Kaip išmokyti mažiuką kad pats užmigtų?

#157
QUOTE(Iksija @ 2007 07 30, 14:37)
Ziuriu, visu panasios situacijos su miegeliu ir ciulptukais.
Savo dziaugsma pati prie ciulptuko pripratinau, kad nei pirstuku, nei marskinuku neciulptu, o ir siaip ramesnis buna kai burnoje kazkas yra, nes vis iesko ten kazko, krapsto pirstukais... bet kai uzmiega tai liezuviuku isstumia ciulptuka ir ismiega be jo. O su supimu tai irgi pripratinau  ax.gif  Iki 3,5 menesio pilvuko diegliukai kamavo, tai vis nesiojau ant ranku, raminau, supau pilvuku i apacia ir uzmigdydavau, dabar ateina miego laikas, tai niurzga, blaskosi, akytes trina, o ant ranku paguli ramiai, net nesvarbu kokioj padety ir uzmiega, o jei dar ka nors padainuoju, tai isvis greit issijungia, o tada jau guldau ar i lovele, ar i vezimuka.
Miega savo lovelej nuo 3 sav., bet ryte paimu pas save i lova kad ilgiau pamiegotu, pamaitinu.
Nezinau, kaip reiks atpratint nuo ciulptuko, gal ir turesim bedos, bet kolkas manau, jog kudikyste tam ir yra, kad ciulptuka ciulptum, kad mama ar tetis ant ranku nesiotu, pamigdytu... Aisku, puiku, kai nereik migdyti ir mazylis pats uzmiega, tada gali namus apibegt, kazka padaryt... Bet neisivaizduoju kaip dabar to pasiekt.
Man dabar taip grazu, kai mazius rankytes tiesia- prasosi paimamas, suprantu- pripratinau, o ir gulint per mazai pasaulio matosi, ir imu, ir nesioju, ir demesio nekreipiu ka aplinkiniai sako del sito, tegu ir pavargstu, bet vaikui reikia demesio, reikia ranku, svelnumo, silumos, jis mazutis, bejegis, stengiuos jo nevirkdyt, gal todel sulaukiu tiek daug nuosirdzios sypsenos, esu laiminga kai mano kudikis sypsosi, kai glaudziu ji prie saves, kai jis savo mazais pirsciukais isikimba man i plaukus, kai tyrinedamas paliecia mano nosi, skruostus... ir neskaiciuoju nei meiles, nei buciniu, kuriuos jam atiduodu... Tiesiog besalygiskai ji myliu... Ir zinau kad veliau prasyte neprisiprasysiu, kad ateitu pas mane ant keliu pasedet ar bucki duotu... Tikriausiai tuomet atrodys: koks buvo trumpas tas periodas, kai mylavau savo stebukleli...


drinks_cheers.gif saunuole!!!
linkiu visoms mamytems tokio poziurio ir kantrybes! 4u.gif
Atsakyti
#158
Na, mes kiekviena pasirenkame kaip auginti vaika. Ir as myluoju saviske, zaidziu su ja, glostau... Bet auklejimas toks jau yra - jei nori ismokti, tenka siek tiek pastangu ideti. man nuo pat dukrytes gimimo buvo sunku, kai ji verkdavo. Ir dabar labai skauda sirdele, jei verkia, bet turiu tiek pavyzdziu, kad po to vaikas dar didesnes isterijas kelia, nes iki metuku dar lengva pripratinti vaika prie kazko, o po to jau sunku baisiai atpratinti. pati uzaugau (kaip mama teigia) uzmigdama tik supama iki 3 metuku. Mama man neleisdavo verkti, nors tete ir norejo to mokinti mane. Ir ka jus pasakysit, bet to fglaudaus rysio su mama as niekada neturejau. Zinoma, kad mylime viena kita, bet labai viena kitos nesuprantame, o ir siaip daugiau pykstames nei ramiai apie ka nors pasisnekame. Ir butent tete man svarbesnis iki siol. Gal todel, kad buvau mergaite?
Taigi, mylavimas, supimas, meiles rodymas, ir neleidimas ne trupucio paverkti dar neparodo, kokie bus santykiai veliau. schmoll.gif
Atsakyti
#159
Net nezinau nuo ko priklauso, ar bus rysys ar ne, mano mama isejo dirbt kai man buvo 7 men., taciau pas mus labai stiprus rysys, mes per atstuma jauciam viena kita, jei kas negero nutinka. Uztenka man sloga pasigaut, ji man iskart skambina ir klausia ar viskas gerai, o ir as tokia esu, kad jauciu, kada jai sveikata pablogejo...
O kaip mes auklejam savo vaikucius is tikruju tai tik musu paciu reikalas, niekas negali mums nurodinet kaip ir kada elgtis. Jei mums bus priimtinas koks patarimas, mes ji priimsim, jei ne- atmesim, kiekviena esam individuali, o ir kazkokiu standartu ner. Visos mamos myli savo vaikus ir nori jiems gero. Mes galim pasidalint savo nuomonem, patyrimais, jausmais, bet negalim aiskinti kaip kam elgtis.
Taciau niekada nepavadinsiu gera mama tos, kuri vienoj rankoj laiko kudiki, kitoj-cigarete ar alaus buteli, kuri iseina i kita kambari, kai vaikas pasikukciodamas verkia, atceit, kad jai nervu negadintu. Ir dar daugybe pavyzdziu galeciau vardint, bet net nupurto pagalvojus... O tos, kurios pameta savo vaikus isvis mamos vardo nevertos...
Atsakyti
#160
Mes savo du vaikus kaip tik nepratinom supti ant rankų ar šalia pagulėti kol užmigs, tai jie nuo pat mažens užmigdavo patys, be jokių problemų. Būdavo nuneši į lovą paglostai, pabučiuoji ir sakai labanaktukas ir viskas, jokių problemų. Kaip prisipratinsi taip turėsi. smile.gif
Atsakyti
#161
Aš nuo pat grįžimo iš ligoninės guldžiau į lovytę, su soskiu ir merlinuku, paguldau, pabučiuoju ir išeinu iš kambario, taip užaugo pirmas vaikas, lygiai taip pat auginsiu ir mažajį bigsmile.gif Nors norisi pasupti kad užmigtų, bet myluoju ir pasūpuoju kai nemiega biggrin.gif nepratinu nei vežimėly, nei niekur kitur. O ir didesnis niekada nemiegojo kartu su manim, jis turi savo lovą ir niekur iš jos neina rolleyes.gif Man labai gerai, kad ir kokių svečių būna, laikas miegot, ir jis visai nesipriešindamas eina miegot, nes buna laikas, palieku praviras duris, ir jokių problemų thumbup.gif (gal biskelį nukrypau nuo temos, sorry blush2.gif )
Atsakyti
#162
QUOTE(Iksija @ 2007 07 30, 17:56)
Net nezinau nuo ko priklauso, ar bus rysys ar ne, mano mama isejo dirbt kai man buvo 7 men., taciau pas mus labai stiprus rysys, mes per atstuma jauciam viena kita, jei kas negero nutinka. Uztenka man sloga pasigaut, ji man iskart skambina ir klausia ar viskas gerai, o ir as tokia esu, kad jauciu, kada jai sveikata pablogejo...
O kaip mes auklejam savo vaikucius is tikruju tai tik musu paciu reikalas, niekas negali mums nurodinet kaip ir kada elgtis. Jei mums bus priimtinas koks patarimas, mes ji priimsim, jei ne- atmesim, kiekviena esam individuali, o ir kazkokiu standartu ner. Visos mamos myli savo vaikus ir nori jiems gero. Mes galim pasidalint savo nuomonem, patyrimais, jausmais, bet negalim aiskinti kaip kam elgtis.
Taciau niekada nepavadinsiu gera mama tos, kuri vienoj rankoj laiko kudiki, kitoj-cigarete ar alaus buteli, kuri iseina i kita kambari, kai vaikas pasikukciodamas verkia, atceit, kad jai nervu negadintu. Ir dar daugybe pavyzdziu galeciau vardint, bet net nupurto pagalvojus... O tos, kurios pameta savo vaikus isvis mamos vardo nevertos...


rysys manau priklauso nuo abieju- kudikio ir mamos: mama, kuri myli savo vaika, juo rupinasi, supuoja ir myluoja ne tik tam, kad nuramintu verkianti ar kuo greiciau uzmigdytu, o is tikros meiles, suteikia savo mazyliui sauguma ir moko ja pasitiketi, bet zinot, reikia suprast, kad ir kudikelis yra asmenybe, atskiras zmogutis, su savo temperamentu, charakteriu, ne viskas yra idiegiama auklejimu, genai irgi daro savo.
is tiesu- auklejimas yra kiekvienos mamos individualus reikalas, taciau kuo anksciau mama priims savo vaika kaip asmenybe- tuo lengviau jai bus ji suprasti ir padeti jam augti geru zmogumi...
zinai, del to isejimo i kita kambari... as irgi iseinu i kita kambari, kai sunelis praklykia valanda non-stop (na bent jau iki 3 menesiu taip budavo visa diena... blink.gif ) , ir jau kantrybes nebera... iseinu i balkona, pastoviu, nusiraminu, ar arbatos issiverdu, ir viskas, griztu pas mazuli rami ir vel "pasiruosusi kovai" tongue.gif , kudikelis irgi jaucia mamytes nuotaika, ir rami savim pasitikinti mama daug geriau uz pavargusia ir suirzusia...

QUOTE(Dipsis @ 2007 07 30, 18:05)
Mes savo du vaikus kaip tik nepratinom supti ant rankų ar šalia pagulėti kol užmigs, tai jie nuo pat mažens užmigdavo patys, be jokių problemų. Būdavo nuneši į lovą paglostai, pabučiuoji ir sakai labanaktukas ir viskas, jokių problemų. Kaip prisipratinsi taip turėsi. smile.gif


pasikartosiu- nera dvieju vienodu kudikiu, -viena gali uzmigdyti be bedu, kita reikia supuoti, na negi klykinsi?.. maniskis nuo 3 savaiciu kente pilvelio dieglius, ir siaip labai dirglus kudikis... be supavimo niekaip... taigi nereikia cia taip jau kategoriskai
Atsakyti
#163
QUOTE(rikutis @ 2007 07 30, 13:45)
maziau klausyk bobuciu ir siaip kvailu patarimu, juk nera dvieju skirtingu kudikiu, kiekvienam savo poreikiai, o kai jau rankas gels nuo supavimo, ir noresis verkt ( pripazinkim, kartais ir taip buna...) - daryk kaip as, isivaizduok, kokia busi laiminga, kai zinosi, kad padarei absoliuciai viska , kad tavo mazylis augtu laimingas ir savimi pasitikintis! nepamirsk- nesiojimas kudikiams tikrai svarbus!!!
sekmes  4u.gif


Buna ir man kartais, tada dedu i automobiline kedute, kuri supasi, ir supuoju, nes paskutiniu metu ant ranku nemegsta suptis g.gif

QUOTE(Iksija @ 2007 07 30, 14:37)
Ziuriu, visu panasios situacijos su miegeliu ir ciulptukais.
Savo dziaugsma pati prie ciulptuko pripratinau, kad nei pirstuku, nei marskinuku neciulptu, o ir siaip ramesnis buna kai burnoje kazkas yra, nes vis iesko ten kazko, krapsto pirstukais... bet kai uzmiega tai liezuviuku isstumia ciulptuka ir ismiega be jo. O su supimu tai irgi pripratinau  ax.gif  Iki 3,5 menesio pilvuko diegliukai kamavo, tai vis nesiojau ant ranku, raminau, supau pilvuku i apacia ir uzmigdydavau, dabar ateina miego laikas, tai niurzga, blaskosi, akytes trina, o ant ranku paguli ramiai, net nesvarbu kokioj padety ir uzmiega, o jei dar ka nors padainuoju, tai isvis greit issijungia, o tada jau guldau ar i lovele, ar i vezimuka.
Miega savo lovelej nuo 3 sav., bet ryte paimu pas save i lova kad ilgiau pamiegotu, pamaitinu.
Nezinau, kaip reiks atpratint nuo ciulptuko, gal ir turesim bedos, bet kolkas manau, jog kudikyste tam ir yra, kad ciulptuka ciulptum, kad mama ar tetis ant ranku nesiotu, pamigdytu... Aisku, puiku, kai nereik migdyti ir mazylis pats uzmiega, tada gali namus apibegt, kazka padaryt... Bet neisivaizduoju kaip dabar to pasiekt.
Man dabar taip grazu, kai mazius rankytes tiesia- prasosi paimamas, suprantu- pripratinau, o ir gulint per mazai pasaulio matosi, ir imu, ir nesioju, ir demesio nekreipiu ka aplinkiniai sako del sito, tegu ir pavargstu, bet vaikui reikia demesio, reikia ranku, svelnumo, silumos, jis mazutis, bejegis, stengiuos jo nevirkdyt, gal todel sulaukiu tiek daug nuosirdzios sypsenos, esu laiminga kai mano kudikis sypsosi, kai glaudziu ji prie saves, kai jis savo mazais pirsciukais isikimba man i plaukus, kai tyrinedamas paliecia mano nosi, skruostus... ir neskaiciuoju nei meiles, nei buciniu, kuriuos jam atiduodu... Tiesiog besalygiskai ji myliu... Ir zinau kad veliau prasyte neprisiprasysiu, kad ateitu pas mane ant keliu pasedet ar bucki duotu... Tikriausiai tuomet atrodys: koks buvo trumpas tas periodas, kai mylavau savo stebukleli...


Apsiasarot galima nuo tokiu graziu zodziu wub.gif

QUOTE(Dipsis @ 2007 07 30, 18:05)
Mes savo du vaikus kaip tik nepratinom supti ant rankų ar šalia pagulėti kol užmigs, tai jie nuo pat mažens užmigdavo patys, be jokių problemų. Būdavo nuneši į lovą paglostai, pabučiuoji ir sakai labanaktukas ir viskas, jokių problemų. Kaip prisipratinsi taip turėsi. smile.gif


Manau butent tai ir svarbiausia, viska daryti nuo pat pradziu ir nuosekliai, kad nebutu jokiu nervu ir nesusipratimu, o ne taip kad va viena diena supu ant ranku ir migdau, o kita jau guldau i lovyte ir uzmik pats. g.gif
Atsakyti
#164
QUOTE(mylimuke @ 2007 07 31, 10:10)
Manau butent tai ir svarbiausia, viska daryti nuo pat pradziu ir nuosekliai, kad nebutu jokiu nervu ir nesusipratimu, o ne taip kad va viena diena supu ant ranku ir migdau, o kita jau guldau i lovyte ir uzmik pats.  g.gif


Is pradziu mokinti kazkaip kitaip nei supant ar prie kruties neiseina, nes butent klykti mazuciui, ka tik gimusiam kudikeliui kazkaip duoti nesinori.
Taip, mes visos mylim savo mazutelius, nors auklejam ir savaip.
Atsakyti
#165
QUOTE(Solemi @ 2007 07 30, 00:24)
Mano saulyte nuo gimimo uzmigdavo pati. Nei supiau, nei veziojau, nei dainavau ar pan. bet... kai ismoko ropoti ir stotis, pati viena nebeuzmiega niekada, na nebent labai isvargsta. Dabar ji stojasi, ropoja ir t.t. kol as netenku kantrybes ir uzsupu per 5 min. arba kai paropineja ir po pusvalandzio pavargus nuo fizinio kruvio pavargus uzmiega, bet turiu pastoviai guldyti. Ji keliasi, o as guldau.  blush2.gif

pas mus lygiai tas pats schmoll.gif
Atsakyti
#166
sveikutes mamytes, smile.gif maniskiui jau 7 men. ir as ji pratinu kad uzmigtu pats salia manes, po truputi, nuosekliai, nes gudrutis budamas 4,5 men isigudrino uzmigti ant ranku, aciu anytai rolleyes.gif , bet kai nustojau palikineti jai vaika pati ji pasiguldau salia saves duodu jam vartytis, eit kur nori, ax.gif taip jis liaudiskai tariant nusilesa, biggrin.gif ir paguldomas salia uzmiega. na reik rankyte, kojyte palaikyt, bet ir tiek. nakti kai pradeda niurgzti duodu papuka 5-10 min ir vel abu snaudziam.dar gavau viena patarima is kaimynes kaip vaika atpratint nuo tevu lovos 4u.gif .bandau tai igyvendint ax.gif .kai vaikui sueina 6men. pastatai jo lovyte be vieno krasto,na kitaip tarian sujungi su savo lova, bet vaikas vistiek lieka miegot salia mamos,taip jis pripranta prie lovytes kaip pastovaus daikto.tada jam atrodo kad taip turi, tada po kiek laiko jau jis guldomas i lovyte, bet viskas lieka po senovej, lova pritraukta prie lovytes.dar po kiek laiko uzdedi krasta lovytes i vieta, bet lovyte lieka stoveti ten pat g.gif ,va dar po kiek laiko po truputi galma daryt atstuma nuo lovos. tai reik daryt palaipsniui, ir trunka ilgai apie 3 metelius, bet gal geriau netraumuot vaiko ir nerykdyt jo paliekant ji viena, ir jis jausis psichologiskai ramiau g.gif
sekmes jum visom pratinant mazylius prie nuosavos lovytes 4u.gif ax.gif
Atsakyti
#167
QUOTE(Dipsis @ 2007 07 30, 19:05)
Mes savo du vaikus kaip tik nepratinom supti ant rankų ar šalia pagulėti kol užmigs, tai jie nuo pat mažens užmigdavo patys, be jokių problemų. Būdavo nuneši į lovą paglostai, pabučiuoji ir sakai labanaktukas ir viskas, jokių problemų. Kaip prisipratinsi taip turėsi. smile.gif


Visikai sutinku ir pati taip auginu savo mazyli mirksiukas.gif Nuo pat pirmu dienu pripratinau, kad miegotu savo lovyteje. Ir jis labai puikiai jauciasi rolleyes.gif . Budavo pas musu klykimu kasdien, iki 3.5 men, ir supdavau ant ranku ir ko tik nedarydavau, kad jam geriau butu...ir ant krutines ji pilvuku ir as ir tevelis guldydavomes, ji labai nuramindavo ax.gif, bet tik nurimus ir giliai imigus, keldavau i lovyte ir toliau sau miegodavo mirksiukas.gif . Net ir naktimis pamaitinusi nepatingedavau atsikelti ir perkelti mazyli i lovyte, ir keldavausi su mintim, kad taip bus geraiu abiems pailseti rolleyes.gif

QUOTE(sirdute @ 2007 07 31, 17:47)
Is pradziu mokinti kazkaip kitaip nei supant ar prie kruties neiseina, nes butent klykti mazuciui, ka tik gimusiam kudikeliui kazkaip duoti nesinori.
Taip, mes visos mylim savo mazutelius, nors auklejam ir savaip.


Manau viskas iseina mirksiukas.gif reikia ne tik noro, bet ir nusiteikimo. Nusitekimo turiu minty nevirkdyti vaika, o paciai save itikinti, nusiteikti, kad kitaip buti negali mirksiukas.gif . Vaikai, ypac kudikiai laaabai viskas jaucia thumbup.gif ir jei jie pajaus, kad mama sudvejojo del jo miegojimo lovyteje ir viena kita karta jis pajaus, kad gali pasiekti savo, tai jis butent taip ir darys mirksiukas.gif , sieks savo mirksiukas.gif . Dar karta pabresiu, kad as tikrai tos nuoones, kad galima vaikui leisti klykti. Jeigu vaikas klykia kazko reikalaudamas, kaip suo atveju nenoro miegoti savo lovyteje, manau JAU yra padaryta klaida ji auklejant.
Man sis nusiteikimo metodas kol kas padeda auginti mazyli mirksiukas.gif tikiuosi taip bus ir toliau ax.gif
Atsakyti
#168
Mnao mazylepati uzmiega,namtiniam miegiukui,o diena,tai valgydama is mamytes,jei reikia pasupu
Atsakyti