Su kuo susijusios vaikų alergijos ? Dėkui
Sveiki. MAnęs prašom neprovokuot, man ir taip su nervais negerai
Su kuo susijusios vaikų alergijos ? Dėkui
Su kuo susijusios vaikų alergijos ? Dėkui
QUOTE(Žoržett @ 2010 02 27, 12:38)
Sveiki. MAnęs prašom neprovokuot, man ir taip su nervais negerai
Su kuo susijusios vaikų alergijos ? Dėkui
Su kuo susijusios vaikų alergijos ? Dėkui
Tavo pirmas sakinys atsako į klausimą .
QUOTE(vaižgantė @ 2010 02 27, 13:49)
Tavo pirmas sakinys atsako į klausimą .
Dėkui.
Tik tokį atsakymą kol kas randu pati, norėjau pasitikrinti dar kartą . Ar nurimus pačiai išties gali nurimt ir vaiko odelė ?
QUOTE(Žoržett @ 2010 02 27, 13:38)
Sveiki. MAnęs prašom neprovokuot, man ir taip su nervais negerai
Su kuo susijusios vaikų alergijos ? Dėkui
Su kuo susijusios vaikų alergijos ? Dėkui
alergija - tai protestas pries kazka, pries kazkokia energija.
oda parodo musu poziuri i tiesa. vaiku odos alergijos - protestas pries tevu mela, net jei meluojama vardan seimos ramybes.
kvepavimo organu alergijos - protestas pries gyvenima be meiles.
maisto - pvz. medus turi energija motiniskos meiles ir juo galima gydyti daugeli ligas, bet jei mamos meile tokia stipri, kad neleidzia vaikui augti, gyventi kaip jam reikia, jis protestuos pries tokia meile, bus alergiskas medui.
Mc Lovin, depresija - tai prislopintas kaltes jausmas.
prisimenu, Viilma rase, kad zmogui depresijoje negalima grudintis, jam reikia silumos, kaip fizines taip ir dvasines. reikia paleisti savo kaltes jausma.
apie isemija:
QUOTE
Ожидание надрывает душу, сердце. Вас упрекают в том, что дали вам жизнь и вы за это в неоплатном долгу перед родителем. А чувство долга вызывает сужение крупных кровеносных сосудов сердца. Чувство долга вызывает ишемическую болезнь сердца, которая приводит к инфаркту. Необходимо знать, что никто никому не должен, особенно если это касается отношений детей и родителей. Мы ничего не должны своим родителям за то, что они нас родили. Ребенок приходит на радость своим родителям. И у ребенка будут когда-то свои дети. И эту заботу, которую родители дали бескорыстно своим детям, дети бескорыстно передадут своим малышам.
QUOTE
Спастический паралич указывает на то, что человек не умеряет своих огромных желаний.
Вялый паралич указывает на то, что человек утратил надежду и уже ничего не желает.
Gluosni, labai labai dėkoju. Sumigdysiu vaikus ir pasigilinsiu.
(nors kuo toliau į mišką , tuo man baisiau
)
(nors kuo toliau į mišką , tuo man baisiau
)
QUOTE(Žoržett @ 2010 02 27, 14:25)
Gluosni, labai labai dėkoju. Sumigdysiu vaikus ir pasigilinsiu.
(nors kuo toliau į mišką , tuo man baisiau )
(nors kuo toliau į mišką , tuo man baisiau
)Nieko nereikia bijoti, nes is tikruju baisi tik pati baime
visa kita tikrai nebaisu.Pradekit nuo baimes "manes nemyli" viskas sustos i savo vietas, zinosit ka ir kaip reikia daryti, atrasit pasitikejima savimi, galesit geriausiai pagelbeti savo vaikui.
Gal nelabai i tema as, bet man labai svarbu.
Visa vaikyste turejau visokias odos alergijas, bronchitus veliau astma..Zinau, kad tai del blogu santykiu seimoje. Dabar pasveikau isoriskai..bet viduje liko visos nuoskaudos, visi isgyvenimai, kurie labai blogai veikia mane kaip asmenybe..
Zinau, kad reikia paleisti emocijas..bet kaip ta padaryti.. ar galima padeti paciai sau, ar tik su specialistu pagalba galima istrinti tas neigiamas pasekmes
Visa vaikyste turejau visokias odos alergijas, bronchitus veliau astma..Zinau, kad tai del blogu santykiu seimoje. Dabar pasveikau isoriskai..bet viduje liko visos nuoskaudos, visi isgyvenimai, kurie labai blogai veikia mane kaip asmenybe..
Zinau, kad reikia paleisti emocijas..bet kaip ta padaryti.. ar galima padeti paciai sau, ar tik su specialistu pagalba galima istrinti tas neigiamas pasekmes
QUOTE(Proud_Mommy @ 2010 02 28, 11:01)
Gal nelabai i tema as, bet man labai svarbu.
Visa vaikyste turejau visokias odos alergijas, bronchitus veliau astma..Zinau, kad tai del blogu santykiu seimoje. Dabar pasveikau isoriskai..bet viduje liko visos nuoskaudos, visi isgyvenimai, kurie labai blogai veikia mane kaip asmenybe..
Zinau, kad reikia paleisti emocijas..bet kaip ta padaryti.. ar galima padeti paciai sau, ar tik su specialistu pagalba galima istrinti tas neigiamas pasekmes
Visa vaikyste turejau visokias odos alergijas, bronchitus veliau astma..Zinau, kad tai del blogu santykiu seimoje. Dabar pasveikau isoriskai..bet viduje liko visos nuoskaudos, visi isgyvenimai, kurie labai blogai veikia mane kaip asmenybe..
Zinau, kad reikia paleisti emocijas..bet kaip ta padaryti.. ar galima padeti paciai sau, ar tik su specialistu pagalba galima istrinti tas neigiamas pasekmes
Paleisti lengviausia, veiksmingiausia kai prasai atleidimo.
Reikia paprasyti atleidimo is tu nuoskaudu, kad laikei jas savyje, kad nepaleidai, nors jos nenorejo nieko blogo, norejo tik pamokyti.
atleisti tevams, kad jie nemokejo kitaip, suprasti, kad savo tevus pasirinkote pati, jums reikejo butent ju, su visomis ju geromis ir blogomis pusemis.
Paprasyti atleidimo is savo kuno, kad jam reikejo kenteti ir atleisti sau paciai.
Tevams atleisti paprasta kai supranti kodel jie tokie, kokie yra.
Sveiki,
noreciau ir as pasidalinti savo bedomi su jumis... gauti patarimu, ka toliau daryt...
kazkaip anksciau to nesureiksmindavau, o gal ir tai nera mano bedos priezastis, taciau, jei pavartodavau alkoholio kita diena mane kamuodavo lengvas nerimas, jausmas lyg nezinotum, kur detis. taciau dar kita diena sie pojuciai isnykdavo. aisku budavo, kad ir taip uzeina tas nerimas, lyg ir baime kazkokia, bet as to nesureiksmindavau, nes kaip ir sakiau kita diena budavo jau viskas gerai ir as net neprisimindavau, kad praeita diena kazkaip ne taip jauciausi.
taciau dabar, tiksliau po naujuju metu, sutriko mano nervai visai... uzeidavo tokie baimes priepuoliai ir nerimas, kad as kratydavausi is itampos, sirdis taip dauzydavosi, kad atrodo is krutines issoks. sustreikavo visi galai, kas tik imanoma, nei valgyt normaliai, nei mokytis, nei bendraut nieko,apie miega as is viso nekalbu, nes tokio dalyko net nebuvo kaip miegas.pulsas 98, spaudimas apie 149, ko pas mane niekada nebuvo, nes as is tu zmoniu pas kuriuos zemesnis, apie 109.zodziu buvo kazkoks kosmaras. o dar negana to, visokios ikyrios mintys lysdavo, kurios atrode, kad is proto isvarys.
taip prasikankinau visa menesi, nutariau kreiptis i gydytojus. tai ka jus manote, prirase antidepresantu, prie ju pripratimas vyksta kazkur 7 dienas, as istveriau tik 4 ir meciau juos.... smulkia nepasakosiu ,kas daresi, bet ten toks brudelis ,kad kaip reta. tikrai galvojau pribaigs mane.
taigi nusprendziau ieskoti kitokios pagalbos, nes tikiu, kad cia galbut labiau dvasines bedos, vidines. gal kazka ne taip darau gyvenime, kad tokie dalykai dedasi, gal kazka keisti reikia...
todel kreipiausi V.Azanova. galiu pasakyti, kad jis man is tiesu padejo, net labai. jau ta pacia diena normalizavosi spaudimas, pulsas sumazejo, jauciausi daug daug ramesne. jei ir uzeidavo nerimas ar baimes, tai ne tokie stiprus. kaip jis pasake ,kad tvarke mano laukus, nes jie visai buvo sukeze, aura susitraukusi, todel as neturejau jegu kovoti su tuo, kas darosi su manim.
atvaiksciojau jau pas ji, tiek, kiek liepe.tikrai jauciuosi daug geriau, bet dar nera taip ,kad jausciausi visiskai gerai, uzeina dar tas nerimas, baimes kerta per krutine, mintys... jis sake, kad palaipsniui, tai isbles, reikia kovoti su savim, su mintim savo ir palaipsniui pasamone istrins visus blogumus, prisiminimus apie sia busena.
bet mane vis tiek kankina nerimas ar tikrai, tai praeis, ar nereikia dar kazkur papildomai kreiptis...Chiromante siule kreiptis pas Malinauskiene ar Litviniene, bet kad as jau tuo metu vaiskciojau pas Azanova, nesinorejo sokineti nuo vieno prie kita. astaip isivaiduoju, kad bent laiko kazkiek turi praeiti. o gal is tikruju viskas susitvarkys tik reikai siek tiek laiko??
taip noriu atsikratyti tos busenos visiems laikams, kad ji man negadintu gyvenimo. labai prasau jusu patarimu, komentaru
noreciau ir as pasidalinti savo bedomi su jumis... gauti patarimu, ka toliau daryt...
kazkaip anksciau to nesureiksmindavau, o gal ir tai nera mano bedos priezastis, taciau, jei pavartodavau alkoholio kita diena mane kamuodavo lengvas nerimas, jausmas lyg nezinotum, kur detis. taciau dar kita diena sie pojuciai isnykdavo. aisku budavo, kad ir taip uzeina tas nerimas, lyg ir baime kazkokia, bet as to nesureiksmindavau, nes kaip ir sakiau kita diena budavo jau viskas gerai ir as net neprisimindavau, kad praeita diena kazkaip ne taip jauciausi.
taciau dabar, tiksliau po naujuju metu, sutriko mano nervai visai... uzeidavo tokie baimes priepuoliai ir nerimas, kad as kratydavausi is itampos, sirdis taip dauzydavosi, kad atrodo is krutines issoks. sustreikavo visi galai, kas tik imanoma, nei valgyt normaliai, nei mokytis, nei bendraut nieko,apie miega as is viso nekalbu, nes tokio dalyko net nebuvo kaip miegas.pulsas 98, spaudimas apie 149, ko pas mane niekada nebuvo, nes as is tu zmoniu pas kuriuos zemesnis, apie 109.zodziu buvo kazkoks kosmaras. o dar negana to, visokios ikyrios mintys lysdavo, kurios atrode, kad is proto isvarys.
taip prasikankinau visa menesi, nutariau kreiptis i gydytojus. tai ka jus manote, prirase antidepresantu, prie ju pripratimas vyksta kazkur 7 dienas, as istveriau tik 4 ir meciau juos.... smulkia nepasakosiu ,kas daresi, bet ten toks brudelis ,kad kaip reta. tikrai galvojau pribaigs mane.
taigi nusprendziau ieskoti kitokios pagalbos, nes tikiu, kad cia galbut labiau dvasines bedos, vidines. gal kazka ne taip darau gyvenime, kad tokie dalykai dedasi, gal kazka keisti reikia...
todel kreipiausi V.Azanova. galiu pasakyti, kad jis man is tiesu padejo, net labai. jau ta pacia diena normalizavosi spaudimas, pulsas sumazejo, jauciausi daug daug ramesne. jei ir uzeidavo nerimas ar baimes, tai ne tokie stiprus. kaip jis pasake ,kad tvarke mano laukus, nes jie visai buvo sukeze, aura susitraukusi, todel as neturejau jegu kovoti su tuo, kas darosi su manim.
atvaiksciojau jau pas ji, tiek, kiek liepe.tikrai jauciuosi daug geriau, bet dar nera taip ,kad jausciausi visiskai gerai, uzeina dar tas nerimas, baimes kerta per krutine, mintys... jis sake, kad palaipsniui, tai isbles, reikia kovoti su savim, su mintim savo ir palaipsniui pasamone istrins visus blogumus, prisiminimus apie sia busena.
bet mane vis tiek kankina nerimas ar tikrai, tai praeis, ar nereikia dar kazkur papildomai kreiptis...Chiromante siule kreiptis pas Malinauskiene ar Litviniene, bet kad as jau tuo metu vaiskciojau pas Azanova, nesinorejo sokineti nuo vieno prie kita. astaip isivaiduoju, kad bent laiko kazkiek turi praeiti. o gal is tikruju viskas susitvarkys tik reikai siek tiek laiko??
taip noriu atsikratyti tos busenos visiems laikams, kad ji man negadintu gyvenimo. labai prasau jusu patarimu, komentaru
QUOTE(jurgitukas* @ 2010 02 28, 13:56)
Sveiki,
noreciau ir as pasidalinti savo bedomi su jumis... gauti patarimu, ka toliau daryt...
noreciau ir as pasidalinti savo bedomi su jumis... gauti patarimu, ka toliau daryt...
manau i jus patyrete vegetacine distonija
Mano sesers ir pazistamu atveju padejo skubus mitybos pakeitimas, sportas, grynas oras ir kruva naturaliu papildu (koralinis kalcis ir visokie kitokie, reikalingi atstatyti pusiausvyra) .Priezastys del ko taip atsitiko irgi svarbu manau, o alkoholis toki dalyka provokuoja tikrai.
Linkiu istvermes, pozityvumo, kantrybes,to tikrai prireiks...
Jurgituk, Azanovas ir kt specialistai sutvarko tik paviršinius dalykus, todėl atsistatyti labai sunku. Su gelme dirbančių specialistų LT vienetai...
QUOTE(gluosnis @ 2010 02 28, 11:51)
Paleisti lengviausia, veiksmingiausia kai prasai atleidimo.
Reikia paprasyti atleidimo is tu nuoskaudu, kad laikei jas savyje, kad nepaleidai, nors jos nenorejo nieko blogo, norejo tik pamokyti.
atleisti tevams, kad jie nemokejo kitaip, suprasti, kad savo tevus pasirinkote pati, jums reikejo butent ju, su visomis ju geromis ir blogomis pusemis.
Paprasyti atleidimo is savo kuno, kad jam reikejo kenteti ir atleisti sau paciai.
Tevams atleisti paprasta kai supranti kodel jie tokie, kokie yra.
Reikia paprasyti atleidimo is tu nuoskaudu, kad laikei jas savyje, kad nepaleidai, nors jos nenorejo nieko blogo, norejo tik pamokyti.
atleisti tevams, kad jie nemokejo kitaip, suprasti, kad savo tevus pasirinkote pati, jums reikejo butent ju, su visomis ju geromis ir blogomis pusemis.
Paprasyti atleidimo is savo kuno, kad jam reikejo kenteti ir atleisti sau paciai.
Tevams atleisti paprasta kai supranti kodel jie tokie, kokie yra.
O kaip ta daryti? per meditacija, malda? ar uztenka savamokslisko atgailavimo?
o kaip suprasti kodel tevai yra tokie kokie yra?
ir dar noriu paklausti, kai papsaugoti savo vaikus nuo panasiu isgyvenimu ir panasasu likimo..seimoje santykiai toli grazu nera idealus..turbut tokie, kokius maciau vaikysteje..kartoju mamos klaidas ir leidziu vaikams isgyventi toki pati kosmara..pabegdama nuo vyro nemanau, kad issigelbesiu..nes nuo vieno jau pabegau..
