Atopinis dermatitas XXII tema

Labai tikiuosi

Ekoagros tikrina dirvožemio ir augalų mėginius, ar nėra skilimo produktų. paties raundapo po dviejų savaičių nė su žiburiu nerasi. skilimo produktų rasi. tačiau tai nereiškia, kad augalai tuos skilimo prod. įsisąvina ir patys atgamina raundapą. numirtų jie nuo to. gamta nelinkusi pati sau nuodų pasigaminti, ji stengiasi jų kaip galima greičiau atsikratyti visais įmanomais būdais..
o žmonės turi teisę rinktis, yra parsati produktai ir ekologiniai. o vat informacijos žmogus kartais neturi iš ko rinktis: užbliovė Rūta, kad nuodija ūkininkai valgytojus, tai dabar imkim ir apmėtykim juos pagaliais. negalima vien ūkininkų kaltinti visom ligom ir alergijm. pažiūrėkit, kokiu oru kvėpuojam. sunkieji metalai iš dusliarkos daro didesnę žalą mums ir mūsų palikuonims, nei tai, ką suvalgom. bet nieks kelių dėl to neblokuoja ir ant dviratukų masiškai nepersėda. o kokį vandenį geriam? miestiečiai - chloruotą, kaimiečiai - nitratuotą. bet prieš kaimyną ar vendentiekį su šakėm dar niekas nepakilo. o kuo butus remontuojam? pigiuose laminatuose, MDP, plastikuose visokiuose randama formaldehidų ar dar kokio tai brudo, kuris sukelia alergines rekcijas, vėžius, apsigimimus, astmą ir pan., bet nei Senukų, nei Bauhofo nieks nešturmuoja ir net informacijos apie tokių medžiagų sudėtį neprašo.
Negalima trumparegiškai išskirti vienos srities ir ją apkaltinti visom blogybėm.
O tas ūkininkas, kuris ten šnekėjo, pirm turėjo pasigilint, kaip iš tikro tas raundapas veikia, dėl ko ir kiek jo lieka ar nelieka. Jei jau eini į eterį, eik pasikaustęs. Geriau reiktų pakratyt maisto veterinarijos tarnybą, kuri nesirūpina tirti tai ką reikia, o dinderį muša už nesvietskus pinigus. kiek nelietuviško šlamšto maksimos lentynos iš tų šalių, kur reikalavimai ne tokie griežti kaip ES, bet info apie tai niekur nerasi. Jei ant butelio su aliejum parašyta "vegetable oil", tai jo sudėtyje garantuotai yra sojų aliejaus, kuris spaudžiamas beveik vien tik iš genetiškai modifikuotų sojų. Bet to nieks garsiai nesako, bo kažkam per kišenę kliūtų.
Rūta su savo instancija perlenkė į vieną pusę: apšaukė duoną nuodinga, bet nepaprašė, kad laboratorijoje ištirtų duonos bandinius ir patvirtintų, kad to nuodo duonoje tikrai yra. ir grūdų bandinuko laboratorijai nenunešė savo žodžiams patvirtinti. kaip manot, kodėl? o gal vertėjo, nes jei jau būtų pasitvirtinę, tai ohoho koks skandalas būtų išėjęs. grūdininkus teistų, o ne jie teismais grąsintūsi. paminklą jai valgytojai pastatytų. pati paremčiau.
Aš manau, kad jei jau verdi košę, tai davaj na vsiu katušku.
Ojej, kad pavariau nu bet negaliu tylėt, agronomas manyje virte verda

Aha, tikrai labai isismarkavus . Gal tu ne visa laida matei? Nu nevare ten niekas vien tik ant ukininku . Stai suradau laidos aprasyma, ikeliu - dar syki permesk:
Nuodai maiste: jūs nemirsite. Bent jau ne staigiai
"Tvarka yra tokia: likus keliolikai dienų iki javų derliaus nuėmimo jie yra nupurškiami herbicidu glifosatu, kuris numarina visa, kas žalia. Po to derlius nuimamas ir parduodamas žmonių maistui. Naujausiais duomenimis, glifosatas sukelia žmogaus ląstelių nekrozę ir mirtį, o ne naujausiais - suardo endokrininę veiklą, susijusią su žmogaus lytinių hormonų gamyba. Kilogramui kviečių leistina šio chemikalo likučio norma - aštuntadalis tos, kuri žmogui yra mirtina.

Augalų apsaugos inspekcijos specialistė ramina, kad tyrimai buvo atlikti ne su gyvais žmonėmis, bet bandymų lėkštelėje. Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) apskritai niekas apie jokius tyrimus nežino. Francas Komarovskis, šios tarnybos vyriausiasis specialistas, aiškina, kad ūkininkai apskritai glifosato nenaudoja, nes tai esą brangu.

Duona, kurią numarino

Antonijus Jundo, ūkininkas iš Švenčionių rajono, sako, kad tai - netiesa. Glifosatą Lietuvos ūkininkai naudoja, kad nereikėtų grūdų vežti į džiovyklą. Chemikalas taip paveikia derlių, kad jis vienu metu „miršta“. „Tai visa Lietuva naudoja. 5-6 litus (kainuoja) su glifosatu, o džiovykloje džiovinant jau reikia 7, 8, 9, 10 ir daugiau litų už vieną toną. Labai ekonomiška. Tai yra pagrindas“, - sako A.Jundo.

VMVT žino, kad glifosatas visiškai suskyla į menamai nekenksmingus cheminius junginius per du mėnesius, tačiau derlių juo leidžiama purkšti likus 2 savaitėms iki javapjūtės. Pernai šio nuodo likučių grūduose, miltuose ir duonos gaminiuose niekas netyrė. Augalų apsaugos inspekcijoje užsiminė, kad viskas priklauso nuo ūkininkų sąžinės. Jie nupurkštus plotus gali nukirsti ir po kelių dienų: „Jei lietus artinasi, niekas nedvejos.“

Aplinkosaugos aktyvistas, Vilniaus universiteto doktorantas Andrius Gaidamavičius sako, jog naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad žmogaus organizme esantys mikroorganizmai sugeba iš glifosato skilimo produktų vėl susintetinti tas jo sudedamąsias dalis, kurios turi mutageninį poveikį. „Visų pirma mutagenai skatina išsigimimus“, - paaiškina jaunasis mokslininkas.

„Ar tai reiškia, kad mes valgome nuodingą duoną?“ - klausiame pašnekovo. Jis atsako, kad „nieko kito mums nebelieka“.

Glifosatas yra JAV bendrovės „Monsanto“ išradimas. Tos pačios, kuri kadaise išrado DDT, liaudiškai - dustą. Šis dabar draudžiamas, nes sukelia vėžį, o kadaise ir apie jį buvo kalbama kaip apie Dievo maną. „Monsanto“ garsėja ir genetiniais augalų mutantais, kuriuos agresyviai siūlo auginti ir Lietuvoje. Ministras Dainius Kreivys buvo susigundęs... Labai labai apsimokantis biznis.

Profesorė Dalia Brazauskienė pasakoja apie tyrimus, kai buvo patikrintas ir palygintas chemizuotuose ir nechemizuotuose Danijos ūkiuose dirbusių vyrų spermatozoidų aktyvumas. Tie, kurie dirbo chemizuotuose ūkiuose, turėjo perpus mažiau šansų susilaukti palikuonių. Profesorė aiškina, kad herbicidai turi panašių į hormonus estrogenus junginių, todėl, patekę į organizmą, jie trikdo reprodukcines (dauginimosi) funkcijas.

A.Gaidamavičius priminė Paragvajaus atvejį, kai dėl genetiškai modifikuotos sojos auginimo, kuriam būtinas ypač didelis glifosato kiekis (modifikuotos sojos jo nebijo), buvo išnaikinti miškai. „Paragvajuje tas glifosatas yra prakeiksmas, nes vaikai gimsta su sunkiais apsigimimais. Pirmoji apsigimimų karta jau auga“, - sako pašnekovas.

VMVT specialistams tai - nė motais. F.Komarovskis, pavyzdžiui, teigia, kad purškiami tik tie javai, kurie bus naudojami sėklai. Dr. Vytautas Liakas, Lietuvos žemės ūkio universiteto docentas, sako, kad viskas priešingai: „Sėkliniams nerekomenduojama, nes gali sumažėti daigumas.“ F.Komarovskis į tai numoja ranka. Jam technologijos nerūpi.

Iš painių VMVT paaiškinimų galima spėti, kad duonoje glifosato likučių jie neieško. O jei ir rastų, Lietuvoje nustatytos baudos už pesticidų, insekticidų ir kitos chemijos likučius maisto produktuose yra apgailėtinos. Štai neseniai VMVT paskelbė radusi nuodais užterštų vynuogių. Net 18 tonų. Tačiau tie likučiai iš pradžių buvo tiriami, po to pertiriami, kol mes, gerbiamieji, tas vynuoges suvalgėme.

„Grąžinom gal 1 ar 2 tonas, bet ten buvo nedidelis viršijimas. Gal pusantro karto“, - sako Zenonas Stanevičius, VMVT direktoriaus pavaduotojas. Ar tiesa, kad bauda buvo 2500 litų? „Ekonominė sankcija buvo 2500 litų, o mūsų tarnybos pareigūnai skyrė 500 litų baudą“, - informavo Z.Stanevičius.

Mėsytė? Jums tik taip atrodo

Minėtame Paragvajuje užaugintos sojos beveik visos išvežamos į Europos „maisto fabrikus“. Šitaip vadinamos fermos, kuriose kiaulės nuo paršelio iki kepsnio gyvenimas tetrunka 3 mėnesius, o broileris išsipučia iki kepsnio per 37-40 dienų.

Žurnalistas Albinas Čaplikas neseniai papiktino VMVT, nes paskelbė vienoje stambioje mėsos perdirbimo įmonėje dirbusio maisto technologo interviu. A.Čaplikas sako, kad oficiali statistika liudija, jog netgi kiaulės, užaugintos prieštaringai vertinamose „daniškose kiaulidėse“, ant mūsų stalo beveik nepatenka. „Lenkai ir lietuviai pasižymi Europos Sąjungos šalyse: jeigu kur nors, ypač pietuose - Ispanijoje, Graikijoje, - atsitinka kokia nors nelaimė ūkyje, nesakysiu, kad ten nugaišo ar dar kas nors, bet, tarkime, užpuolė kokios nors ligos ir neturi kur dėti tų produktų - tai jie skambina paprastai Lenkijos, Lietuvos supirkėjams, ir šitos šalys superka“, - neskaniai pasakoja žurnalistinį tyrimą atlikęs kolega.

Jo kalbintas maisto gamybos technologas pasidalijo receptu: „Norėdama pagaminti 100 kilogramų virtų dešrelių, viena dabar veikianti ir pirkti mums dabar siūlanti įmonė sunaudodavo: 52 kg sojų želės (vadinamosios sojų varškės), 3 kg antros rūšies jautienos, 6 kg kiaulienos, 4-5 kg manų kruopų, 2-3 kg miltų, tiek pat druskos, 7-8 kg vandens, 20-25 kg plėvių, kremzlių, kiaulės odų emulsijos, sausgyslių, pažiaunių, kitokių subproduktų ir apie 1 kg įvairių priedų - dažiklių, skonio stipriklių.“

A.Čaplikas sako, kad už maisto kokybę atsakingose tarnybose jį ramino, jog suvalgius tokio „maisto“ - nemirsi. „Būtų keista, jei aš valgyčiau dešrą tam, kad mirčiau“, - stebisi kolega.

Tačiau lėtai nusimarinti maistu - visai įmanomas savižudybės būdas. Tarkime, į daugelį produktų dedama citrinos rūgštis neturi nieko bendra su citrinomis. „Čia juodasis pelėsis genetinėmis manipuliacijomis priverčiamas gaminti tą citrinų rūgštį milžiniškais kiekiais. Tai tas pelėsis, kuris veisiasi po mūsų voniom ir po kriauklėm. Ten, kur yra nešvarumų. Žinoma ir tai, kad jis yra toksiškas“, - aiškina A.Gaidamavičius. Profesorė D.Brazauskienė primena, kad citrinos rūgštis masiškai naudojama konditerijoje ir gaminant gaiviuosius gėrimus. „Nors gali sukelti vėžį?“ - pasitiksliname. „Taip“, - atsako profesorė.

A.Gaidamavičius toliau gadina apetitą LNK „Paskutinei instancijai“, dabar pasakodamas apie broilerius. Jis dalijasi: „Kai dėl, tarkim, ventiliacijos gedimo uždūsta 10 tūkst. broilerių, pasirodo, ir tai yra legalu, galima kritusius paukščius apdoroti karštais garais, padaryti košelę ir sušerti tiems likusiems gyviems broileriams. Tai yra leistina.“

Jei dar kas prisimena, prieš keletą metų buvo kilęs ažiotažas dėl karvių kempinligės, kuri, jei persiduodavo žmogui, mirtinai pakenkdavo smegeninę. Vėliau buvo paaiškinta, kad karvės ta liga sirgdavo dėl to, kad buvo paverstos kanibalėmis: ėsdavo galvijų kaulų miltus.

Aiva Vaivarienė, gydytoja homeopatė, sako, kad jos giminaičiai, dirbantys paukštyne, „nevalgo nei kiaušinių, nieko, nes per daug žino apie technologijas. Viščiukams kas antrą dieną - skiepai, antibiotikai, augimo hormonai, įvairūs priedai“. Ne ką geriau su populiariausia žuvimi - silke. Gydytoja primena, kad niekas iš silkės kaulelių pincetu nerankioja. Jie dažniausiai yra tirpinami chemikalais.

A.Čaplikas galutinai viską sugadina, papasakodamas, kad ne išeitis pirkti tiesiog gabalą mėsos. „Atrodo, mėsa, ko gi ten galima pridėti. Bet pasižiūrėkim į odą. Jeigu atidžiau pasižiūrėsim per didinamąjį stiklą, pamatysim skylučių pradurstyta. Ne ranka tos skylutės pradurstomos. Yra tokios mašinos, kurių, aišku, jeigu nuvyksim į perdirbimo įmonę, mums neparodys, - tačiau subadoma, tiesiog automatai subado. Ir pro ten įpurškiama tam tikrų dalykėlių. Tarp jų ir tokių priemonių, kurios padeda, kad ta mėsa ilgiau nesugestų.“

Skanaus. „Paskutinė instancija“ tęsia kulinarinį tyrimą, mėgindama surinkti įrodymus „nusikaltimo vietoje“."

Isismarkavot merginos
Biski kita tema. Vis ieskau savo mergytei vaisto nuo niezulio, ta va radau idomios info. Saltinis : Orin M. Goldblum, MD http://www.medscape....warticle/451064

"Gamma linolenic acid (160-240 mg p.o. b.i.d.), present in evening primrose oil , and propylthiouracil (100 mg p.o. t.i.d.) have both been shown to be effective for AD in adults and children."
Raso, kad nakvisu aliejus padeda AD atvejais, reikia vartoti 160-240 mg, du k/d.

" Colloidal oatmeal, used q.d./b.i.d. in bath water, is also effective as an antipruritic agent in AD. "

O nuo niezulio padeda tas is avizu gaunami kolodiniai milteliai, kur Aveenos Granatas minejo. Zinoma ne stebuklas (nors mes bandem tik 4 kartus) bet gal ilgiau naudojant ir padeda O reikia kiekviena diena / 2 kart dienoj vonia daryt su jais

Uzsisakiau Aveenos produkcijos, kai gausim tepsimes, ziuresim, gal ir mums ivyks tok spat stebuklas kaip Granatui

O ka? Gi diskutuojam . Vistiek daugiau nelabai kas i eteri lenda - turbut vis dar meiles diena svencia , tai ir naudojames proga

Kaip siandien jauciates?

Toliau niezulio temos. Ir sitame straipsni taip pat minimo koloidines avizos. Gydymas zolelem, kurios prilygsta kortikosteroidams.
Several herbs have been proposed as corticosteroid-sparing agents and may provide a viable alternative to topical steroids and their side-effects. Oatmeal baths appear to be most useful because of its colloidal protein and high mucilaginous content. Other herbs have been suggested because of their high mucilage content as well, including flax (linas), fenugreek(vaistinė ožragė), English plantain (gyslotis), hearts ease, marshmallow (vaistinė svilarožė), mulberry (šilkmedis), mullein (tūbė), and slippery elm (guoba).[3] More extensive research needs to be conducted regarding their possible use and effectiveness for the treatment of pruritus.

Tik daugeli net nesu girdejus, ne tik kad vaistines nemaciau
Papildyta:
Ramunele, alijosius ir dar kazkokia zole turi hydrokortizono
Other possible herbs that may be advantageous include chamomile, which has shown to be equivalent to low concentrations of hydrocortisone, aloe vera, and capsaicin

Čia ne mano pezalai, čia rimtesnių specialistų pasisakymas

Pavojus perdėtas

Pastaruoju metu Lietuvos verslininkams teko aiškintis dėl neva nuodingu herbicidu glifosatu užterštų grūdų, mat šalies žiniasklaida pranešė, kad dalis žemdirbių, prieš nuimdami derlių, laukus purškia šia sveikatai kenksminga chemine medžiaga.
Pasak E.Morkevičiaus, glifosatas (piktžolėms naikinti skirta veiklioji medžiaga, kuria javai Lietuvoje gali būti nupurškiami 2 savaitės prieš derliaus nuėmimą) pripažintas kaip viena mažiausiai pavojingų veikliųjų medžiagų, plačiai naudojamų visame pasaulyje. Glifosatas neklasifikuojamas kaip kenksminga, kancerogeninė medžiaga, nes ji, net patekusi į organizmą, netrukus iš jo pašalinama. Glifosatas 2002 m. liepos 1 d. buvo įrašytas į ET direktyvos 91/414/EEB I priedą 10 metų laikotarpiui.
Remiantis 2008 m. liepos 31 d. Europos Komisijos reglamentais, nustatyti DLK augalinės kilmės produktams, pavyzdžiui, sėklavaisiams, kaulavaisiams DLK yra 0,1 mg/kg, miežiams ir avižoms – 20 mg/kg, kviečiams ir rugiams – 10 mg/kg, linų ir rapsų sėkloms, žirniams (džiovintiems) – 10 mg/kg, miško grybams – 50 mg/kg, laukinėms uogoms – 0,1 mg/kg. Gyvūninės kilmės produktams, pavyzdžiui, kiaulienos mėsai DLK yra 0,05 mg/kg, kiaulienos inkstams – 0,5 mg/kg; galvijienos mėsai – 0,05 mg/kg, kepenims – 0,2 mg/kg, inkstams – 2 mg/kg; paukštienos mėsai – 0,05 mg/kg, inkstams – 0,1 mg/kg; nekoncentruotam pienui ir grietinėlei, sviestui, sūriui, varškei – 0,05 mg/kg; paukščių kiaušiniams – 0,05 mg/kg. Apskaičiuota, kad iš viso leistina paros suvartojimo norma žmogui gali siekti 0,3 mg/kg.
Susidomėjimas glifosato naudojimu 2008 metais derliaus nuėmimo metu buvo kilęs ir Latvijoje. Latvijos Valstybinės augalų apsaugos tarnybos duomenimis, tuo metu buvo operatyviai ištirta 18 kviečių, 12 miežių pavyzdžių, paimtų iš 7 Latvijos regionų. 12 pavyzdžių kviečiai ir miežiai buvo purkšti 9–15 dienų prieš derliaus nuėmimą, 6 pavyzdžių – 17–36 dienos. Visuose pavyzdžiuose rasta mažiau negu 0,1 mg/kg glifosato likučių.
„Ar tiriami glifosato likučiai Lietuvos pasėliuose? Žinoma, kad taip, tačiau iki šiol nieko, viršijančio nustatytas normas, nerasta“, – teigia E.Morkevičius. Jis skeptiškai vertina kaltinimus žemdirbiams, esą šie naudoja per didelius kiekius minėtojo herbicido. „Koks tikslas žemdirbiams naudoti daugiau herbicidų negu reikia, juk jie dykai nedalijami?“ – stebėjosi tarnybos viršininkas.
Tačiau atsižvelgiant į padidintą visuomenės susidomėjimą, Valstybinė augalų apsaugos tarnyba ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šiais metais savo planuose yra numačiusi derliaus nuėmimo metu atlikti papildomus tyrimus pasėliuose, kur bus naudojamas glifosatas.

Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8 5) 2391 016
o čia šaltinis
http://www.lzukt.lt/.../aktualijos.asp
Papildyta:

heartsease - trispalvė našlaitė
vaistinėje mačiau ir siauralapių gysločių ir trspalvių našlaičių ir svilarožių, ir linų, eksperimentams, manau, užteks pirmai pradžiai

capsaicin - raudonuose pipiruose esanti aštrumą priduodanti medžiaga
o tai tu matai, alavijo sultyse yra hidrokortizono atitikmens... jėga, reiks džigitui galvelę jomis ištepti, gal bereikalo aš čia stebuklų už jūrių marių ieškai - sprendimas ant palangės auga
AČIŪ už info

cia ne as manau, o gerb P. Lovell, RN, BScN; R. B. Vender, MD, FRCP
http://www.medscape....warticle/554692

Pirmokeli, o tau nekyla klausimas pagal ka cia tas glifosato normas kas nustate? Man tai net labai kyla. Nepazistu nei vieno, kuris butu tirtas del leistinos glifosato normos, kuri dar pernesa organizmas. O gal tu pazisti? Kas gali garantuoti, kad mano kepenims ta nustatyta norma nera zalinga? Gal mano kepenys is viso sitos medziagos netoleruoja. Kazkas blyn nustato kazkokias normas ir primetineja zmonems. Kas dar zino, kiek i kisene slamanciu susizere, ar nebus sitos normos isvis kazkam palankios. Ir kam bus svarbu, jei man teks stoveti eileje del kepenu persodinimo? Gi tik ne tiems ponams is maisto ir veterinarijos tarnybos. Ir ne tokiems "ukininkams".

O kas link eksperimentu, jau taip pavargus nuo ju
sian vonia buvo su ramuneliu/valerjono saknu nuoviru, ziuresim kaip miegos. Nes jau naktu galetu ir nebut man

(Cia dar Pirmokeliui)
Aisku, ka jiems dabar daryti, kai visuomene spaudzia - ginasi. Ir dar kvailus klausimus uzdavineja neva kam zemdirbiams naudoti glifosata - taigi atsake tas ukininkas - del pigumo. Kas nezino, kad lietuvis uz kapeika utele iki Maskvos nuvarytu
Papildyta:
Pirmokeli? Ar tik jus patys savo ekologiniam uky su glifosatu negriesijat, kad taip gini sita Monsanto israsta nuoda?

Tokie pripleke biski, bet siaip jau neblogai. Baisiai bjaurus tas Noro virusas - net iki 10 dienu gali testis, o simptomai, be vemimo ir viduriavimo, panasus i gripo - lauzo kaulus, skauda raumenis, krecia saltis - tempa gali buti, gali ir nebuti. Savijauta net nustojus vemti ir viduriuti dar ilgai prasta islieka - uzsikreciau nuo vaiko, todel dabar zinau kodel jis vargsiukas be jokio dziaugsmo po namus slampineja. Isvis nukudo baisiai per sitas ligas, visai vejo perpuciamas pasidare, kojytes kaip siaudukai - eina, i sona uzmeta, nugriuna. Dar apetitas suprastejes, o jau Neocato tai isvis negeria - tik pamato, kad atnesu buteliuka - rekia, klykia. Pilu verkianciam su sauksteliu i burnyte - kiek nuryja, kiek pro barzda isbega - nesamone kazkokia. Baisu, kad kokia mazakraujyste vel neprisikabintu, o is kur tu vitaminu jam gaut nzn.