QUOTE(Wild-One @ 2010 06 02, 18:13)
Taip, suprantu, kad mintis reikia stebėti ir kontroliuoti
tik kartais nelabai išeina atsekti kur čia mintis, o kur čia prasiveržusi emocija. Pvz., stresinėje ar kitoje staigesnėj situacijoje minčių lyg ir nėra, yra tik aiški, kraupi ir nesuvaldoma emocija, ir ji išlieka po tos situacijos pasibaigimo. Aišku, ir toliau mintimis išlaikome tą emociją, tik norėjau pasakyti, kad nevisada emocija ateina kaip minčių pasekmė
Mano situacijoje atrodė, kad minčių apie blogus dalykus ir savęs graužimą nebebuvo, gyvenau toliau savo gyvenimą, bandžiau atsipalaiduoti, nebemąsčiau apie tai, bet ta ryški emocija ir užsiliko. Galvojau, nebegrįšiu mintimis prie tos situacijos ir praeis visi blogumai,išsispręs savaime, bet matyt, taip visko palikti negalima, turbūt reikia sugrįšti prie savęs ir atsiprašyti ir atleisti sau...
Vienu žodžiu, suvokiau padėtį, bet Jūs padėjote pažvelgti giliau, ačiū už tai, sėkmės
ir išvis puiki tema 


Mano situacijoje atrodė, kad minčių apie blogus dalykus ir savęs graužimą nebebuvo, gyvenau toliau savo gyvenimą, bandžiau atsipalaiduoti, nebemąsčiau apie tai, bet ta ryški emocija ir užsiliko. Galvojau, nebegrįšiu mintimis prie tos situacijos ir praeis visi blogumai,išsispręs savaime, bet matyt, taip visko palikti negalima, turbūt reikia sugrįšti prie savęs ir atsiprašyti ir atleisti sau...
Vienu žodžiu, suvokiau padėtį, bet Jūs padėjote pažvelgti giliau, ačiū už tai, sėkmės


Taip, tačiau ar tos emocijos prasiveržimo momentu, kai susiformavo minima situacija, ar nebuvo baimės, kurią sukėlė mintis, kad kažkas kažkam atsitiks labai bloga? Tiesiog pamąstykit apie tai, gal klystu.
Galiu pridurti, kad čia užsiblokavo kaklo čakros kairioji pusė. galiu į AŽ atsiųsti muzikos, kuri gali kažkiek sušvelninti padėtį

Atleisti sau būtina...tik per ilgai nesiblusinėkit ties tuo, tai nėra gerai.