Pasyvus namas ir jo variacijos II

Mūsų projekto tiklas pagrindinai buvo ir yra - diskusija, informacijos skleidimas, atgarsio sulaukimas.
Mes mieliau projektuotume individualius PN konkretiems šeimininkams, konkrečioje vietovėje pagal konkrečius poreikius.
Kadangi projektas atliekamas atliekant įvairius skaičiavimus priartėjimo būdu ir lygiagrečiai dirbant architektui, šilumininkui, konstruktoriui, todėl tai užima labai nemažai laiko.
Pirminė mintis buvo tiesiog labai mažų energijos sąnaudų namas 10-15w/m2.
Vėliau pradėjome keisti projektą taip, kad jis priartėtų prie PN reikalavimų, tačiau susidūrėme su problema, kad Lietuvoje tai nėra apibrėžta. Visai nesenai įsteigta Nacionalinė pasyvių namų vystytojų asociacija (NPNVA), kurios vienas iš tikslų yra patvirtinti lietuviškus PN standartus. Tada bus aiškus atskaitos taškas, kas Lietuvoje yra PN.
Papildyta:
Jai kalbame apie dažytą medį ( pušį ar eglę) tai išlaidų tikrai daugiau. Tačiau, kaip sakiau, jai naudosite natūralų maumedį (jai jo išvaizda jums priimtina) tai išlaidų bus ženkliai mažiau ir medžiaga bus ingaamžiškesnė.
Dar svarbūs ir patys konstrukciniai sprendimai, kad medis nemirktų, neįmirktų, kad vanduo nubegtų ir t.t. Vien ant medžio visos bėdos suversti negalima. Yra nemažai medinių namų kurie puikiai laikosi metams bėgant.
Medis - natūrali medžiaga, perdirbama, tinkanti antriniam panaudojimui, ekologiška.

O kaip jūs galvojate, kokios medžiagos turėtų būti naudojamos PN satybai?

cezas

Prisižaidėte cezai? Architektas tampa neišmanėliu, o visa Jūsų patirtis ir diplomas š..o verti, kai teko oponuoti supergenijui, kuris per savaitę tiek "praplėtė savo akiratį", kad net Wolfgang Feist’ui ar Hans Eek’ui- tik žagsėti beliko... O juk siūliau: su tokiu tipeliu galima tvarkytis tik vienu būdu- ignoruoti.

Evoy - dar vienas advokatas. Gal, pone, laikas būtų keisti specialybę, nes matau, kad malti liežuviu jums sekasi geriau nei papasakoti apie pasyvaus namo standartus iš praktinės statybininko pusės (jei toks vis dar esate). Jei aš turiu kitą nuomonę ir bandau išsiaiškinti ar finansiškai apsimoka statyti pasyvų namą, tai dar nereiškia, kad negaliu būti abejojantis. Be to, jei vakariečiai, kurie turi daug ilgesnę pasyvaus namo statymo patirtį nei lietuviai, vis dar abejojo jos atsipirkimu ir skaičiuoja investicijų tikslingumą bei kitus pasyvaus namo standartus (tai vis dar tebevyksta vakruose), tai kodėl aš negalėčiau būti tarp tų abejojančių. Aš tikrai nepradėjau čia nieko pulti, bet kuomet pateikiu priešingus faktus, kad pasyvus namas - per brangus tūlam lietuviui ir neatsiperka, pasyvaus namo oponentai, neturėdami ką pasakyti, visokais būdais prie manęs kabinėjasi ir bando išerzinti, kad kirsčiau atgal. Daug kartų kviečiau diskutuoti konstruktyviai ir bandžiau pateikti įvairių duomenų, bet panašu, kad niekas nenori į tai įsiklausyti. Jei aš klystu, tikrai priimsiu pastabas, bet nereikia pirmiausia manęsišvadinti asilu, durniu ir pan. ir tikėtis, kad žmogus ne kirs atgal.

Mindaugai, pats pradejote visus panasiai vadinti ir gavote atgal.
Esme kur Jus mastote kitaip:
1. Didelis namas - durniu namas, nesvarbu pasyvus ar ne.
2. Ieskote panasaus klimato kaip ir Vilniaus, gal paprasciau atsizvelgti ne i vidutine metine temperatura, o i sildymo sezono - jis aktualiausias.
3. Dirba principai "suprantu vienaip" ir niekas manes neperkalbes, jei nori perkalbeti - pasistenk tiek kad ivertinciau (jei kiekvienam tiek aiskinti - uzsimusimas)

Ačiū už pastabas, bet...

1. Aš nesakau, kad didelis namas - durnių namas, bet manau, kad sumažinus 30 proc. norimo namo plotą (pvz., jei nori 200, statyk - 140 kv.), sutaupytis pinigus galima išleisti pasyvaus namo statybai. Panašių standartų (mažinko plotą iki minimumo) laikosi ir vakariečiai. Kodėl mes lietuviai kitokie. Bet jei yra norinčiųjų statyti namą, kad ir 350 kv. - kodėl gi.
2. Vokiečiai pasyvaus namo pionieriai net pateikia informaciją, kaip priklausomai nuo geografinės šalies padeties (platumos reikšmės), reikia skaičiuoti pasyvaus namo standartus. Pavyzdžiui, kylant per vieną platumos laipsnį į viršų nuo pusaujo, t.y. į šiaurę, prie vokišku pasyvaus namo standartų reikia pridėti po -0,6 laipnsių oro temperatūros pasikeitimą. Todėl aš manau, kad geriausias pasyvaus namo pavyzdys mums, lietuviams, turėtų būti Švedijos centras. Gal aš ir klystų, bet kol kas niekas nesuabejojo mano pateiktais skaičiais ir nepateikė kitų alternatyvų.
3. Galbūt aš kažką ir suprantu kitaip, bet tik todėl, kad vis dar abejoju PN atsiperkamumo, standartais ir t.t. Net vakariečiai, jei daugiau paskaitytumėte, vis dar ieško skaičiuoja ir standartizuoja pasyvaus namo standartus. Pavyzdžiui, suomiai teigia, kad jų kliamto sąlygomis pasyvus namas neturėtų turėti didesnius nei 12 proc. nuo grindų ploto langus. Baisu. Aš irgi sakau, kad baisu, bet noritn Suomijoje turėti pasyvų namą, reikia daug ką aukoti. O kaip yra Lietuvoje. Kol kas niekas nežino ir vis dar yra ieškojimo kelyje.

Lietuviski PN standartas, stai kur didysis ir idomusis klausimas!! Argi tulam lietuviui aktualu kokie PN statomi salyse, kur nera ziemu ir kur lietus nepila kas antra diena? Mums kur kas aktualiau surasti PN standarta pritaikyta saliai kur saule saltuoju metu laikotarpiu islenda tris kartus per menesi ir kur amzinai dregna, ir kur nuolat pucia vesus vakariniai vejai..
tai jau tikrai, medis yra tinkamas antriniam panaudojimui. Ypac gerai ir efektyviai medis susinaudoja KK katile..
Geras klausimas del PN naudotinu medziagu. reikia siek tiek laiko rimciau apgalvoti atsakyma

ta jau sekmingai darau sunku diskutuoti su zmogum kuris viska mato tik per finansine prizme ir pagrindinis argumentas atsiperkamumas kitu pries kolkas negirdejau

Sakiau ir daugiau prieš, bet panašu, kad nelabi yra noras girdėti.

Galiu pakartoti dėl kurių PN punktų abejoju:

1. Individualus projektas. Jis brangesnis (Veikmės architektas prašo net nuo 43 000 Lt).
2. Reikalingas geras architektas, kuris išmanytų PN standartus.
3. Geras architekto, konstruktoriaus, darbų vykdytojo ir užsakovo bendradabiavimas. Švedų pavyzdžiai rodo, kad atsiranda ne tik daug neaiškumu kuriant projektą (šiltumas prieš komfortą, pvz., mažai langų ir pan.), bet ir vėliau jį įgyvendinant. Pasirodo, kad dažnas darbų vadovas sako, o aš jau padariau taip, nes projekte yra nesąmonė arba taip padaryti nemoku ir negaliu.
4. Reikalingas tylus ir labai našus (minimu 80 proc.) rekuperatorius, kuris atitiktų keliamo triukšmo normatyvus gyvenamuosiuose ir aptarnaujančiose patalpose. Jis turi turėti galimybę lengvai keisti filtrus. Toks kainuotų apie 20 000 Lt.
5. Gyvenimo komfortas. Ar namas neperkais, ar nebus nejauku dėl mažų langų ir t.t.
6. Rekosntrukcija. Anksčiau ar vėliau jos reikia kiekvienam statinui. Gerai jei iki to momento investicijos jau bus atsipirkę, o jei ne...
7. Reikalingumas/nereikalingumas vidaus interjerą įrengti ekologiškomis medžiagomis. Dauguma teigia, kad reikalingos ekologiškos medžiagos vidaus paviršiui bent iki 5 mm gylio. O tai irgi nepigus dalykas.
8. Pasyvaus namo poveikis gyvenančiųjų sveikaitai, nuotaikos ir bendrai savijautai. Čia galioja mažų langų ploto reikalivimas ir tai, kas bus gyvenančiųjų sveikatai, jei interjeras - ne iš ekologiškų medžiagų.
9. Aš rūkantis. PN viduje tikrai neparukysi - kaip dažnas vaikščiojimas į lauką atsilieps šilumos nuostoliams.

Laukiu komentarų, o ne išsikalinėjimų, nes manau, kad tuoj prasidės... O po to varys, kad aš netolerantiškas ir t.t.

Nu paskaiciokime..
daleiskim namas 250 kv kainuoja 500000..pagalvojo zmogus - pastatysiu uz 500000 mazesni nama (30%) - bus ne 250 kvadratu o 175 kvadratus.. grazu?
o jei jis pastatyti 175 ir ne pasyvu - o standarta? tai sutaupytu 30% pinigu! 150000 litu.. o jei prisiminti, kad daznas pilietis statosi is kredito - tai per 20 metu sutapytu dar +150000.. o kiek kainuoja sildymas per sezona 175 standartinio- silto namo.. nu mano nesiltam namui vidutinishkai per sezona matyt apie 4000.. tai 2gubai siltesnio - nu 2000? tai dalinam 300000/2000=150 metu gales sildytis.. nu ok pabrangs dujos 3gubai - 50 metu.. tokia va aukstoji matematika..

todel ekonomishkai niekaip tas neatsiperka - nei vienu shonu nei kitu.. va jei butu kokie kiti kriterijai svarbesi: noras jaustis kruciau uz kaimina.. noras tausoti gamta.. tiesiog nera kur pinigu deti.. valstybes dotacijos.. tai tada jo - galima rinktis.. o kolkas velgi bandoma sukurti mada, aziotaza, fetisha - o toliau jau bus lengviau babkiu uzklati.. kaip architektams, tiek projektuotojams, tiek prieziurai, tiek statybininkams..

Bent vienas sveikai mąstantis. Baigiu rinkti N informacijos apie PN reikalavimus. Artimiausiu metu pateiksiu ir pasakysiu, kas, mano galva, apsimoka bet kuriam namui, o ką geriau palikti jei ne turčiams, tai bent jau žaliesiems gamtos mylėtojams.

Mindaugas7! Jūsų pastangos atkreipti dėmesį- pagaliau pradėjo nešti konkrečius rezultatus. Visiškai išvedėte iš kantrybės. Esu 100 % užtikrintas, kad esate absoliutus analfabetas šioje temoje. Vis laukiau, kada pradėsite reikštis kur nors kitoje temoje, ir suteiksite galimybę išsiaiškinti su Jūsų persona, neteršiant šios temos. Deja. Iš anksto visų atsiprašau: vis tik kažkodėl tai esu įsitikines, kad "Добро должно быть с кулаками".
Esate be galo sudėtingas oponentas: per porą savaičių prirašėte tiek nesamonių, kad tapote absoliučiu lyderiu SM pagal "nesąmonių kiekviename poste" rodiklį. Problema tame, kad išsiskiriate nė karto SM nesutikta savybe: pagavus pliurpiant nesąmones- kai žasis nusipurtote, ir tęsiate toliau. Savaime suprantamą, kad šis postas beprasmiškas- Jūs nė nesuprasite (tam juk reikėtų kiek daugiau, nei bendro išsilavinimo), kodėl sukeliate tiek erzelio. Vis tik pabandysiu. Ir pradėsiu nuo Jūsų posto, kuris (kaip bebūtų gaila)- kai kam netgi tapo Pasyvaus namo standarto apibrėžimu. Taigi: 1 postas iš 13 nesamonių- pabandykite SM atrasti bent panašų "produktyvumą".

1) Reikalingas individualus projektas. Nesąmonė: bet kurį projektą galima adaptuoti (karkasiniame net nieko neteks keisti konstruktyve), o ir kartotinių projektų Pasyviems namams šiandienai pakanka. Ir aplamai: nauja statyba tėra tik "aisbergo viršūnė"- pagrindinės kryptys renovacija ir modernizavimas.
2) Apribojimai projektui. Nesąmonė: žmonės statosi/renovuoja/modernizuoja kaip kas nori- vertę turi išskirtinai tik rezultatas.
3) Optimalus langų plotas - apie 15 proc. grindų ploto. Reto lygio nesąmonė, prieštaraujanti net "vadovėlinei" traktuotei: "vitrinų" šildymui niekas nepanaudoja?
4) Specialūs langai. Nesąmonė- šiandien mažai kas renkasi kitokius (prastesnių charakteristikų). "Superlangai"- tik kai kiti nuostolių mažinimo būdai nėra tikslingi/priimtini.
8) Lietuvos sąlygomis neįmano išsiversti vien su rekuperacine sistema, todėl būtina numatyti ir papildomą šilumos šaltinį: elektrinius kaitintuvus, dujas, geoterminį šildymą, KKK ir t.t. Nesąmonė: pats susigalvojote rekuperacinę, kaip vienintelę šildymo sistemą- ir dabar reguliariai šį savo išsigalvojimą paneiginėjate.
10) specialus vidaus interjeras. Nesąmonė: spėju kur buvote užklydęs, ir kaip atsirado šis tvirtinimas. Tačiau net neįsigilinus, iš nuogirdų formuoti privalomas taisykles- kiek daugiau, nei keistoka.
11) Pasyvų namą reikia sertifikuoti, t.y. reikalingas specialus pasas, kuris įrodo, kad namas mažai sunaudoja energijos. Nesąmonė: "spec./pasyvus" sertifikatas Pasyviam namui- tėra marketingo priemonė (analogas reklaminiam lankstinukui).
12) Pasyvaus namo, anot vienų, statybos pabrangsta nuo 0 iki 15 proc., tačiau šaltesnių šalių, kaip Lietuva, statybų pabrangimas gali siekti nuo 15 iki 30 proc. Nesąmonė: eilinis spėliojimas, remiantis ne kokia tai statistika, o skaičiavimais poros pvz. pagrindu/"iš lubų".
13) Atsipirkimas. Dažniausiai nurodoma, kad tam reikės apie 15 metų, tačiau realiai laikotarpis ilgėja iki 25-30 metų. Nesąmonė: eilinis svaičiojimas poros pvz. pagrindu, nesiriamiant jokia statistika.
14) Parduodant pasyvų namą, galima tikėti didesnio susidomėjimo ir aukštesnės nei rinkos kainos. "Veikmė" teigia, kad pasyvus namas gali būti brangesnis iki 30 proc. nei kiti. Abejotinas skaičius, tačiau jis leidžia manyti, kad jų investicijos į pasyvų namą buvo tikrai didesnės nei 11 proc. Nesąmonė: visiškai supainiotos savokos "priežastis" ir "pasekmė".
15) Reikalingas ne tik kvalifikuotas architektas, bet ir statybininkai. Antraip namas, gali nepateisinti į jį įdėtų investicijų. Nesąmonė: š..o verta kvalifikacija- be padorumo, motyvacijos ir meilės darbui.

Kitais žodžiais tariant, pasyvus namas, palyginti su standartiniu, eliminuoja tik elektros ir karšto vandens ruošimo sąnaudas. Reto lygio nesąmonė: šildymas čia visai ne prie ko?

Galbūt daug labiau apsimoka ne pasiekti išlaidas šildymui 15 kWh/m2, o pavyzdžiui, 50 ar 70 kWh/m2. Nutrauktą lytinį aktą, kaip vieną iš kontracepcijos būdų- gydytojai nustojo rekomenduoti dar mano vaikystės laikais.

Karsta vyruciai cia pas jus

Pasyvu nama as suprantu savaip - mazos saskaitos uz sildyma.
Todel ir skaiciuociau kitaip:
Didesnes investicijos kurios leidzia sutatupyti kuro nuo 30% iki 50%. Taigi siandien investuoji i tai tarkim kaip kaban sake 150klt - daug, bet uztat sildymo sezono metu neisleidi tu 30-50%, dedi i kisene is kurios duosi zmonai, vaikams, tai paciai masinai. Siandien 30-50% leidzia gal sutaupyti 1000Lt, po 5 metu gal ides 2000Lt per sezona ir t.t., kitaip tariant mokesi maziau.

Cia kaip pasistacius nama, nusipirkti mieste buta uz 200klt ir ji nuomot uz 1000lt/men.
Atsipirks negreit, bet atsipirks ir dar butas sioks toks liks