Sveiki,
noreciau ir as pasidalinti savo bedomi su jumis... gauti patarimu, ka toliau daryt...
kazkaip anksciau to nesureiksmindavau, o gal ir tai nera mano bedos priezastis, taciau, jei pavartodavau alkoholio kita diena mane kamuodavo lengvas nerimas, jausmas lyg nezinotum, kur detis. taciau dar kita diena sie pojuciai isnykdavo. aisku budavo, kad ir taip uzeina tas nerimas, lyg ir baime kazkokia, bet as to nesureiksmindavau, nes kaip ir sakiau kita diena budavo jau viskas gerai ir as net neprisimindavau, kad praeita diena kazkaip ne taip jauciausi.
taciau dabar, tiksliau po naujuju metu, sutriko mano nervai visai... uzeidavo tokie baimes priepuoliai ir nerimas, kad as kratydavausi is itampos, sirdis taip dauzydavosi, kad atrodo is krutines issoks. sustreikavo visi galai, kas tik imanoma, nei valgyt normaliai, nei mokytis, nei bendraut nieko,apie miega as is viso nekalbu, nes tokio dalyko net nebuvo kaip miegas.pulsas 98, spaudimas apie 149, ko pas mane niekada nebuvo, nes as is tu zmoniu pas kuriuos zemesnis, apie 109.zodziu buvo kazkoks kosmaras. o dar negana to, visokios ikyrios mintys lysdavo, kurios atrode, kad is proto isvarys.
taip prasikankinau visa menesi, nutariau kreiptis i gydytojus. tai ka jus manote, prirase antidepresantu, prie ju pripratimas vyksta kazkur 7 dienas, as istveriau tik 4 ir meciau juos.... smulkia nepasakosiu ,kas daresi, bet ten toks brudelis ,kad kaip reta. tikrai galvojau pribaigs mane.
taigi nusprendziau ieskoti kitokios pagalbos, nes tikiu, kad cia galbut labiau dvasines bedos, vidines. gal kazka ne taip darau gyvenime, kad tokie dalykai dedasi, gal kazka keisti reikia...
todel kreipiausi V.Azanova. galiu pasakyti, kad jis man is tiesu padejo, net labai. jau ta pacia diena normalizavosi spaudimas, pulsas sumazejo, jauciausi daug daug ramesne. jei ir uzeidavo nerimas ar baimes, tai ne tokie stiprus. kaip jis pasake ,kad tvarke mano laukus, nes jie visai buvo sukeze, aura susitraukusi, todel as neturejau jegu kovoti su tuo, kas darosi su manim.
atvaiksciojau jau pas ji, tiek, kiek liepe.tikrai jauciuosi daug geriau, bet dar nera taip ,kad jausciausi visiskai gerai, uzeina dar tas nerimas, baimes kerta per krutine, mintys... jis sake, kad palaipsniui, tai isbles, reikia kovoti su savim, su mintim savo ir palaipsniui pasamone istrins visus blogumus, prisiminimus apie sia busena.
bet mane vis tiek kankina nerimas ar tikrai, tai praeis, ar nereikia dar kazkur papildomai kreiptis...Chiromante siule kreiptis pas Malinauskiene ar Litviniene, bet kad as jau tuo metu vaiskciojau pas Azanova, nesinorejo sokineti nuo vieno prie kita. astaip isivaiduoju, kad bent laiko kazkiek turi praeiti. o gal is tikruju viskas susitvarkys tik reikai siek tiek laiko??
taip noriu atsikratyti tos busenos visiems laikams, kad ji man negadintu gyvenimo. labai prasau jusu patarimu, komentaru