Informacija apie maisto pramonės gudrybes

#121
QUOTE(mosquit @ 2010 04 08, 21:46)
na tarkim nedideli alkoholio kiekiai irgi gaminasi zmogaus organizme,bet tai nereiskia, kad besaikis alkoholio vartojimas nesukelia sveikatos problemu ir priklausomybes. Taip ir su gliutamatais.tikrai neitikins manes,kad visur dedami skonio stiprikliai yra naturalus ir savaime suprantamas dalykas.

ax.gif ruošiausi tą patį parašyti...
Atsakyti
#122
QUOTE(mosquit @ 2010 04 08, 20:46)
na tarkim nedideli alkoholio kiekiai irgi gaminasi zmogaus organizme,bet tai nereiskia, kad besaikis alkoholio vartojimas nesukelia sveikatos problemu ir priklausomybes. Taip ir su gliutamatais.tikrai neitikins manes,kad visur dedami skonio stiprikliai yra naturalus ir savaime suprantamas dalykas.

Aš ne tai turėjau galvoje, o tai, kad jo išvengti neįmanoma, t.y. net jei jo nėra parašyta sudėtyje dar nereiškia, kad nėra, t.y. jis gali būti natūralus.
Be to, yra tam tikra glutamato koncentracija, kurią viršijus maistas jau bus neskanus. Ir šiaip kažkodėl manau, kad tai daugiau psichologinis efektas.

Vakar Kauno dienoje buvo straipsniukas apie ekologiškų produktų paslaugą ir ten buvo parašyta, kad didžioji dalis vartotojų nori, kad duona būtų minkšta, ilgai stovėtų ir būtų be jokių priedų. Bet tokią iškepti praktiškai neįmanoma.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo pikkolo: 09 balandžio 2010 - 07:13
#123
Ne visai su ta riba taip, kad dauginant gliutamato, maistas jau neskanus. Esmė tame, kad receptoriai pripranta, kai gliutamato perteklius, jie ilgainiui darosi nejautrūs, jų kiekis sumažėja, todėl reikia daugiau gliutamatų, kad maistas atrodytų skanus. Todėl maisto pramonė tą gliutamatų kiekį po truputį vis didina, o žmonės ilgainiui tampa kaip kokie narkomanai. Tikra dešra ima darytis beskonė, jei ji be gliutamatų. Tai yra baisiausias dalykas.

O natūraliai būna ir alkoholio sultyse ar giroje, ir pvz., vyšniose būna nikotino, o migdoluose cianido - bet tai nereiškia, kad tai gerai.
Atsakyti
#124
QUOTE(Bebrauskinas @ 2010 04 09, 13:45)
Ne visai su ta riba taip, kad dauginant gliutamato, maistas jau neskanus. Esmė tame, kad receptoriai pripranta, kai gliutamato perteklius, jie ilgainiui darosi nejautrūs, jų kiekis sumažėja, todėl reikia daugiau gliutamatų, kad maistas atrodytų skanus. Todėl maisto pramonė tą gliutamatų kiekį po truputį vis didina, o žmonės ilgainiui tampa kaip kokie narkomanai. Tikra dešra ima darytis beskonė, jei ji be gliutamatų. Tai yra baisiausias dalykas.

O natūraliai būna ir alkoholio sultyse ar giroje, ir pvz., vyšniose būna nikotino, o migdoluose cianido - bet tai nereiškia, kad tai gerai.


Nežinau kur čia tų tokių narkomanų randasi, bet man tikras daiktas yra skanus ir nereikia pratintis kažinkiek laiko schmoll.gif
Tskant gerą daiktą iškart pažįsti cool.gif
Atsakyti
#125
QUOTE(Bebrauskinas @ 2010 04 09, 13:45)
Ne visai su ta riba taip, kad dauginant gliutamato, maistas jau neskanus. Esmė tame, kad receptoriai pripranta, kai gliutamato perteklius, jie ilgainiui darosi nejautrūs, jų kiekis sumažėja, todėl reikia daugiau gliutamatų, kad maistas atrodytų skanus. Todėl maisto pramonė tą gliutamatų kiekį po truputį vis didina, o žmonės ilgainiui tampa kaip kokie narkomanai. Tikra dešra ima darytis beskonė, jei ji be gliutamatų. Tai yra baisiausias dalykas.

Tiesą sakant labai tuo abejoju. Kaip tik dauguma europiečių gana prastai toleruoja gliutamatą, todėl didesnė dozė nepavers narkomanu, o tiesiog susargdins.
Atsakyti
#126
QUOTE(pikkolo @ 2010 04 09, 16:08)
Tiesą sakant labai tuo abejoju. Kaip tik dauguma europiečių gana prastai toleruoja gliutamatą, todėl didesnė dozė nepavers narkomanu, o tiesiog susargdins.



mano draugei buvo pripazine apsinuodijima nuo maisto stiprikliu.. bet kad didina dozes tai ir gydytojai ta pati sake... del to pasitaiko apsinuodijimu nes ne visu organizmai ta toleruoja.
Atsakyti
#127
QUOTE(pikkolo @ 2010 04 09, 15:08)
Tiesą sakant labai tuo abejoju. Kaip tik dauguma europiečių gana prastai toleruoja gliutamatą, todėl didesnė dozė nepavers narkomanu, o tiesiog susargdins.


Tolerancija medicinoje reiškia pirmiausiai sugebėjimą nereaguoti, kai organizmą kažkas silpniau veikia. Tad mažesnė, prastesnė tolerancija reiškia tiktai tai, kad pakanka mažesnių dozių ir pripratimas lėčiau vystosi. Bet visvien vystosi.
Atsakyti
#128
Na, as tada buvusi glutamato narkomane biggrin.gif ! Man maistas skanus buvo tik su Vegeta ir tik padarytas pvz. PC- visada sakydavau- nu niekaip taip skaniai nepasidarau namie kaip pvz. kavineje ar PC. McDonaldas irgi jega! Man labai ilgai reikejo pratintis valgyti sriubas be Vegetos, tokias preskas ir be jokio skonio, vistiena kepti su kmynais, pipiru, druska bei zolelimis, taciau ilgainiui ismokau ir dabar man jau nebeskanu mamos sriubos biggrin.gif , kurios nuo vaikystes gardinamos" geru" prieskoniu- Vegetos, Santa M. ir kitu.
Dabar jauciu tikraji maisto skoni ! Pagaliau! biggrin.gif
Atsakyti
#129
QUOTE(Diva:) @ 2010 04 09, 18:08)
Na, as tada  buvusi glutamato narkomane biggrin.gif ! Man maistas skanus buvo tik su Vegeta ir tik padarytas pvz. PC- visada sakydavau- nu niekaip taip skaniai nepasidarau namie kaip pvz. kavineje ar PC. McDonaldas irgi jega! Man labai ilgai reikejo pratintis valgyti sriubas be Vegetos, tokias preskas ir be jokio skonio, vistiena kepti su kmynais, pipiru, druska bei zolelimis, taciau ilgainiui ismokau ir dabar man jau nebeskanu mamos sriubos biggrin.gif , kurios nuo vaikystes gardinamos" geru" prieskoniu- Vegetos, Santa M. ir kitu.
Dabar jauciu tikraji maisto skoni ! Pagaliau!  biggrin.gif



Diva, yra keletas būdų, kurie leidžia natūralų maistą gaminti taip, kad skonis būtų dar sodresnis, nei su gliutamatais. Svarbu tik gaminti taip ir iš tokių produktų, kad maiste būtų didelis kiekis laisvų amino rūgščių.

Vienas iš svarbiausių dalykų - tai pavyzdžiui, verdant sriubą, ją virti ilgai - kuo ilgiau verdi, tuo daugiau išsiskiria laisvų amino rūgščių iš mėsos ir daržovių. Todėl tikras sriubas reikia virti maždaug 4 valandas, o kai kurias, ypatingai geras - net ir 8-12 valandų. Iš dalies virimo laiką galima sutrumpinti, jei yra greitpuodis arba jei mėsa bei daržovės prieš verdant apkepamos - aukštesnėje temperatūroje baltymai skyla greičiau.

Pomidorai, obuoliai turi daug amino rūgščių, jei maistas su jais daromas, skonis irgi gaunasi žymiai sodresnis. Dar vienas variantas - įpilti į troškinį ar sriubą alaus (verdant, visas alkoholis išgaruoja, tad šitai saugu), jame irgi nemažai amino rūgščių, tik reikia pasirinkti tokią alaus rūšį, kuri būtų su kuo mažiau apynių arba išvis be jų - kad nebūtų kartaus prieskonio. Mėsai labai gerai marinavimas - rūgštys irgi skaido baltymus, tad išsiskiria laisvos amino rūgštys.

Tad tas maisto prėskumas išnyksta su patirtimi, visokiomis kulinarinėmis gudrybėmis. Tuo tarpu fabrikams norisi, kaip paprasčiau, tai ir pila gliutamatus.
Atsakyti
#130
Bebrasukinai, įdomiai rašai biggrin.gif

Šiaip jau geras jautienos sultinys skaitosi tas, kur jautienos (ne karvienos) išpjova verdama 12 val ant laaabai lėtos ugnies rolleyes.gif Iš viso jautiena prašosi ilgesnio terminio apdorojimo. Čia ne fabriko dirbtinai paminkštintas vištos kumpelis, kad penkios minutės ir gatava...
Atsakyti
#131
Ačiū už pagyras :-)

Taip, jautienos sultinį itin ilgai reikia virti. Bet čia irgi įdomybė yra, nes steiką kepant, jis skaniausias, kai tik truputį keptas, taip sakant, su krauju. Nes kepant, mėsos sultyse esantys baltymai koaguliuoja ir vėlgi tų laisvų amino rūgščių sumažėja. Panašiai ir su rūkyta mėsa - jos skonis toks geras dėl nekoaguliavusių baltymų.

O dar beje, tikras tradicinis kaimiškas maistas, ruoštas duonkepėje, irgi dėl to toks skanus - vakare puodą į krosnį, ryte - ištraukia, tai jau tikrai išsitroškina, kiek reikia, tuo tarpu miesto virtuvėje taip padaryti yra žymiai kebliau.
Atsakyti
#132
blink.gif nu nieko sau - tai cia visa diena prie vieno sriubos puodo stovet reikia doh.gif o elektros/duju kiek susinaudoja... geriau tada darzoviu sriubas virt smile.gif
Atsakyti