QUOTE(laumzirge @ 2012 04 25, 20:26)
pas mus senas namas, vonioje pelėsis jau seniai gyvena (peršala viena siena, besiribojanti su lauku, ant jos pastoviai kaupiasi kondensatas, taip pat jis kaupiasi ir ant šalto vandens vamzdžių. Vėdinimo normalaus nėra). Šiais metais kelios sienos peršalo, tad turim pelėsį dar keliose vietose
1) Jei būtu nuolatinis vėdinimas ne būtu pelėsio net tose vietose, kur visai šlapia.
2) Ko didesnė oro kaita - to sausesnis oras. Atitinkamai: ko mažesnis oro drėgnumas - to žemesnė kondensacijos temperatūra, vadinasi - to šaltesni gali būti sienų, langų, vamzdžių paviršiai ir ant jų nesikaups kondensatas. Jei orlaidės yra nuolat atidarytos - tai labai tikėtina, kad net šalta siena išliks sausa.
3) Jei yra vėdinimas - vyksta nuolatinė oro cirkuliacija visoje patalpų ertmėje. Šiltas oras iš kambario pro durų plyšį apačioje patenka į vonią ir apiplauna lauko sieną nuo apačios iki viršaus (jei jį nėra uždengta spintelėmis ir t.t.). Tokiu būdu sienos paviršius ne tik džiovinamas bet ir šildomas. Jei siena tampa šiltesnė - kondensatas ant jos nesirenka.
4) Jei siena sausa - jį geriau laiko šiluma. Jei kambaryje prarandate kiek šilumos, nes pro orlaidę veržiasi šaltas oras, tai po to kai sienos išdžius - kitose vietose sutaupysite nemažai šilumos, nes per drėgnas sienas šiluma išeina kelis kartus greičiau.
Kažkada gyvenau "chrusčiovkėje", 1-ame aukšte. WC ir vonios siena besiribojo su laiptinė. Kadangi lauko duris laiptinėje dažniausia buvo atidarytos, tai vonios siena pastoviai buvo šalta. Kai pastatėme uždarymo mechanizmus ant abejų durų - situacija iškart pasikeitė. O kai pakeitėme durys į normalias - pasidarė visai šilta.