Sveikutes,
Aciu visoms uz linkejimus ir palaikyma
. O mes ka tik namo parsiradom - is Kauno kliniku, bet ar sveiki - ? , kas mums yra - irgi ? . Jeigu prisimenat viskas prasidejo penktadieni pilvo skausmais, nezmoniskai auksta tempa ir galiausiai isividuriavo su krauju. Na, tempa susitvarkem namuose, viduriavima pirmadieni jau irgi buvau sustabdziusi, o pilvo skausmai nesiliove, o daznejo ir stiprejo. Laikas nuo laiko uzeidavo tokie kaip priepuoliai, vaikas imdavo raitytis ir klykti, po kazkiek minuciu praeidavo ir vel linksmas, juokiasi, zaidzia. Kol viduriavo galvojau, kad gal nuo to pilvuka skauda, nes paprastai po priepuolio pridarydavo pampe, bet kai pirmadieni po tokio priepuolio prikakino kietai, bet su krauju, kazkaip pasidare jau visai neberamu, per kelias min susimetem daiktus ir skriste nuskridom vel i priemima. Kol nuvaziavom jam vel praejo ir budinti tokia sena nukarsus gydytoja nesupranta ko mes norim - vaikas atrodo visai sveikas - nekarsciuoja, nekosti, nesloguoja, ne karto neveme, o dabar dar ir neviduriuoja. Parodau paskutini pampe, kuriame vien tik kietas zalsvas kakutis, o kraujas susigeres i pampes vidu ir jau neatrodo ryskiai raudonas, bet kazkoks rusvas - sako cia ne kraujas
- ???
. Nu sako, gal kokia salmunelioze pasigavom, tai del viso pikto guldom i infekcini. "O kaip besikartojantys pilvo skausmai?", klausiu as - "Gal jam koks apendicitas?". Na prajuokinau situ savo klausimu visa priimamojo personala, prisizvenge prisikvatojo i valias is musu, sako "Is kur tokiam mazam apendicitas?
". As sakau, kad jis pries puse metu prarijo astru daikta - su dantukais islauze suku spygli, prarijo, bet kazkodel neiskakojo. Sitas faktas atrodo dar labiau visus prajuokina, nu bet sako, kad jau taip norit pakviesim chirurga - tegul apziuri. Ateina chirurgas, bando apciupineti pilvuka - mazius klykia, neprisileidzia. Sako "Siunciam i Kauna". Klausiu ka jis itaria - sako invaginata
......
Zodziu atsidurem mes KMUK'e, prasedejom dvi valandas primamajame, kuriame ar del streso ar delto, kad negavo savo kmynu arbatos ir ryziu klijuko, vaikas vel isitriede ir iki ausu
, galiausiai mus paechoskopavo ir patvirtino - tikrai invaginatas
. Pagulde i gastro skyriu, ten aisku antsyk laseline, dar nezinau del ko gentamicino doze suvare, nors tyrimu atsakymai tik po triju dienu. Klausiu gydytojo jeigu salmunelioze, tai ar gentamicinas veikia salmuneles, nes buvau skaicius, kad salmunelioze kazkokiu kitu antibu gydo. Sako neveikia, jei paiskes, kad tikrai salmunelioze - skirsim kita antiba. Klausiu, o jeigu roto virusas, tai ar antibai virusus veikia? Sako neveikia. Tai kam mums ta gentamicina suvare taip ir nesupratau, bet buvau tokiam strese nuo kas 5 minutes su krauju triedziancio vaiko, kad nepajegiau ir gincytis. Laime, ant rytojaus gavome kita gydytoja, ne rezidente, bet normalia su patirtim, kuri irgi nesuprato, kodel vakarykstis daktariukas mums ta gentamicina paskyre. Nueme gentamicina ir paskyre mums gydyma, kuri as ir namuose taikiau - duoti rehidrono ir geruju bacilu. O del invaginato sako daznai buna kad po viduriavimo tos zarniukes viena ant kitos uzslenka, bet sako buna, kad pacios ir atsistato - reikia laukti ir ziureti.
Siandien echo.. pakartojo ir invaginato jau neiziurejo - sako atsistate ir isleido mus namo, nes viduriai per vakar irgi susitvarke. Bet kas keisciausia pilvo skausmai isliko ir kuo toliau, tuo dazniau kartojasi. Kai uzeina - griuna vaikas ant zemes ir verkia susirietes. Vakar nakti isvis praverke susirietes nuo 12 nakties iki 3 ryto. Sakiau gydytojai, bet sako, kad neturiu pagrindo jus cia daugiau laikyti - neviduriuojat, echo jau nieko nerodo, tai tipo sveiki. Nu sako atvaziuokit po 2 sav jei nesiliaus tie pilvo diegliai. Taivat, dabar galvoju kaip reikes 2 sav istvert jei nepraeis, nes jau ir taip stogas vaziuoja
.