Pirmos dienos namie, kaip tvarkotės

Tai kol toks mazas, tai ir negirdi jis dar nieko, galite nors remonta daryti - nepabus mes beveik savaite gulejom ligoninej, tai kai kaimynes dukryte verkdavo - maniskis ne nekrupteledavo ir atvirksciai, kai maniskis verkdavo, jos lelyte ramiausiai miegodavo. Po to jau i savaites gala pradejo labiau i garsus reaguoti O atpilti mes tik pastarosiomis dienomis pradejome kazkodel Bet gydytoja sake, susitvarkys savaime sis nemalonumas

As ir is pradziu taip maniau del snekejimo tyliau Bet dabar kai per diena nusikamuoji ir ji uzsnusta tai atrodo bet ka padarytum, kad tik ji pamiegotu ir neatsibustu ir automatiskai gaunasi, kad viska stengiesi kuo tyliau daryt

Nors siaip is tikruju jei jau ji miega, tai miega, net dulkiu siurblys nezadina O jei snaudzia, tai jei pabandau kur nueiti, tai tuoj pat pabunda ir reikalauja mamos salia

dulkiu surblio,feno,skalbimo masinos garsai ramina vaikus

susitvarkiau viena gimdymo namuose. namuose pirmasias pusantros savaites jokiu problemu, mrgyte miegojo po 3 val, turejau marias laiko, net liudna buvo viska dariau pati, tik valgyt gamina vyras, nes virejas. sunkumai prasidejo kai atejo diegliukai, vyras padeda nakti panesiot. o siaip siaips laikais kai pampersai ir skalbimo masina manau kad vaiko auginimas vienas malonumas

taip, nes visi sitie garsai primena garsus kai jis buvo pilvuke (pro pilvo siena ir vandenys "datraukia" tik snybzdejantis garsas) Betl geriausias budas uzmigdyti vaika iki 3 men - ijungti radija tarp bangu, kad uztu

Baisios buvo pirmosios dienos Ne tik namie,bet ir ligoninėje Visi naujagimiai miega gražiausiai, o mūsiškis tokias dūdas leisdavo,iki pamėlynavimo, matyt nuo pat pirmos dienos diegliukai kamavo. Taigi buvom tris parasbe miego, supom pasikeisdami su MB. Grįžus namo irgi kilo baisiai daug klausimų. Maitinti nesisekė, nemokėjau įdėti,o mažylis - paimti spenelio, todėl labai skaudėjo maitinant,be to, nesupratau, kad kurią krūtį duoti,ar duoti tą pačią, jei nuo maitinimo praėjo nedaug laiko, ar vistiek kitą Net maudynės - atrodė taip paprasta, ką čia reiškia numaudyti kūdkį,bet normaliai išmaudėm tik vakar Keičiant pampersą vėl - pampersai ten,servetėlės dar kitur,rūbeliai kitam kambary,žodžiu neorganizuotai labai Maitinant vėl, atsisėdu maitint,žiūrėk marliuko nepasiekiu, valgo iš vienos krūties, iš kitos pienas bėga čiurkšlėm Dabar jau apsipratom vienas prie kito,viskas visada po ranka,žinau, ko reikės maudant, keičiant sauskelnes,maitinant, tai pasiruošiu iš karto

Pas mane ir tas pats....dar po gimdymo komplikacijos buvo, tai visai nusilpau, o dar tie karsciai

pritariu kad dabr kai yra pampersai malonmas vaikus auginti.bet pirmos dienos vis vien baisios mes vakar per pietus tik namo gryzom.praita nakti sokdino mus abu su vyru o snd sau ramiausiai miega atsiputus po 2 valandas kazin kokia bus sekanti naktis baisoka biskiuka namie pimom dienom bent jau man vis atrodo kas nors atsitiks

Mes grįžom vakar iš ligoninės, tai visą pusdienį naujoj vietoj praniurnėjo, o ir pusią nakties dar negalėjo užmigti. Šiandien jau nieko miega po tris valandas. Tik va dukra 5 m. labiau vargina, nes jai reikia brolį paimt, paglostyt, mažiukas jau snaudžia, tai jinai jį kalbina. Prašau kažko nedaryti, tai pyksta. Nenoriu, kad ir dukra blogai pradėtų jaustis.

pas mus žiūriu atvirkščiai viskas mes jau sav namie, dukrytei mano beveik 4 metai.. tai dukrytė labai gražiai elgiasi su broliu, glosto, myluoja, visus tildo, kad nerėktų o vat sūnelis nemiega... nusnaudžia 15 min, geriausiu atveju pora kart per dieną po valandą išmiega... naktį vėl keliamės kas 1-2 val. O kai nemiega vos ne visą laiką ant papuko kabo...

sveikos naujos mamos:)

aš taip pat pasidalinsiu pirmos savaitės įspūdžiais. Pirmos dienos ligononej buvo rooojus:) tiek baimiu buvo dėl visko, o pasirodo viskas daug papraščiau, yra gi tas motinystės instinktas. Mažoji net nakti buvo išmigojus šešias h
Dabar biški jau neramesnė, gal pilvukas, gal šiaip kapriziukas. Bet naktys tampa sunkesnės, lb mažai pažindo ir lušta, o po 2 h. vėl čiapsi... bet kolkas dar susitvarkom, džiaugemės viena kita. Diena rodos ramiau miega, nuvažiuojam į parduotuve, pabunam lauke. Pažindo ir vėl miega

Tik va atšalo, tad net nzn ar šian į lauką išsiruošim, jau pamiršau kaip rengtis šaltesniu oru )) neaišku ar į džinsiukus lisiu reiktų pabandyt

kantrybės naujoms mamytėms, juk toks leliukas lb trumpai bus, manau dabar geriausias laikas

kai grizau is ligonines su pirmu vaiku-buvo sveikata po operacijos baisi, galva sukas, pykina, valgyt nenoriu, nes pykina, su maitinimu nesiseke, pediatre vis ant sazines vaziuodavo, kad nemaitinu (nuo 3sav gavo misinuka pilnai, nes pieno isvis neturejau), prasidejo depresija, taciau kazkaip po menesiuko atsigavau, pripratau prie leliuko, zinojau, kad valgo misinuka ir nebevargdavau su tuo nusitraukinejimu ir primaitinimu, nes nusitraukdavau tik po 40ml, o krutine visa zaizdota buvo su sasiukais, pradejom eit daznai i lauka, lauke prabudavom visa diena, o vakare aprengdavau pizamyte ir ant virsaus lengva kombinezoniuka, tai su vyru lauke ilgiau prabudavom, o namie tada jau mieganti i lovyte ikeldavom, o ir vaikas visa nakti nuo 2sav isparpdavo zodziu auginimas paliko man didziausias malonumas ir dziaugsmas, bet pirmas menuo, o tiksliau pirmos 6sav-buvo asaru pakalnes, baimes, saves kaltinimo ir pan.

kai grizau namo su dukryte jau, buvo lengviau, nes sveikata po cp buvo geresne, nepykino, nesisuko galva, mokejau su vaikeliu elgtis, turejau pienuko, na tik sunus is darzelio grizo sergantis (pirma diena, kai dukryte is gn parsivezem) ir vyras iskeliavo i darba tik parvezes mus su dukryte namo-sekes visai gerai, spejau ne tik su dukryte but, bet ir apsitvarkyt, valgyt paruosta buvo jau sekancia diena-pietu grizo vyras, sunus namie buvo, pazaist su sunum.zodziu vienintele mintis buvo, kaip gerai, kad nesijauciu taip kaip po pirmo cp, dar dabar atsimenu kaip kiekvienas maisto kasnis atsidurdavo wc, 6pirmas savaites po pirmojo cp buvau gyva vien vandeniu ir actimeliais,brrr
antrakart viskas daug geriau mum buvo ir jei ne broliuko persalimas, tai isvis viskas buvo tiesiog skraidziau, o ir vyras namus buvo idealiai sutvarkes, dukrytes lovyte savo rankom perdaze aukso spalva, buvau lovytes nemacius, nes i ligonine pagulde 1 sav pries cp ir dar 4 dienas ligoninej buvom po gimimo-zodziu grizus namo buvau labai laiminga, nes ir namu jau buvau pasiilgus