Pasyvus namas ir jo variacijos II

Kad vėl nenuklystumėme į lankas, reikia apsibrėžti diskusijos objektą, t.y. pasyvų namą. Iš daugybės internete esančios informacijos, man atrodo svarbiausia yra ši:

1) Reikalingas individualus projektas.
2) Apribojimai projektui. Vieni teigia, kad pasyvus namas turi apribojimų dėl projekto, t.y. nepadarysi visko, ko geidžia širdis, kiti ne. Pavyzdžiui, projektuojant PN geriau atsisakyti židinio (šalčio tiltelis), garažą projektuoti ne prie namo, negalimas rūsys, teisingas pastato orientavimas šalių atžvilgiu ir t.t.
3) Optimalus langų plotas - apie 15 proc. grindų ploto. Tai labai mažai, todėl su išlygomis teigiama, kad langų plotas gali būti iki 21 proc. grindų ploto. Čia rekomendacijos šaltojo klimato šalims, o ne Vokietijai ar Prancūzijai.
4) Specialūs langai.
5) Itin geras pastato izoliavimas. Tai pirmiausia reiškia ne vatos storį, o tai, kad reikalingos papildomos medžiagos ir darbai galimiems tarps užsandarinti.
6) Papildomas ir ženklus atitvarų šiltinimas, t.y. daug vatos, putplasčio ir t.t.
7) Reikalingas rekuperacinė sistema.
8) Lietuvos sąlygomis neįmano išsiversti vien su rekuperacine sistema, todėl būtina numatyti ir papildomą šilumos šaltinį: elektrinius kaitintuvus, dujas, geoterminį šildymą, KKK ir t.t.
9) Pasyvus namas taupo ne tik šildymą (iki 15 kWh/m2 per metus), bet ir neturi suvartoti daugiau kaip 120 kWh/m2 energijos bendrai. Tam reikalinga A ar net A+ buitinė technika, LED lemputės, saulės kolektoriai bei kiti prietaisai.
10) specialus vidaus interjeras. Yra rekomendacijų, kad pasyvaus namo interjerą (bent iki 5 mm gylio) įrengti ekologiškomis medžiagomis. Be to, pietinę/vakarinę pusę apipavidalinti šviesiomis spalvomis, kurios atspindi, o ne kaip tamsios sugeria šviesą, t.y. šilumą. Radau informacijos, kad yra kuriamos net specialios apdailos medžiagos pasyviam namui, kurios padeda akumuliuoti saulės energiją.
11) Pasyvų namą reikia sertifikuoti, t.y. reikalingas specialus pasas, kuris įrodo, kad namas mažai sunaudoja energijos.
12) Pasyvaus namo, anot vienų, statybos pabrangsta nuo 0 iki 15 proc., tačiau šaltesnių šalių, kaip Lietuva, statybų pabrangimas gali siekti nuo 15 iki 30 proc.
13) Atsipirkimas. Dažniausiai nurodoma, kad tam reikės apie 15 metų, tačiau realiai laikotarpis ilgėja iki 25-30 metų.
14) Parduodant pasyvų namą, galima tikėti didesnio susidomėjimo ir aukštesnės nei rinkos kainos. "Veikmė" teigia, kad pasyvus namas gali būti brangesnis iki 30 proc. nei kiti. Abejotinas skaičius, tačiau jis leidžia manyti, kad jų investicijos į pasyvų namą buvo tikrai didesnės nei 11 proc.
15) Reikalingas ne tik kvalifikuotas architektas, bet ir statybininkai. Antraip namas, gali nepateisinti į jį įdėtų investicijų.

Greičiausia, kad kažką praleidau, todėl siūlau papildyti sąrašą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vieną dalyką: šiuolaikinis STR standartus atitinkantis namas šildymui turi suvartoti apie 120 kWh/m2, o pasyvus šildymui per metus 15 kWh/m2, o bendrai energijos - vėl tuos pačius 120 kWh/m2. Kitais žodžiais tariant, pasyvus namas, palyginti su standartiniu, eliminuoja tik elektros ir karšto vandens ruošimo sąnaudas. Tačiau man įdomus kitas dalykas: pasyvus namas (neskaičiuojant investicijų apsimoka), tačiau reikia panagrinėti kitą variantą: koks būtų optimaliausias namas jei kalbėtumėme apie intervalą šildymui nuo 120 iki 15 kWh/m2. Galbūt daug labiau apsimoka ne pasiekti išlaidas šildymui 15 kWh/m2, o pavyzdžiui, 50 ar 70 kWh/m2. Labai naudinga būtų aptarti ir kokius pasyvaus namo elementus būtina naudoti, o kurie galimi tik neskaičiuojant statybų išlaidų.

sistematizacija - tai jega..
optimumas - super jaga..

Su Švente.

Nu va, Mindaugas gerą postą parašė, daug visko jau žinojau, bet kiti gal ne. Nuo tokių aprašymų ir reikia pradėt kalbas.

Dabar dėl 15 vs 50-70kWh - 15 - pasyvusis namas, 50-70kWh - šiltas namas. Temos pavadinimas rodo, kad kalbam apie pasyvųjį, tai reiktų kalbėt tik apie 15kWh. 50-70kWh turėtų būti atskira tema.

Gal tuom ir apsiribojam? Nes jeigu pradėsim laikyti 50-70kWh pasyviu namu - diskusija bevertė.

Nevisai tiksliai. Temos pavadinimas: pasyvus namas ir jo variacijos. Aš sakau, kad pasyvus namas labai gerai, tačiau stipriai abejoju dėl investicijų ir galimybės, kad jos bent šiek tiek atsipirktų. O ir didžiajai daliai lietuvių grynai pasyvus namas - nepakeliama finansiškai našta. Todėl ir siūlau diskutuoti ne tik apie grynai pasyvius namus, bet ir apie pasyvaus namo idėjas/principus, kurios privalo būti pritaikytos kiekviename šiandieną statome naujame name. Faktas tas, kad apie 99 proc. iki šiol sukurtų namų projektų (ypač kartotiniai) visiškai neatitinka besikeičiančių standartų. Todėl architektai privalo persiorientuoti ir pasiūlyti naujų, kokybiškesnių projektų. Žinoma, per mažas ir valdžios indėlis, nes be lengvatų (PVM sugrąžino ar atleidimo nuo žemės mokesčio ir t.t.) pasyvių arba energetiškai efektyvesnių namų statybos nepavyks išjudinti. Pasyvus namas - kol kas tik entuziastų reikalas.

Kitas dalykas į kurį norėčiau atkreipti dėmesį yra šis. Pasyvus namas bendrai per metus privalo suvartoti iki 120 kWh/m2 visoms energijoms, kai tuo tarpu standartinis tiek energijos suvartoja tik šildymui. Todėl jei standartiniame name eliminuotumėme elektros ir šilto vandens gamybos kaštus, gautumėme tą patį pasyvų namą. Eliminuoti mano minėtus kaštus gali nuosavi elektros generatoriai/mini elektrinės. Gal tai - ypač pajūryje - kur kas efektyvesnis energijos tapymo būdas. Taigi įmanomas įvairus požiūris į energijos taupymą.

Ale vistiek nesusipratom.
Pasyvus namas - 1-15kWh vartojantis namas. 0kWh vartojantis - zero energy, o katras dar ir gamina perteklinę parduodamą energiją - plus energy namas.

15-120kWh - šiltas namas, bet ne pasyvus.

Yra vienas kriterijus - ne daugiau 15kWh/m2 per metus. Dar yra 120kWh/m2 per metus įrangai, bet tas pats ir STR.

Čia turėtų būti diskutuojama apie nuo 1 iki 15kWh, tame tarpe ir yra JO VARIANCIJOS. Bet ne variancijos tarp 15 ir 120.

Štai kas yra pasyvaus namo projektas. Mano sklypui pagal pasaulio šalis jis puikiai tiktų. Tik nežinau ar aš norėčiau tokiame gyventi. Manau ir daugelis lietuvių nenorėtų gyventi tokiame name. Juk langų plotas - tik 15 proc. grindų ploto. Statyba tokio namo, žinoma, ganėtinai nebrangi (juk atkrenta daug brangių langų), tačiau ar maži langai neveiktų neigiamai jame gyvenančių psichikos.

Atsiprašau, o kur nuoroda?

Todel ir sakau, kad PN, lietuvos gamtinemis salygomis, yra beprasme utopija. Kas nori gyventi urve be langu, kainuojanciame virs puse milijono litu?? Nepalyginamai geriau yra siltas, grazus, sviesus stadartinis namas... PN - teorine koncepcija igyvendinama siltesniuose krastuose...

Reikia žiauriai mažinti nuotraukas, kad pavyktų įkelti. Todėl geriau įdėsiu nuorodą:

http://www.dezeen.co...nders-holmberg/

Ir labai geras tas namukas.
Langų tikrai užtenkamai.
Langas prie kiekvieno darbo stalo ir dideli langai svetainėj. Viskas ko reikia.

Man patiko, labai. Tik gal kitokį spalvinį ir forminį namo išpildymą pasirinkčiau.

Dar viena idėja. Jei pasyvus namas pabrangsta iki 30 proc., palyginti su standartiniu yra tik vienintelė išeitis norint sugrąžinti investicijas, t.y. statyti lygiai 30 proc. plotu mažesnį namą, nei geidžia širdis. Tarkim, jei yra noras turėti 200 kv. namą, tai reikia statyti tik 140, jei yra noras turėti 160 kv. namą, tai pasyvų reikia statyti 112 kv. ir t.t. Tokia nuolaida savo normas dar gali atsipirkti. Beje, manau, kad tradiciniai lietuviškai šeima optimalus be garažo namo plotas turėtų būti apie 120-140 kv. Tokio ploto namą galima pastatyti pasyvų, o garažą su sandėliuku reikia daryti atskirai. Tinka, žinoma, ir paprasčiausia pavėsinė. Tik manau, kad nedaug lietuvių darytų tokias nuolaidas savo norams. Aš lyg ir sutikčiau, bet kartais vis išlenda nepamatuotas gobšumas. t.y. normas minimum 215-220 kv. namo.

Vat.
Aš pabraižiau pagal vieną namą tokį projektuką, gavosi 160m2 ploto (be garažo), su žmona pasitarėm, tai sumažinom iki 117m2. Gavosi pats optimaliausias variantas. Dabar langus skaičiuoju ir dedu maždaug 25% grindų ploto. Dar neužbaigiau, bet atrodo visai neblogai. Garažas prišlietas iš šiaurinės pusės, manau, kad bus karkasinis.

Mažesnį namą ne tik pigiau pastatyti, bet ir išlaikyti, nes lygiai tiek pat sumažėja ir šildomas tūris. Mažesnis namas, mažesnės pastatymo išlaidos, mažesnės šildymo išlaidos.