Informacija apie maisto pramonės gudrybes

Šaunuoliai. Matosi, kad visas pastangas skiriate tam, kad vaikus tvirtom sveikatom stengiates užauginti... ir patys kuo ilgiau stiprūs norite būti. Niekas tie 25 km. Tik reikia stengtis "nepersistengti" - visdelto miegoti normaliai valandų, nenešti per sunkių nešulių, kad išvengti stuburo pakenkimų- išvaržų, iškrypimų (žinau, kaip noris viską greičiau atlikti, padaryti...).. o ir koks bus puikus vaikų darbinis auklėjimas....Kas truputį daugiau vargo mato, labiau išmoksta tėvų triūsą vertinti ir "išmoksta patys žuvį gaudyti"....
Draugiškai pavydžiu gyvenimo ne mieste, ne "inkiliuke", ar nuosavame name, kai matai kaip kaimynas rytais barzdą skuta....

kai pagalvoji kas geriau ar kaimo zmogus su stuburo isvarzom ir iskrypusiais sanariais, ar miesto zmogus, kuris zymiai sveikesnis. Norint kaime daug ko uzsiauginti, reikia ideti laaabai daug triuso. Todel valgykite ka istengiate nusipirkti, o jeigu kas kiek duoda is kaimo, tai puiku. Siais laikais reikia dziaugtis, kad turi uz ka nusipirkti, o poto jau tos "ekologijos".
Papildyta:
be abejo, pagal galimybes REIKIA ziemai vakuoti, uzsisaldyti uogu, grybu ir kitokio gerio, o ne begti, pvz. kokiu marinuotu agurkeliu pirkti i paduotuve (negaliu pateisinti tokios seimininkes) ir viskas bus gerai.

Na dėl persidirbimo auginant darža ir sodą tik sau - to beveik neįmanoma, jei žinoma vadovaujamasi protu. Užaugau ūkininkų šeimoj, kur ištisi hektarai buvo apdirbami praktiškai rankomis (toks laikas buvo) tai stuburų ir kitos ligos - prie tokių užmojų ir įgyjamos - o 20 a. - tikrai l. nedaug. Turiu omenyje sunkų fizinį darbą kastuvu ar šake. o visa kita - po truputį dirbi kažką kasdien ir nepervargsti - po dienos darbo mieste, tai net į naudą - pailsi galva.
Kolūkių laikais tėvai laikė pilną tvartą gyvulių (5 raguočiai), visada augo nemažiau 4 kiaulių, avys ir tt..neskaičiuoju vištų...Abu ėjo darbus, augino mudu su broliu, ravėdavom vasarom po 1 h. kolūkio cukrinių runkelių, šienaudavom visom karvėm šieną ir savo burokų vien gyvuliams po 40 arų sėdavom ravėdavom...Suspėdavo tėvai viską, ir taip gyveno kaime visi.
Tai kai tai prisimenu - tas mano 20 a. tikras juokas atrodo.
Tik va tas dalykas aišku turi nors kiek būti "prie dūšios", kitaip nieko neišeis.
Ne visi gi gali tuos darbus daryt.
Džiaugiuosi kad yra žmonių, kuriems rūpi vaikų "genofondas", ir kurie dėl šito nebijo truputėlį įdėt pastangų. Kaip sakė viena mamytė - savo pavyzdžiu ir ugdom savo mažuosius. Neįmanoma atrodo, kol nepradedi, o kai įsivažiuoji nebesupranti kaip suspėji, ir pamatai kiek daug turi ir sveikatos, kūrybos ir kad sekasi. Nors anksčiau tuo abejojai. Svarbiausia - prioritetai.

Agotuk (ale tai gražus vardas vienok), tau menkniekis, jei esi kaime užaugus. O ką tikriems miesčionims daryt? Nereikia gal perspausti Pagaliau tai vis tik gana brangus gyvenimo būdas... 25 km pirmyn atgal, o dar vaikams būreliai ir pan. Teršiat aplinką tuo savo važinėjimu

Keletą kartų teko nusipirkti lašinių karšto rūkymo,iš ūkininkų(patys augina,gamina)kurie buvo tokie minkšti.Na iš išvaizdos nieko nematyt,ir kai pjauni nieko,bet atsikandus na net nemoku apibūdinti,tokie kaip šlapi būtų,permirkę,ištižę,košė veliasi burnoj.Na pabandžiau spirgams pakept,tas minkštumas visvien liko.Tai kas su jais buvo daroma?Gal jie buvo užšaldyti ar kur mirkyti?

Buvo netinkamai šertos kiaulės ir pačios kiaulės turbūt nelašininės veislės

Gal sūdyti buvo nes jie skiriasi nuo rūkytų
Papildyta:


Vat kai . Kiek daug visko reik žinot

ne,karšto rūkymo.Aš pas juos dažnai juos perku,bet jau 2 kartas kai papuola tokie minkšti.
Papildyta:

Ane? Šito nežinojau.Tada gal

ot rupke internetas...tiek prirašiau ir kažkaip neisikėlė. Apie lašinukus žinokit pasakysiu taip: Tikrai ne kiaulių rūšis ar mėsytė kokybė nulėmė, o jos paruošimas. priklauso nuo sūdymo, kiek kada ir kaip buvo sudyta, o daugiausia įtakos turi rūkymas. Profesionalioj rūkykloj mažiau priežiūros reikia, tad praktiškai ir gaminiai visad vienodai gaunasi. O jei ugnelę kuria ir pjuvenom užpilinėja po pakabintais gaminiais toi pačioj patalpėlėj, didelė rizika "užkepint " lašinukus yra. Kada ugnis įsidega per daug, lašiniai pradeda varvėti, tada dega dar labiau. laiku "nepridusinus" ugnies - lašiniukai paprasčiausiai "apkepa" apdega. Tokiu atveju jie būna tokie minkšti ištižę, veliasi ir.tt O jei jūs pirkdavot karšto rūkymo - tai grėeičiausiai taip ir nutiko. Šaltam rūkymui - dūmams kelias būna ilgas iki lašinių - ir atviro karščio nepapuola. gal pas jūsų Ūkininkus šeimininkė pasikeitė, gal ne visad gerai ir pasiseka.
Lašinukus rūko apie parą (žiūrint kokio jie storio, kaip sūdyti) - tad ilgai reikia "budėti" prie rūkyklos, užtat gali ir pasitaikyti nesėkmių.
Tą tikrai žinau, ir man taip yra pasitaikę

Agotuk, jei kiaulę šersi rapsų išspaudom ar avižom, rūkyk nerūkius, lašinys prastas bus

O dėl ryžto kaime miestiečiui gyventi, labiau noro ir potraukio tam reikia. Žinoma vaikystės įgūdžiai padeda, bet tai labiau tik nuo nesėkmių įvairių padeda (žinai kas ir kaip). Bet kiek žmonių miestuose gyvena ir kaip išpuoselėja savo kolektyvinius sodus, kiek ten visko prisidaro, ir dar kiek važinėja toli..Va tokiu atveju atrodo tas žmogus galėtų gyventi geriau tokioj aplinkoj ir pilnai džiaugtis bei naudotis gamtos privalumais. O sodus gi turi ir puoselėja ne tik užaugę kaime. Pasistato jauni žmonės namus, po truputį šį bei tą pradeda auginti, pasiseka ir ratas užsisuka...
Žinoma ne visiems patinka sėti ir sodinti, net bado metu to nedarytų o ieškotų būdų kaip kitais prasimanyti. Bet tokiu atveju niekada iš tikro ir nežinosi kokį produktįą nusipirkai ar kaip kitaip gavai.
Tikras ekologiškas produktas ir kainuoti turi 5 kartus daugiau nei paprastas. Pas mus lietuvoj dar taip nera, bet kazkada bus. Tada savo užauginta daržovė ir piniginę išraišką kitą turės.
Paprastas pvz. Kiaulių fermose šeria jas kombinuotais pašarais, el. valdomos mašinos. Savikaina nėra didelė. Pšarai gaminami iš superkamų grūdų su priedais. Neekologiško ūkio savininkas, pripylęs į laukus max. kiekius trašų, javų kulia 10 tonų iš hektaro. vadinasi jis galėtų užauginti beveik 10 kiaulių iš vieno ha. O ekol. ūkio ūkinikas kulia 1,5 tonos iš hektaro (nes negalima pilti jokių trašų į laukus, ir niekuo purkšti javų) - vadinasi jis užaugintų tik vieną kiaulę. Tai vat kaip skaičiuosi tikro ekologiško maisto kaina ir vertė. Lietuvoj viskas kitaip. Už ekologiškus grūdus moka tiek pat kaip už visus kitus, tik ekol. grūdai dažniausiai neturi tokių rodiklių (glitimo, baltymų kiekio, būna su piktžolių sėklom, smulkūs ir tt.) kaip pritręštieji, tad į maistinius papuola retai.
Pliusas yra kolkas kaime, kad žmogus turėdamas 3 ha. žemės negali investuot (jam neapsimoka) ir nepila tiek trašų į savo laukus kaip stambieji ūkiai, tad ir kiaulės ar kiti gyvuliai šiai dienai užauga salyginai ekologiškai.
Papildyta:
Na avižos tikrai neturi tam įtakos, tėvai sėkmingai jas šeria. Kaip rapsai nežinau. Bet šiaip kiaulė toks padaras, kad vien rapsais nepašersi.

Neskleisk dezinformacijos Šėrimas ir veilsė yra mėsos kokybės pagrindas. Skerdimu ir apdorojimu po to mėsą gali tik sugadinti, bet pagerinti neišeis...

http://vddb.laba.lt/...DS.005.0.01.ETD


Čia tik mažas pavyzdys. Sakyčiau, kad reiktų remtis mokslu kartais