės kolektorius, A+ buitinę techniką ir t.t. Dar kokie 10 proc. plius, todėl bendra pabrangimas gali siekti apie 70-80 000 Lt. O jei įskaičiuotumėme ir kiek rimtesnį, naują, individualų projektą ir kokie 80-90 000 Lt išeitų. Todėl aš ir kalbu, kad mano galva daug labiau apsimoka Low energy namas, kuriam pakanka daugiau vatos (nebūtina artėti iki PN standartų - tarkim, kad siena būtų 40 cm. Pakanka ir mano minėtų 30 cm) ir tuomet būtinas rekuperatorius. Nes didžiausiu šilumos nuostoliai name yra dažniausiai čia: patalpos vėdinimas – 48 proc., langai – 20 proc., sienos – 16 proc., ne sandarumai konstrukcijose – 11 proc., stogas – 4 proc., grindys – 1 proc.
Atsakyti
QUOTE(Mindaugas7 @ 2010 02 20, 21:01)
Teisingai, todėl ir sakau, kad yra paklaida apie 10 proc. O jei jau visai artėti prie PN - tai reikia įskaičiuoti ir saulės kolektorius, A+ buitinę techniką ir t.t. Dar kokie 10 proc.  plius, todėl bendra pabrangimas gali siekti apie 70-80 000 Lt. O jei įskaičiuotumėme ir kiek rimtesnį, naują, individualų projektą ir kokie 80-90 000 Lt išeitų. Todėl aš ir kalbu, kad mano galva daug labiau apsimoka Low energy namas, kuriam pakanka daugiau vatos (nebūtina artėti iki PN standartų - tarkim, kad siena būtų 40 cm. Pakanka ir mano minėtų 30 cm) ir tuomet būtinas rekuperatorius. Nes didžiausiu šilumos nuostoliai name yra dažniausiai čia: patalpos vėdinimas – 48 proc., langai – 20 proc., sienos – 16 proc., ne sandarumai konstrukcijose – 11 proc., stogas – 4 proc., grindys – 1 proc.


Smagu, kad jūsų patirtis auga ne dienom, o valandom. Nes ar tik ne jūsų poste skaičiau, kad vadovaujantis rimto architekto nuomone rekuperatorius jums name atrodo nereikalingas.
Jei ką, tai aš čia be jokio sarkazmo. Abejokite ir domėkitės - viskas, ką sužinosite, suprasite ir tvirtai apsisprendęs pasirinksite iki statybų pradžios, taupys jums sveikatą ir pinigus tiek per pačias statybas, tiek ir ilgai po jų. 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo pagyvenus: 20 vasario 2010 - 21:26
QUOTE(Mindaugas7 @ 2010 02 20, 20:35)
Surinkau dar kelis gana esminius PN standartus. Jų sąrašas toks: ...

Žinoma, projektas ne visiškai atitinka PN standartus...

Persiskaitykite kokį nesamonių rinkinį surašėte: čia tema apie Pasyvų namą- o ne apie Horror House ir jo variacijas.

Nepataisomas melagis. Vėl "buria" prie savo idiotiškų "esminių PN standartų", prisidenginėdamas mistinių "švedų/suomių rekomendacija". Nejaučiate jokio skirtumo tarp "rekomendacija" ir "standartas"? Ir kodėl tokia pagarba išskirtinai tik "švedų/suomių rekomendacijoms"?

Nepataisomas neišmanėlis. Reikia būti gerokai priplaukusiu, kad šiltinimo "standartą" pristatinėti cm: "vatos storis sienoje – 47 cm (U= 0,07 W/m²K (R= 13,57 m²K/W)?), stoge – 57 cm (U= 0,06 W/m²K (R= 16,43 m²K/W)?), o grindyse – 30 cm (U= 0,11 W/m²K (R= 8,71 m²K/W)?)".

Įdomiausia dalis, kai šis statybų genijus pradeda planuoti Pasyvaus namo statybas:
* Kadangi nėra nieko girdėjęs apie visokias λ ir pan. nesamones, jis pats nesupranta, kiek gi vis tik jis šiltins pvz. lauko sienas: iki U= 0,12 W/m²K (R= 8,61 m²K/W), ar iki U= 0,09 W/m²K (R= 11,11 m²K/W)?
* Kadangi prieš tai esantis neapibrėžtumas, iš esmės gali keisti visus tolesnius sprendimus ir bendrą kainodarą- kokiais gi pagrindais atlikti tolesni "skaičiavimai" su jau įprasta "reziume"?
* Tikra reklamos auka- nusileiskite iš dangaus! Didžioji Pasyvių namų savininkų dalis turi savo "mažiau 15 kW/m² per metus " ir be jokių "superlangų".
Lieka klausymas: kokiu tikslu žmogus planuoja garaže įsirengti peryklą pelėsiui?
Atsakyti
QUOTE(EVOY @ 2010 02 20, 22:45)
Reikia būti gerokai priplaukusiu, kad šiltinimo "standartą" pristatinėti cm: "vatos storis sienoje – 47 cm (U= 0,07  W/m²K (R= 13,57 m²K/W)?), stoge – 57 cm (U= 0,06  W/m²K (R= 16,43 m²K/W)?), o grindyse – 30 cm (U= 0,11  W/m²K (R= 8,71 m²K/W)?)".

Įdomiausia dalis, kai šis statybų genijus pradeda planuoti Pasyvaus namo statybas:
* Kadangi nėra nieko girdėjęs apie visokias λ ir pan. nesamones, jis pats nesupranta, kiek gi vis tik jis šiltins pvz. lauko sienas: iki U= 0,12  W/m²K (R= 8,61 m²K/W), ar iki U= 0,09  W/m²K (R= 11,11 m²K/W)?


kai as asmenishkai skaciavau su visom liambdom ir t.t. - rezultatai gaudavosi panasus.. be puses metro vatos neprasisuksi.. kas siaip nieko baisaus - tik kainuoja, ir tiek smile.gif

o toks kabinejimasis man asmenishkai sukelia tik sypsena.. nesvarbu del ko, bet oponuoti reikia!! juokinga, paverciate normalia tema turgumi.. zmogus ivardino punkais skaicius.. dekite savo skaicius prie tu paciu punktu ir be nukripimu i demagogija.. jei negalite - taip ir reikia sakyti smile.gif
Atsakyti
QUOTE(Mindaugas7 @ 2010 02 20, 21:01)
Teisingai, todėl ir sakau, kad yra paklaida apie 10 proc. O jei jau visai artėti prie PN - tai reikia įskaičiuoti ir saulės kolektorius, A+ buitinę techniką ir t.t. Dar kokie 10 proc.  plius, todėl bendra pabrangimas gali siekti apie 70-80 000 Lt. O jei įskaičiuotumėme ir kiek rimtesnį, naują, individualų projektą ir kokie 80-90 000 Lt išeitų. Todėl aš ir kalbu, kad mano galva daug labiau apsimoka Low energy namas, kuriam pakanka daugiau vatos (nebūtina artėti iki PN standartų - tarkim, kad siena būtų 40 cm. Pakanka ir mano minėtų 30 cm) ir tuomet būtinas rekuperatorius. Nes didžiausiu šilumos nuostoliai name yra dažniausiai čia: patalpos vėdinimas – 48 proc., langai – 20 proc., sienos – 16 proc., ne sandarumai konstrukcijose – 11 proc., stogas – 4 proc., grindys – 1 proc.

Pasyvus/"Zero"/"Plius" tiems, kas objektyviai ir tiksliai skaičiuoja- o ne tiems, kurie skaičiavimus bando "pritempti" iki "reikiamos kondicijos" su visokiais "paklaida apie 10 proc.", "Dar kokie 10 proc. plius", "O jei įskaičiuotumėme ir"…
Atsakyti