Surinkau dar kelis gana esminius PN standartus. Jų sąrašas toks:
1. Langų plotas turi sudaryti iki 15 proc. grindų ploto (švedų rekomendacija).
2. Pietinėje namo fasado pusėje turi būti apie 40 proc. visų langų ploto.
3. Medžiai, namai ar kiti dideli objektai negali sudaryti šešėlių namo fasade ir ant langų.
4. Geriausia, jei šiaurinėje pusėje nėra nei vieno lango. Jei nepavyksta be jų išsiversti, šiaurinės pusės langai turėtų būti neatsidarantys.
5. Dauguma langų pasyviame name turėtų būti neatsidarantys.
6. Pasyviame name geriausia langus orientuoti pietų, vakarų kryptimi.
7. Teisingai suprojektavus namą, tiesioginiai saulės spinduliai turi padengti maždaug trečdalį vieneriems metams reikalingos energijos šildymui.
8. Pasyviame name geriau nedaryti balkonų ar terasų.
9. Kuo mažiau išorinių durų geriausia tik vienos.
10. Reikalavimai prie Stokholmo pastatytam pasyviam namui: vatos storis sienoje 47 cm, stoge 57 cm, o grindyse 30 cm. Langų U vertė 0,9, o įėjimo durų 0,84.
11. Rekuperatorius gali skleisti maksimalų 30 dB triukšmą.
10. Tiekiamo oro maksimalus leistinas triukšmingumas 25 dB. Suomiai rekuperatoriams kelia dar didesnius reikalavimus: svetainėje ir miegamosiose kambariuose iki 22 dB, virtuvėje ir vonioje iki 25 dB.
11. Rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis nei 80 proc., turi būti galimybė lengvai keisti filtrus, rekuperatorius turi naudoti mažai elektros energijos.
12. Saulės kolektoriai per metus turi padengti nemažiau 60 proc. energijos sąnaudų šilto vandens gamybai.
13. Nedidinti vidinės pastato kubatūros. Pavyzdžiui, pirmame aukšte aukštis nuo grindų iki lubų turėtų būti ne didesnis nei 2,60 m.
Tai rekomendacijos, bet pabandžiau viską paskaičiuoti mane dominančiam namui. Jis yra čia:
http://www.namuplana...rojektai/DariusŽinoma, projektas ne visiškai atitinka PN standartus (per daug langų šiaurine fasade - jis yra įėjimo į namą pusėje - , šiek tiek mažoki langai pietų pusėje, stogo konstrukcija orientuota ne į pietus, bet į vakarus, yra garažas, balkokas - šalčio tilteliai), todėl padarius kai kuriuos projektinius pakeitimus (sumažinus langų šiaurėje, sumažinus kai kurių langų plotą) turėtumėme ganėtinai priimtina variantą. Projektas kartotinis. Be pakeitimų kainuotų 3500 Lt, su minėtais pakeitimas - 5000 Lt (kalbėjau su architektu).
Bendra namo informacija būtų tokia: bendras plotas - 215, šildomas plotas - 163 kv. arba maždaug 550 m3, langų plotas - 40 proc., laikančių sienų plotas - 307 m2, stogo plotas - 216 m2. Padarius pakeitimus būtų galima langų plotą sumažinti iki kokių 35 kv., o atmetus garažo stogą (galima šiltinti mažesniu storiu) bendras stogo plotas sumažėtų iki maždaug 156 kv., o sienų plotas be garažo ir pagalbinių patalpų - iki kokių 250 kv.
Kiek toks namas, jei statytumėme kaip PN, kainuotų brangiau nei standartas. Visur papildomai pridedame 15-20 cm nei yra standarte. Pvz., sienos iš Fibo blokų, kurių apšildymui numatytas 15 cm Storis tokiu atveju papildomai dedam +15 ir turim 30 cm ir t.t.
1. Grindų papildomas šiltinimas - apie 2000 Lt.
2. Sienų - apie 5000 Lt.
3. Stogo - apie 4500-6000 Lt.
4. Langai pabrangtų apie 16 000 Lt. Buvęs Hronas, kuris darė Veikmei langus, vakar sakė, kad 1 kv. PN tinkančių langų už plastikinius yra brangesnis 450-550 Lt, o už gerus medinius - apie 300 Lt. O 1 kv. PN tinkančių langų kainos siekia 800 Lt. Aš ėmiau kainos skirtumą tarp plastikinių ir tinkančių PN.
5. Rekuperacinė Alaska R700 sistema (efektyvumas - 90 proc., tinkama iki 700 m3) šiuo metu su visomis montavimo detalėmis ir darbai kainuotų apie 12 000 Lt (vpssprendimai šios dienos informacija).
Tokiu atveju visas namas pabrangsta apie 41-43 000 Lt. Žinoma, kad mano skaičiavimuose yra kokia 10 proc. paklaida, todėl realus pabrangimas gali skirtis nuo 35 000 iki 50 000 Lt. Ar verta tiek investuoti? Aš kol kas abejoju, t.y. abejonių santykis už ir prieš yra 50:50.