Kaip išmokyti mažiuką kad pats užmigtų?

, va maniskis neima soskes, imtu pagal paskirti tai duociau, bet uztat krutis puiki soskute jam , kad ir sia nakti jis kelesi nnn kartu, tik paima papuli ir vel miega, bet sia nakti net pati nuo 3 nemiegojau, nes vartesi ziauriai, mane is lovos ismete galima sakyt , taim SM sedejau ir laksciau kas puse valandos papulio duot

bet ai ka as zinau, sako kad 6-7 menuo jau kaip siuo metu ipras tai taip ilgai bis, bet as nepasiruosusi det i lovyte ir virgdyt vaika , pora kart su MB bandem , tai po to abu pasake, kad jei tik mazylis nores tai miegosim ir iki 3 metu, bet vaikui iki drebejimo isiverkt per 3 min tikrai daugiau neleisim

ciulptuka atimti kaip tik iki metuku ir geriausia, nes po to dar sunkiau atpratinti. O paklyke ji tik 3 vakarus, ketvirtaji tik pazirze trumpai ir dabar jau uzmiega pati kuo lengviausiai. Prie kruties migdyti negaliu, nes tuomet ji turetu likti miegoti mano lovoje. Jei tik pajudini ja, net ir labiausiai imigusia - pabunda.
Ne, prie ciulptuko jau nebegrysim, nes dabar daug ramiau miega. Anksciau prabusdavo nakti ir rekia, kad paduociau ciulptuka, o dabar miega visa nakti ir net nesuknirza.
Tas budas, kai klykini vaika gal ir ne pats maloniausias, bet efektyviausias. Ji isbande ne viena mama, nors maniske ir labai supyko, kad taip elgiuosi. Pasake, kad vaikui iki 2 metu geriau su soske, kad ramesnis. Nu as tai taip nemanau...

Kai valgo is buteliuko, soske yra net reikalinga. O kai valgo is kruties, reikia duot kruti. Negi dabar jau ir nebeduotum vaikui valgyti nakti jei noretu?

as negaleciau ne 10minuciu savo suneli klykinti.... kazi ar cia geras budas....

Aš problemu su užmigimu neturėjau nei su vienu,visi patys nuo gimimo užminga atskiram kambary ir savo lovoj...O nuo čiulptuko atpratinčiau tai jau nuo metu taip grubiau(nors maniškiam nebuvo tokių problemų),gi nieko nenutiks jei jūsų vaikas tą čiulpimo malonumą jaus iki metų...Nors mano panikei tiūtės reikia tik kai eina miegot,bet ir tai būna užminga be jos

Palikti vaika klykianti, jam galima trauma padaryti. Juk mazas ir nesupranta, kodel mama isejo, neateina nuraminti, galvoja, kad jau niekad mama neateis.

Mano mažoji dar tik beveik 2mėn, bet be supimo pati niekaip nežmiega. Daug kas sako prisipratinau tai bus vargo... Taip pat sako palik paverks ir užmigs, bet man kažkaip gaila klausytis kaip vaikas klykia... Gal kaip nors išaugsim iš supimo su laiku...

Mano saulyte nuo gimimo uzmigdavo pati. Nei supiau, nei veziojau, nei dainavau ar pan. bet... kai ismoko ropoti ir stotis, pati viena nebeuzmiega niekada, na nebent labai isvargsta. Dabar ji stojasi, ropoja ir t.t. kol as netenku kantrybes ir uzsupu per 5 min. arba kai paropineja ir po pusvalandzio pavargus nuo fizinio kruvio pavargus uzmiega, bet turiu pastoviai guldyti. Ji keliasi, o as guldau.

As jos ir nepalieku klykiancios, as salia prie lovytes sedziu, rankute palaikau. Bet dabar jau neklykia, as jums sakau, tai truko tik pora vakaru. O dabar ismoko, ir pati ramiai uzmiega. O nakti tai as visada duodu kruti, jei tik atsikelia. Svarbiausia, kad vakare ji soti, pamaitinta, ir kruti pries miegeli duodu, tik ji anksciau niekaip neuzmigdavo, jei kas nors burnoj nebudavo. O dabar viskas gerai, nereikia kiaura nakti ciulpti.
Papildyta:


2men sis metodas tikrai nesuveiks, patikek. Tik nuo 6-7men galima, o tokiam mazuciukui tai dar atminties nera ir jis nesupranta, ko is jo nori.
Papildyta:


Ir prie maniskes tenka pasedeti, nes keliasi, o as turiu vis guldyti ja.

Kazkodel su baime laukiu sito momento, kai vis ropines, stosis lovytej, itariu, kad bus kur kas sunkiau su miegu nei dabar

visiska tiesa!!! svarbiausia mamos pareiga nera tik pamaitinti ir pervystyti mazyli, svarbu jam suteikti saugumo jausma, ir jei mazulis jauciasi saugus tik prisiglaudes prie mamytes, supuojamas ir myluojamas, kokia teise mama turi atimti tai is jo??? tikrai negaleciau palikti savo mazulio klykiancio, kad atseit pats uzmigtu, nesiosiu ir supuosiu tol, kol jam to reikes, kol nepanores kitaip!


maziau klausyk bobuciu ir siaip kvailu patarimu, juk nera dvieju skirtingu kudikiu, kiekvienam savo poreikiai, o kai jau rankas gels nuo supavimo, ir noresis verkt ( pripazinkim, kartais ir taip buna...) - daryk kaip as, isivaizduok, kokia busi laiminga, kai zinosi, kad padarei absoliuciai viska , kad tavo mazylis augtu laimingas ir savimi pasitikintis! nepamirsk- nesiojimas kudikiams tikrai svarbus!!!
sekmes

Ziuriu, visu panasios situacijos su miegeliu ir ciulptukais.
Savo dziaugsma pati prie ciulptuko pripratinau, kad nei pirstuku, nei marskinuku neciulptu, o ir siaip ramesnis buna kai burnoje kazkas yra, nes vis iesko ten kazko, krapsto pirstukais... bet kai uzmiega tai liezuviuku isstumia ciulptuka ir ismiega be jo. O su supimu tai irgi pripratinau Iki 3,5 menesio pilvuko diegliukai kamavo, tai vis nesiojau ant ranku, raminau, supau pilvuku i apacia ir uzmigdydavau, dabar ateina miego laikas, tai niurzga, blaskosi, akytes trina, o ant ranku paguli ramiai, net nesvarbu kokioj padety ir uzmiega, o jei dar ka nors padainuoju, tai isvis greit issijungia, o tada jau guldau ar i lovele, ar i vezimuka.
Miega savo lovelej nuo 3 sav., bet ryte paimu pas save i lova kad ilgiau pamiegotu, pamaitinu.
Nezinau, kaip reiks atpratint nuo ciulptuko, gal ir turesim bedos, bet kolkas manau, jog kudikyste tam ir yra, kad ciulptuka ciulptum, kad mama ar tetis ant ranku nesiotu, pamigdytu... Aisku, puiku, kai nereik migdyti ir mazylis pats uzmiega, tada gali namus apibegt, kazka padaryt... Bet neisivaizduoju kaip dabar to pasiekt.
Man dabar taip grazu, kai mazius rankytes tiesia- prasosi paimamas, suprantu- pripratinau, o ir gulint per mazai pasaulio matosi, ir imu, ir nesioju, ir demesio nekreipiu ka aplinkiniai sako del sito, tegu ir pavargstu, bet vaikui reikia demesio, reikia ranku, svelnumo, silumos, jis mazutis, bejegis, stengiuos jo nevirkdyt, gal todel sulaukiu tiek daug nuosirdzios sypsenos, esu laiminga kai mano kudikis sypsosi, kai glaudziu ji prie saves, kai jis savo mazais pirsciukais isikimba man i plaukus, kai tyrinedamas paliecia mano nosi, skruostus... ir neskaiciuoju nei meiles, nei buciniu, kuriuos jam atiduodu... Tiesiog besalygiskai ji myliu... Ir zinau kad veliau prasyte neprisiprasysiu, kad ateitu pas mane ant keliu pasedet ar bucki duotu... Tikriausiai tuomet atrodys: koks buvo trumpas tas periodas, kai mylavau savo stebukleli...