Ir as be galo dekinga savo vyrui, nes be jo as neisivaizduoju kaip reiketu pirmomis dienomis tvarkytis 
sveikutes. man vyras mazai tepadeda, nes turi dirbt. tvarkausi viena. sunkiai sekesi tik tada, kai pusdavo pilvuka. tada buvo bemieges naktys, o po ju sunkios dienos. bet dabar duodu espumisana, tai ramiai miegam ir dar turiu laiko kazka nuveikti ir skirti sau. tiesa, per siuos karscius siuo metu sunkoka, nes mergyte nerami buna, bet susitvarkom 
Jei ne MB tada nezinau ka buciau dariusi, be galo jam dekinga, kad laaaabai padeda su mazyle. Manyciau, vienisoms motinoms medalius uz pasiaukojima reiketu duoti 
Jei buna bemiegiu naktu, tai savaitgali as atsigriebiu, tevelis uzsiima su dukryte, kol as miegu, atnesa tik pavalgyti.. miegu tol, kol issimiegu 
Jei buna bemiegiu naktu, tai savaitgali as atsigriebiu, tevelis uzsiima su dukryte, kol as miegu, atnesa tik pavalgyti.. miegu tol, kol issimiegu
Visus tris savo vaikus galima sakyti auginausi viena pati, nes vyras pastoviai dirbo. Negaliu sakyti, kad visai lengva, bet kad "bedavotis", jog labai jau sunku irgi nepasakyciau. Sunkiausia buvo, kai pagimdziau pirmagimi, anksciau is vis niekas teciu neisleisdavo 1men. atostogu ir nieko, susitvarkiau...Kazkaip as per daug nesureiksminu tu dalyku, nesu linkusi dejuoti...
Grizus namo is ligonines man nebuvo jokiu sunkumu su vaikuciu, nes ligonineje prabuvus savaite spejom priprasti viena prie kitos, tik sunkumai iskilo del namu buities, nes norejosi visa demesi skirti vaikuciui, o ne visalaik galvoti kada apsitvarkyti, ka valgyti padaryti... tada galvojau, kad isdurnesiu, bet jau pripratau tvarkytis viena, nes vyras dirba:oh
Gimus pirmąjai,sukaus viena,nes vyras dirbo. Iš tikro sunku buvo. Todėl prieš antąjį gimdymą prisaikdinau,kad bent dvi savaites namie bus ir dar prisiprašiau,kad mama atvažiuotų valgyt padaryt vis 
nes įsivaizdavau,kad su pametinukėm bus labai sunku 
bet kai sulauki pagalbos,žymiai lengviau įsivažiuoji į visus ritmus Todėl jeigu tik yra galimybė,tegul padeda vyrai.
ir dar prisiprašiau,kad mama atvažiuotų valgyt padaryt vis nes įsivaizdavau,kad su pametinukėm bus labai sunku bet kai sulauki pagalbos,žymiai lengviau įsivažiuoji į visus ritmus Todėl jeigu tik yra galimybė,tegul padeda vyrai.
QUOTE(Dior's @ 2010 07 05, 22:15)
Kai as pagimdziau dukryte, tai net neziau kaip butu, jei ne vyras. Viskas padejo ma vyras.
Maniskis taip pat be galo daug daro, as dar po gimdymo ne visai pasveikai, kirpimai sunkiai gyja labai, tai be vyro nezinau ka daryciau, ligoninej teko vienai tvarkytis savaite, tai pervargus buvau kaip reikiant, nes vaikelis sir uliavo ir naktimis nemiegojo
As visus savo tris vaikus irgi auginu viena nes vyras dirba, su pirmu kai gime tai dirbo pamainini darba tai ir naktim reikejo keltis ir dienom vaikuti priziureti , antras kai gime tai vyras dirbo jau uzsienyje, tai tik trumpam grizdavo ir vel atgal, lygiai taip pat ir dabar kai maziuke gime, grizo tik paziureti ir vel atgal todel visa laika viena praktiskai, bet kai rase Tekantisaule "bedavotis" neturiu labai ko nes juk tai mano "auksas" 
todel visa laika viena praktiskai, bet kai rase Tekantisaule "bedavotis" neturiu labai ko nes juk tai mano "auksas"
As jau galvoju, kaip reikes suktis, kai vyras po menesio atostogu vel dirbs - man nugara vis dar labai skauda, o vaikelis mano dickis - jau apie 5kg, nors dar menesio nera... Tai galvoju, kaip man ji nesioti ir prausti reikes vienai 
greiciau tas nugaros skausmas atslugtu, nes nei paeit normaliai, nes susilenkt... Ir vis dar sedet negaliu, kaip invalide kokia
greiciau tas nugaros skausmas atslugtu, nes nei paeit normaliai, nes susilenkt... Ir vis dar sedet negaliu, kaip invalide kokia
Mūsų mažasis tik vakar atkeliavo į šį pasaulį. Visai dar mautis ir kol kas tokio vienodo ritmo mes neturim.
Tačiau namuose nesėdim tyliai, nesikuždam, kalbam kaip ir visada, nedarom visiškos tylos. Ir tikrai nesiruošiam to daryti ateityje. Po valgio dar nė karto neatpylė tai jokių bėdų nebuvo.
Dėl kažkokios vyro pagalbos dar labai anksti kalbėti, nors jau drąsiai galiu sakyti, kad tikrai neteks man vienai visko tvarkyti. Kėlėsi ir jis pirmą naktį man sūnelį į lovą paduoti.
Kol kas abu atostogose, tai bandysim atrasti savo dienotvarkę
Tačiau namuose nesėdim tyliai, nesikuždam, kalbam kaip ir visada, nedarom visiškos tylos. Ir tikrai nesiruošiam to daryti ateityje. Po valgio dar nė karto neatpylė tai jokių bėdų nebuvo.
Dėl kažkokios vyro pagalbos dar labai anksti kalbėti, nors jau drąsiai galiu sakyti, kad tikrai neteks man vienai visko tvarkyti. Kėlėsi ir jis pirmą naktį man sūnelį į lovą paduoti.
Kol kas abu atostogose, tai bandysim atrasti savo dienotvarkę
