Nezinau ar galima pavadinti tai sunkiu ir dar darbu?

vaiko auginimas tampa gyvenimo dalis, naturalus procesas ir savaime atisranda vieni ar kiti igudziai, gyvenimo prioritetai susidelioja kitaip. Kelimasis naktimis ar kaprizai parduotuveje, kurie dazniausiai nugazdina moteris ir jos prisiekia neturet vaiku, tik maza dalis visame tame kas susideda i vaiko auginima. Kuo toliau tuo labiau pastebiu, kiek saves reikia atiduoti del vaiko, bet niekad nepagalvojau, kad man tai sunku

juk tai mano vaikas, as uz ji atsakinga, jis tik savo seimoje gali jaustis saugus, mylimas, net jei namie daro bardakus
Isvada: del vaiko reikia atsisakyti kai kuriu savo gyvenimo detaliu, visiskai pamirsti egoizma, linketi vaikui tik gera ir galvoti apie jo ateity. Jei tai bus jums sunkus darbas, tada ir vaiko auginimas bus sunkus darbas. BET... beveik garantuoju, kad net ir taip mastanti moteris, atsiradus vaikeliui, savo nuomone greit pakeicia ir megaujasi motinyste