Pasyvus namas ir jo variacijos II

individualiam name visos busto atitvaros isorines, o daugiabutyje ne tai kaip galima lyginti ? langu plotas minimalus apie 16 % pagal normas maziau net negalima daryti. panagrinejus vokiskus pasyvius namus langu plotas daznai gan didelis nes namo sandarumas del langu nenukencia ypac jei jie nevarstomi

na ir matematika ar paprasciausias nesuvokimas pas kai kuriuos. jau pasikartosiu, bet paskaiciuok kiek kvadratu lauko atitvaru tenka Kaban 200m2 namo 1m2 ir kiek jusu daugiabucio 1m2 . Ir suprasi, kad lauko atitvaru 1m2 grindu ploto, per kurias iseina siluma pas kaban bus kokius 2-3 kartus daugiau nei pas pati. Taigi pas ji silumos nuostoliai maziausiai 2-3 kartus, o gal dar daugiau kartu didesni nei pas jus vien del lauko atitvaru kiekio. tai kam tuos sulyginimus daryti ir aiskinti, kad vat, pas kaban 10cm, o pas mus 14 cm ir kiek mes mazai mokam nes tie 4cm sutaupo daugggg silumos .

Na, žmogau, tu ir neišmanėlis. Aš gi pateikiau viso daugiabučio šildymo kainas. Tokiu atveju visos daugiabučio sienos yra lauko sienos. Skaityk atidžiau ir nekelk bankų.

nesupyk, bet tu turbut kokius drozejo, pynejop ar staliaus kursus turbut baiges jei neina kaip normaliam siek tiek skaiciu ragavusiam ir logikos turinciam zmogui isaiskinti.

Nepigiai. tiek tikrai neturetu buti, 100% kazkas blogai su katilo pajungimu ar paciu katilu. Net granulem kurenant neturetu buti brangiau kaip 450Lt/men..

Mūsų daugiabutis - 10 auktšų, kurio pirmas aukštas - garažai, t.y. nešildomas plotas arba itin puikus šalčio tiltelis. Priedo visi butai turi po balkoką - dar vienas šalčio tiltelis.

Jei jau nori žmogau, tai pasakysiu, kad aukšte yra po 4-5 butus - priklauso nuo aukšto. Kiekvienas butas turi po 2 lauko sienas (jei aukšte 4 butai), o 1 butas, 1 kam. (jei aukšte 5 butai) turi tik vieną lauko sieną. Mano atveju (58,6 kv.) skaičiai tokie: 9 metrai lauko sienos šiaurėje ir 7 m vakaruose. Tačiau esmė yra ta, kad čia pateikiu viso daugiabučio skaičius. Ne vien savo buto, o viso daugiabučio, kurio gyventojų šilumos ir šilto vandens suvartojimas ženkliai skiriasi.

Pavyzdžiui, Paulius pateikė puikius skaičius. Nes pasyvus namas yra tik teorija, o reikalingi realūspinige išraiška pateikti energijos sąnaudų skaičiai. Jų internete, bent jau aš, nerandu. Tai parodo, kad dalis informacijos yra slepiama. Be to, kadangi tema ne tikpasyvus namas, bet ir jo variacijos, aš siūlau surasti kainos kokybės santyki. Akivaizdu, kad dauguma iki 2009 m. pastatytų namų (ne tie, kurie statyti 2008-2009 m.) neatitinak šiuolaikinių STR standartų, kad varža būtų R-5.

P.S. Čia dauguma kalba apie pasyvų namą, bet net nesugeba pastatyti eilinio šiandienines STR normas atitinkančio namo. Todėl net neverta kalbėti apie pasyvų namą, jei nesugebi suresti normalaus eilinio namo. Kam mesti plius 20-30 proc. daugiau pinigų pasyviam namui, jei galutiniam variante jis atitiks tik dabartinius STR variantus. NEMOKA LIETUVIAI STATYTI NAMŲ, bet VISUS MOKO. Daug čia tokių ekspertų teoriškai, bet kai pasisuka kalba apie pratiką - neria į krūmus.

Zinau bruoniau , cia netema pasakoti aisku kas netaip, zmogus norejo suzinoti va ir papasakojau

Realiai, jei protingai aprisiu si karta gausis normaliu metu iki 300- 400Lt (planuoju), saltuoju (-20) iki kokiu 500Lt

Paties lauko sienos nieko nesako... kokio ploto stogas daugiabucio, koks bendras lauko sienu plotas ir koks daugiabucio grindu plotas. reikia skaiciu.
Viskas saunu, bet ir rasyk islaidas savo ir t.t., o ne daryk isvadas, kad daugiabutyje gyventi silciau nes net 14cm ant sienos pries kaban 10cm. daugiabuttyje uz buta turetumet moketi kelis kartus pigiau nei nuosavame to paties ploto name, bet silumos nuostoliai trasoje niekada neleis to padaryti, nebet autonominis sildymas.
pats staciau kai str reikalavo 3,85 berods sienu varza, o pas mani tarp 5-6 kaip kuri sienos konstrukcija, todel apie daugumos sugebejimus prasom nespresti...

Be to, pasidomėkite geriau internete apie, pavyzdžiui, rekuperatoriaus veiklą. Jei jūsų kaimynai aplinkui namus šildo kietu kuru, tai rekuperatorius visą malonų kvapą greitai pripūs į vidų. Net švedai teigia, kad dažnai tenka išjunginėti rekuperatorių, kad netektų kvėpuoti "šviežiu, gaiviu" oru. Pasidomėkite, kokiu atstumu nuo lauko sienos į vidų turi būti montuojami langai, kokio aukščio ir pločio privalomai reikalingas mini stogelis virš langų pietinėje pusėje, kad namas vasarą neperskaitų, pasidomėkite, kad ir švedai statydami pasyvius namus susiduria su statybinijkų kompetencija (architektas ir konstruktorius suprojektuoja vieną, o statybininkas sako - mes padarėm kitaip, nes taip nereikia), pasidomėkti, kad ir švedai ne visus namus, kurie statomi kaip pasyvus, pripažįsta tokiais esančius, pasidomėkite, koks privalo būti supratimas tarp būsimo snamo savininko, architekto ir statybininko, o tik po to pulikite statytis pasyvius namus. Dabar laikas švaistomas smulkmenom net nesuprantant esmės. Pvz., vienas čia žmogus projektuoja diplominiam darbui pasyvų namą pats, net gerai nesuprasdamas, kad pasyviam namui reikalingas minimalizmas, taisyklingos geometrinės figūros, puikus patalpų išdėstymas ir orientavimas konkrečiam sklypui, kad pasyviam namui netinka kartotinis net kito pasyvaus namo projektas ir t.t. Tai visiška nekompetencija - būčiau darbo vadomas tokio darbo tikrai nepraleisčiau.
Papildyta:


Aš gi neskau, kad daugiabytyje gyventi šilčiau, tačiau teigiu, kad +4 cm vatos ženkliai mažina šilumos sąnaudas. Be to, mano pavyzdys parodo, kad dauguma individualių namų net ir statyti KAIP SAU yra pastatyti LABAI BLOGAI. Todėl ir siūlau surasti tą priimtina namo variantą tarp 15 (pasyvus) ir 120 kWh/m2 (standartinis). Galbūt net neverta tiek daug pinigų (apie 20-30 proc. plius) kišti į skirtumą tarp 15 ir 120. Galbūt visiškai užtenka pasiekti, pvz., 60 kWh/m2 sąnaudas, ir kaip sako Bronius, šildytis malkomis, nes sąskaita tokiu atveju bus tik 100-150 Lt per mėnesį, o statybų išlaidos padidės gal kokias 5 proc. Beje, Broniaus idėjai (šiek tiek šiltesnis namas ir KKK) aš tikrai pritariu.

Statyti silta nama ir ji kurenti KKK yra gryna nesamone nebent tas namas nera siltas. Pastacius tikrai silta nedideli nama idealiausia yra elektra.

2007-2009 m. satyba GEOterminis sildymas (kolektorius)
1a namas - 115m2
lauko sienos - 250mm keramika, 200mm EPS, tinkas
stogas - sutapdintas (plokscias), medine konstrukcija, apsintinimas 270mm
viso namo grindys sildomos, danga - plyteles.
langu plotas - 29.80m2, istiklinimas - apie 17%.
2-ju oro tarpu stiklo paketai, mediniai remai. didzioji vitrina 2.2m x 5.0m.

2009 metu gruodzio menesio elektros saskaita 220LT (sildymas, karstas vanduo, buitiniai prietaisai). Namuose visada +21. Gyvena 4 asmenys (2+2). Vedinimas naturalus. Tamburo dar nera.

Visiškai pritariu.

Mindaugai, Jūs visiškai ne toje temoje šnekate. Nei čia daugiabučius apkalbam, nei gyvenimą bute, ir nei skirtumus tarp 15-120kWh.

Čia yra tema apie pasyvųjį namą ir jo skaičius.

Atsiprašau, bet tikrai ne čia pataikėt su savo rėkimais, kad butas yra geriau, negu individualus namas.

Papildyta:
Dėl diplominio - nuo kada studentas turi išmanyti reikalą kaip tos srities profas? Mokslas tam ir yra skirtas, kad išmokti kažką daryti. Jeigu Jūs jau gimėte žinodamas, tada apšvieskite ir mus. Būtų malonu.

Beje, pasyvus namas gali būti visiškai bet koks, VISIŠKAI. Tie minimalizmai, plotai priklauso nuo valstybės ir tos vietos tendencijų, mados, gyventojų skonio. Namo išvaizda pasyvumo neįtakoja, įtakoja pasirinktos medžiagos ir jų kiekis bei teisingas sumontavimas.