Knygų skaitytojų klubas, 63 dalis...

Labas dienas,
diskusijos apie skoni,knygu zanrus,popsa ir ne posa pratesti nenoreciau,nes jau vistiek prikalbeta daug ir visiem jau galva ratais nuo to eina,vistiek visi turim savas tiesas ir kodel gi norime butent savaja visada isstumti i prieki,juk galima uzleisti vieta ir kitiems,patiems pasiliekant savasiai meiles prie saves,be to paziurekite argi nedera tarpusavyje skirtingi skoniai ir zanrai,kartais tai visai grazu ir suderinama,manau ir skaityme,kuo ivairesnes knygas skaitai,tuo daugiau turi peno pamastymui,palyginimui,atskirimui kas yra kas,kada kas kam tinka ir pan...niekada nebreziu grieztu ribu,jei man toks laikotarpis,kad labiau skaitosi tik trileriai,tai puiku,nes gyvenu sia diena,ir darau ka noriu,ko trokstu,kai noresis skaityti vien klasika,skaitysiu vien ja,tai nuo nuotaikos,nuo situacijos,nuo pacio gyvenimo peripetiju priklauso,kaip sakoma viskas ateina su laiku.Esu nuotaiku zmogus,spontaniskai man gali kilti noras greibti trileri,taip pat uz savaites jau galiu noreti klasikos,ar kazko sudetingo,man dar nepazystamo...
zodziu diskusijos pratesti nenoreciau,tikiuosi ir jokiu komentaru i tai nebebus,parasiau tik noredama ikelti muzikini pavyzdi,kuris man labai primena ta buvusia musu diskusija,toliau be zodziu...
http://www.youtube.c...h?v=Fn6-XqmkKUA


Turi jas abi?As tai mastau ar pirkti


As irgi esu kulinaru gerbeja,bet knygos man nera butinos,kazkaip ju ir neperku,turiu tik viena Oliverio knyga norvegu kalba,nes istojau cia i toki knygu kluba,tai dave ta proga nemokamai ta knyga dovanu,siaip pirkusi nebuciau,bet yra vienintele kulinarine knyga,kuria tikrai nusipirksiu laikui begant,nes man labai patinka jos receptai-tai Julijos Vysockajos knyga.
Stai jos tinklapis:http://edimdoma.ru/
Dar keleta kuriuos naudoju:
http://beatosvirtuve.blogspot.com/
http://sonatinos-rec...i.blogspot.com/
siame tai kaireje puseje zemiau rasi ir daugiau naudingu nuorodu: http://www.manovirtuve.com/
http://povarenok.ru/
http://palachinka.blogspot.com/
http://www.figa.lt/
http://giedrius-v.li...171.html#cutid1 pagal sio vyruko recepta gaminame ceburekus,neispasakytai skanus gaunasi,tik butinai keptuveje reik kepti,nes bandziau puode aliejuje,tai sausesni gavosi ,ne taip skaniai iseina.Ir siaip labai fainu receptuku jis turi

Na gal Salsa dar turetu kuom nors papildyti si sarasiuka

kaip tu speji tiek sekti tik i viena nosi ikisau ir tai jau kiek laiko suvalge.
aciu uz nuorodas

Oho kiek daug ,bus idomu ir man pasinagrineti,tik jau taip to laiko nera,savuju nespeju sekti,o dar nauju prirodei,pagunda didele Siaubas gerai tas internetas,bet kai jo nebuvo buvo dar geriau,nors laiko marias turejau

visi turi RSS, nėra atnaujinami kasdien, galų gale ne viskas gi aktualu būna taip ir spėju

Aciu
norejau dar paklausti, ar niekas is Vilnieciu neuzsisakineja is obuolio knygu? labai noriu vienos, o pristatymas nemokamas tik nuo 50lt gal kuri uzsakinesit, prisijungciau Degu nekantrumu del "pribuvejos nuodemes"

mmmm... Malmsteen...
***
Neturiu. Bet norėti nedraudžiama

Pasirašau po kiekvienu žodžiu. Gal ir pati ką nors būčiau rašius, bet esu didelė tinginė.

Aš savaitgalį kaifavau su H. Mankell ,,Prieš šalną", ne taip seniai skaičiau jo ,,Žmogų be veido" ir man buvo lygiai vienodai visi literatūriniai ir kt. skoniai, tiesiog mėgavausi pirmapradžiu (gal - primityviu) skaitymo instinktu ir skaičiau Galutinai nusprendžiau, kad trileriai dažnai atrodo juokingi, o ir šiaip, kiek gali žmogus komiksais žavėtis, tad tegyvuoja senas geras detektyvas. Gal ne toks geras kaip George, bet nulaikomas. Aišku, Salsa (ir vėl Salsa ) būtų atradus kokį 20 neatitikimų, aš akivaizdžiai pastebėjau kokius 2, bet ..., na, labai neįkyrus tas skandinaviškas detektyvas ir labai tinka tinginiams

Na va, Marakeš už mane atsakė. Išskyriau savo favoritą - šiame ne tik receptai, bet ir labai labai mieli, jaukūs tekstai.

Beje, blogus peržiūrinėju per šį puslapį:

http://savaites.blogspot.com/

Kairėje juostoje vis atsiranda, kuriame iš šių blogų paskelbta kas nors naujo, nereikia kaskart per visus knistis. O ir teminės receptų savaitės - gana įdomus dalykas

Ogo kiek daug Aciukas

Nejuokavau, kai sakiau, kad einu skaityt Buivydaitės Taigi – „Geriausios draugės“.
Miesčioniškų intrigų (melo)drama. Apie tai, kas su kuo miega, kas kieno iš tikrųjų vaikas, kas turi daugiau draugų, kas gyvena name, o kas tik bute, kas kur atostogauja, kieno kokios pareigos ir pan. Pagrindinė herojė dėl šių visų dalykų periodiškai pasipyksta su draugėm ir net vyru, bet galiausiai ateina laiminga pabaiga, nes: „Gyvenime daug blogio, neteisybės, sielvarto, ašarų, todėl noriu, kad mano romanai suteiktų skaitytojams nors šiek tiek vilties, kad po juodų negandų laikotarpio debesys išsisklaidys ir likimas padovanos nepakartojamų laimės akimirkų, dėl kurių verta gyventi...“ – sako autorė. Dar pridėkim, kad muiliaoperiškas siužetas gardinamas lietuviškom realijom/aktualijom, kad sąmoningai orientuojamasi į „nesnobus“ (herojė „užsiplikė arbatos, pasiėmė romaną, apie kurį svajojo visą dieną, atsisėdo į didelį minkštą krėslą prieš židinį ir patenkinta atsiduso: pagaliau galės paskaityti. Ji geriausiai atsipalaiduoja skaitydama kokį nors mielą romaną, kur nereikia daug galvoti, o gale viskas baigiasi laimingai“ – ar nekilo mintis, kad herojė skaito Buivydaitę? – be to, jai nepatinka Koršunovas ir Nekrošius, nes prikaišioja į spektaklius kažkokių simbolių, ji ilgisi senovinio, paprasto, realistinio teatro) – ir visiškai bus suprantama, kodėl šios autorės auditorija tokia plati.

Ar tik čia nebuvo mano pirmoji pažintis su grynuoju lietuvišku popsu? Grynuoju ta prasme, kad ir neturi literatūrinių pretenzijų. Nes prieš tai skaitytos Zelčiūtės „Gastrolės“ irgi popsas, bet jau su nepopsiniais užmojais. Jei jau visai tiksliai – jazukevičiūtiškais užmojais (ne veltui herojė knygos pabaigoj prisipažįsta skaičiusi Jazukevičiūtės knygą ir besielgianti kaip tos knygos herojė). Ir vienos, ir kitos knygose daug autobiografizmo, daug rusiškos tradicijos įtakos, tiksliau, dostojevskiškos, o dar tiksliau – Grušenkos: herojės tokios atlapaširdės meilės vergės, o jau dvasingos, kad imk gyvas į dangų. Žodžiu, knyga, prasidėjusi kaip vištlitas su sovietinio laikotarpio razinkom (asociacija – vištienos pyragas su džiovintom vynuogėm ir balzamiko užpilu), virsta „dvasingojo“ alkoholizmo garbstymu ir bobiškom egzaltacijom (pyragas ištyžta, o paskui ir pasvyla). Dar nebepirmos jaunystės kauniečiams, pamenantiems anuos laikus, gali būti įdomu paspėlioti herojų prototipus. Pvz., maištingasis režisierius Šarūnas Jonušas turbūt bus Jonas Jurašas? Deja, man šitas malonumas nelabai buvo prieinamas, nes nors stiprų andainykštį Kauno dramos teatrą šiek tiek žinojau, į gastrolinius spektaklius mama gaudavo bilietų, bet va vidinio teatralų pasaulio – ne, ir, aišku, jokių pletkų...

Papildyta:

Prisidedu prie siūlymo pradėti nuo „Stambulo“. Tada kitas knygas skaitant bus galima suprast, iš kur kai kurie motyvai ar realijos, palygint. Nes Stambulas tai vienas, ir jo memuaruose, ir grožinėj kūryboj. Nuotraukų, tiesa, nemačiau, per ausines nerodo bet varčiau knygyne, man pasirodė nelabai kokybiškos


Pasiaiškinsiu, nes spėju, kad klubietės, vadinančios šią knygą „Mano vardas Raudonas“, esu aš Nežinojau, kaip versti (neskaičius gi), tai pažiūrėjau, kaip rusai verčia – „Menia zovut Krasnyj“, būtent vyr. g. ir didžiąja raide. Dabar, po tavo paaiškinimo, jau suprantu, kad vyr. g. dėl to, kad spalva rusiškai yra vyr. g. – „cvet“.
Taigi sorry, kad suklaidinau. „Mano vardas raudona“ turėtų būti?

Aprašei, tiesiog apdainavai šitą knygą labai apetitiškai, baimės dėl istorinio romano nuobodumo dingo


Kad ir autorius visai „neturkiškas“ (stereotipinio turkiškumo prasme). Kilęs iš giminės, kuri neatlieka namazo, apskritai ji į religiją žiūri iš aukšto, kaip į prasčiokų užsiėmimą, skaito vakarų europiečius, studijuoti muzikos (arba šiaip papramogauti) vyksta į Europos didmiesčius, vaikus leidžia į europietiškas mokyklas ir pan.


Aaaaa, na šitą mes ir patys mokam

Sveikos

Visų pirma noriu padėkot visoms už smagią penktadienio vakaro kompaniją
Gaila, kad negalėjau pabūt tiek, kiek būčiau norėjus, ir alaus likau neišgėrus
Tikiuosi, dar bus progų
Nemaniau, kad taip dažnai vyksta tie susitikimai, o ir šiaip džiaugiuosi gyvai pamačius įdomių žmonių-diskusija su nikais tam neprilygsta..
Ir nuotraukos labai padėjo atsirinkt, kas yra, kas, ačiū klopedijai

Šiaip seniai pastebėjau, kad gyvai žmonės linkę bendraut nuosaikiau ir į aštrias diskusijas leistis vengia, nebent labai artimi draugai būtų..O forumas ir yra ta vieta, kur galima sau leist galbūt ir kategoriškiau pasisakyt..Ypač, kol nesi susipažinęs gyvai-oponuoji nuomonėms, o ne personalijoms...Tada mažiau to subjektyvumo lieka..



Patiko šitos mintys-nors nesakau, kad mano mąstymo kampas būtent toks..Tieisog nuskambėjo originaliai



Aš irgi neskaitau detektyvų-kažkaip neįdomu man būdavo, o gal kaltas vėl gi snobizmas Bet dabar užėjo noras išsiaiškint su kuo jie valgomi-čia šito forumo įtaka ..Alvtegen..jau žvalgausi į Marininą..Gal iki Grishamo dasikasiu ...



Panašiai jautiesi,kai imi ir nesusižavi tuom, kas yra neabejotinos reputacijos arba tieisog tuo momentu ant bangos..
Nekalbėsiu vėl apie Dan Brownus ir Poterius, bet man panašiai buvo su Saramago "Aklumu"..Na, negali nuneigt autoriaus autoriteto-galų gale Nobelio premija..Turiu pripažint, kad teksto struktūrai (anot Savūnės) irgi preikaištų galbūt sunku būt rast, bet šiaip nepatiko man ta knyga ir tiek-ir net ne tas atvejis, kad neįveikiau ar nesupratau..Tieisog man tai iš principo "neteisingos" knygos pavyzdys savo esme-bjaurasties mėsinėjimas





O šitoj diskusijoj irgi nematau dėl ko įsižeist ar susierzint..
Įdomu, kad jinai apskritai vyksta-ir pakankamai atvira..
Šitoj diskusijoj manęs nei kiek neerzina oponentai-įsiskaitau, gerbiu, ir net tyliai įsidedu kai ką į galvą-gal kada pravers
Jeigu ir kyla menkutis susierzinimas tai tik dėl tų, kurie bando kitus tildyt ir užčiaupt..Žodelis "atsibodo" čia nėra priimtinas-juk jei atsibodo, esame laisvi toliau nebeskaityt...Bet nedrauskime kalbėt tiems, kam neatsibodo




Tik kad forume tie asmeniškumai labai jau sąlyginiai-pakol nesusėdi prie bendro stalo

Tikrai, kad grožis ir sakai, kad jokių ypatingų atvėrimų nėra, bet kas gi tai, jei ne ypatingi atvėrimai
O aš jau porą metų turiu šitą knygą ir pakėlusi akis nuo kompiuterio matau ją, bet va ranka vis neišsitiesia