Ir
mūsų "visuomeniškumo" pradžia buvo šiame darželyje. Nors gal tiksliau - šiuose
namuose. Atvedžiau visai dar pypliuką savo bernioką - auklytės patirtis, geranoriškumas ir šiluma greit davė rezultatą.
Apsiprato, lankė ir viskas klojosi ramiai, tvarkingai bei jaukiai.
Daug jau visko teisingo čia buvo paminėta, tad keli papildymai "nuo savęs".
Tokio modelio priežiūroje man labai patiko tarpinis variantas tarp "vienos auklės vienam vaikui" ir "įprasto darželio". Auklytė - viena, bet vaikui bendraamžių kompanija irgi yra. Ir tinkama priežiūra
, ir visas būtinas socialumo pradžiamokslis.
Patiko, kad Jolita - be jokio dirbtinio "meilumo" ir saldumo (tiek tėvams, tiek vaikams). Čia, aišku, visokių žmogiškų "bangų"
reikalas, bet man toks variantas labai tiko/patiko.
Dar smagu, kad visa auklytės graži šeimyna šauniai įsitraukusi į darželiuko gyvenimą / prie to prisiderinusi.
Man tas labai gražiai
iš šono žiūrėjosi.
Išėjimas į "tikrą" darželį po šio buvo jau lengvas ir paprastas - tereikėjo priprasti prie naujų žmonių ir "sienų", bet ne prie kolektyviškumo ar išėjimo "iš namų" apskritai. Tad dar vienas pliusas.
O vienas didžiausių privalumų - kad galima tikėti ir pasitikėti prižiūrinčiu žmogumi. Mamoms gi tai - ypatingai svarbu...
Tad kuo nuoširdžiausiai (ir besitikint ten kažkada sugrįžti
) - gražaus, darnaus ir sėkmingo tolimesnio gyvavimo šiam puikiam
reiškinukui - Jolitos namų darželiukui.