QUOTE(Žoržett @ 2010 03 05, 00:04)
Trečia diena skauda skrandį .Ar tiesa, kad tai susiję su tuo , kad stumiu nuosavęs naują informaciją ir nenoriu to pripažint?
Taigi nestumkit tos informacijos, priimkit ją, pripažinkit ir pati pamatysit, ar tai tiesa
Papildyta:
QUOTE(zuikulis @ 2010 03 04, 23:18)
sveikutes, bandau paskutinio siaudo griebtis, kadangi tradicine medicina man negali padeti
visa laika nuo pat vaikystes skrandis yra mano jautri vieta. kai susinervinu ar stresuoju, is viso nustoju valgyt, o jei suvalgau ka nors, buna, kad isvemiu. praaugus paauglyste skrandzio sutrikimai salygoja stiprius galvos skausmus. net sunku buna nustatyt ar pirmas skrandis stoja, ar galva skauda. kas svarbiausia, skrandzio paties neskauda, rugstis nekyla. jis tiesiog nustoja virskinti arba atsisako maisto. bandziau gerti fermentu, bet virskinimo jie nepagerina. jei tokiu budu suskausta galva, tai jokie vaistai skausmo nenuima, turiu laukti kol praeis. tiesa, mano kraujo spaudimas i mazaja puse, bet kavos puodelis irgi daznai sustabdo skrandzio darba ir spaudimo nepakelia.
gal pasidalintumet kylanciomis mintimis ka man daryt, kad susitvarkytu skrandzio-galvos bedos?
praktiškai aprašyti mano pačios negalavimai
Pasiskaitykit Luizos Hay "Pagydykim savo gyvenimą", jei jums tinka tos autorės mintys. Daug kam nepatinka.
Na, man nuskausminantieji laikinai nuimdavo skausmą, bet po kelių dienų, trečią ketvirtą dieną skausmas vėl pasireikšdavo iki pykinimo, migreninio tipo. Po to, kai atėjau į Sahadža jogą, po to, kai tikrai gavau realizaciją, nuo rugsėjo vidurio neesu gėrusi nė vieno sykio nuskausminančių vaistų

Tačiau šiokį tokį įdirbį turėjau jau iš anksčiau, domėjausi, kapsčiausi po save gana sėkmingai. Išeitis yra, tikrai yra. Visų pirma, nereikia savęs kaltinti, nereikia nieko kaltinti apskritai dėl nieko, manau, tai pirmoji ir svarbiausia sąlyga norint pažinti save, rasti priežastis,keistis. Kol ką nors kaltinam- save ar kitus, pasaulį, tėvus, pagaliau gyvenimą ar Tvėrėją, tol esam užspaudę laisvą energijos tekėjimą

O kol nėra laisvo energijos tekėjimo, tol apie jokį pajudėjimą iš mirties taško nėr ko kalbėti

Galima paklausti, kas ta energija

Jei norėsit, sužinosit pati. Man atrodo, kad pradėti galima nuo Volmer siūlomo sąmoningo kvėpavimo. Tik jokiu būdu nepersistenkit, jokiu būdu, nes pagavus kablį sunku sustoti, o paskui po to seka galvos skausmo priepuoliai, kalbu iš patirties. Tačiau tai laikina. Jei norėtumėt, turiu kompe būtent Volmer kalendoriaus fotkes, galiu persiųsti į paštą.
Šiaip tai galvą dar vis paskausta kartais, tačiau apseinu be vaistų. Ko gero, aš jau iš vakaro galiu nuspėti, kada prabusiu skaudančia galva. Dažniausiai tada, kai prisiryju nakčiai arba kai kuo nors neįtinku pati sau

Sėkmės ieškant, šita situacija pačiai ne be reikalo. Tai gali būti mėšlo krūva, kurios dėka pražys nuostabus rožynas