QUOTE(Egle75 @ 2010 03 28, 14:16)
Mes geriam Metaprololi du kartus i diena, jau metus, aisku nepatogumas tas, kad reikia nepamirsti, is kitos puses tai tampa tarsi maistas.
Idomu, kiek lauksim mes operacijos, is kitos puses reikia tiketis, kad tai tik i gera ir viskas bus gerai.
Is tikro labai faina, kad atsirado mamyciu, besidalinanciu patirtimi. Anksciau vis sia tema ignoruodavau, nes man buvo baisu skaityti, bet pasirodo, ne taip baisu
Aura x, o jus einat i darzeli, nes as noriu leisti, bet Lankutis nerekomenduoja, nebent puse dienos.
Mums Lankutis irgi nerekomendavo darzelio, tai ir neeinam
Ziema sedim namuose, saugomes gripo, kuris mums labai pavojingas, o pavasari, rudeni einam i kokia mokyklele su vaikais pabendrauti.Namie as ji vis pristabdau, o darzelyje, turbut, lakstytu iki pridusimo. O mes kol kas vaistu jokiu negeriam, reiks Lankucio uzklausti apie juos
As irgi labai dziaugiuos, kad galima su mamom pasitarti ,pasiguosti. kai mus operavo nebuvau radusi sirduku forumu, tai atrode, kad as pati nelaimingiausia, nezinojau nei ko laukti, nei ko tiketis, visi tik gasdino
Papildyta:
T[quote=kazkaip123,2010 03 28, 11:56]
[quote=Emerencija,2010 03 25, 14:47]
aš irgi nesakau, kad nepasitikiu gydytoju, bet tiesiog jau yra ir daugiau buvę tokių atveju, kai jis "auginasi" , o vėliau paaiškėja, kad galima buvo ankščiau operuoti ...
Mes operacijos laukėme 12 metų
Mano sūnui aortos vožtuvo stenozė. Kol buvo mažesnis "augom" pas Lankutį, , tikrai geras specialistas. Kai sūnui buvo 8 metai gulėmės į ligoninę Rosso operacijai, tuomet mus "perėmė" Sudikienė, tačiau operacija neįvyko, nes sūnus apsirgo laringitu, o po kelių savaičių pasigavo vėjaraupius. Po šio nesėkmingo žygio ketverius metus kas 3 mėnesius važinėjome pas Sudikienę. Paaugus širdelei paaiškėjo, kad Rosso operacija nelabai galima (plaučių vožtuvas irgi pasirodė nesandarus), tačiau sūnus jautėsi neblogai, tik netoleravo fizinio krūvio, dėl to, matyt, gydytoja ir neskubėjo su operacija. Kita vertus kiekvieno vizito metu vis klausyti, kad verkiant reikalinga operacija ir matyti, kad nieko nevyksta - buvo tikras košmaras. Jau 2007 metais buvo nuspręsta dėti biovožtuvą, tačiau viskas apsiribodavo tik kalbomis vizito metu
Tuomet iš to nerimo pradėjom Sudikienei skambinėti dėl operacijos vos ne kasdien - žinoma nebuvo labai patenkinta, kad trukdome, bet... Operacija įvyko 2009 m. rugsėjo mėn., viskas baigėsi geriau nei tikėjomės
: padarė tik konsūrotomiją, biovožtuvo neprireikė. Dabar geriam vaistus ir laukiame, kol širdies skilveliai normalizuosis. O aš pagalvoju, kad jeigu operacija būtų įvykusi anksčiau, gal tas širdies raumuo nebūtų taip "išsikraipęs" ir lengviau atsistatytų? Na, bet mano situacijoje nereikia varyti Dievo į medį
SVEKATOS visiems
[/quote]
Tavo istorija tikrai suteike daug optimizmo
labai dziaugiuos, kad jums viskas gerai pavyko
O iki operacijos ar sirdele buvo labai padidejusi? Ar mokykloje sunus buvo atleistas nuo fizinio lavinimo?