Knygų skaitytojų klubas, 63 dalis...

O ko turėtų būti apimtas smailikas, kuris ginčijasi su tokiu autoritetu?
Hm, jei aš jaudinčiaus tik dėl to, kas „manyje yra“... o juk mano minėta Kalinauskaitė nėra ta autorė, kurios tekstuose aš ką nors atpažinčiau iš savo gyvenimo, tegul visai vidinio... po teisybei, tai vieni dalykai mane jaudina nepaisant to, kad „manyje nėra“, o kiti būtent dėl to, kad „manyje nėra“.
ane, sakei, kad ta tema rašei kažkur kitur – tai gal galėtum nukopipeistint? Ar special for us parašyti? Nes, nepyk(it), man atrodo, kad toks utilitarinis požiūris supošlina literatūrą. Kūrinys, kuris būtų „apie mane“, būtų labai nuobodus – ne tik jums, bet ir man.


Papildyta:

Tai į operas neisim? Eisim į Butkutės koncertus (kirtis ant kon)?


Čia bazilikų visos 6? Nu pagarba, motin

Aš tai nusipirkau sėklų: 1) bazilikų, tų paprastų, gal įdėsiu nuotrauką paskui; 2) juozažolių (labai mėgau jaunystėj juozažolių arbatą, net man vardas Juozas pasidarė gražus, nes skani arbata; bet ji pirktinė buvo, o paskui iš prekybos dingo); 3) čiobrelių, nežinau kodėl, iš inercijos (arba: kai grybaudavau Dzūkijos miškuos, tai dažnai jų prisiskindavau, paskui anyta išdžiovindavo kartu su baravykais – kokie nors sentimentai turbūt).


O snobės vaikšto basos. Galėč parduot pavadinimą knygai

Tik pries pusvalandi parsikasiau namo... ilga diena buvo

Aciu visoms uz smagu pasibuvima Ir Dolitlei uz knygas, ir ypac uz dovana (nors tikrai nereikejo...)

Sivakar netycia teko pabuti ir jusu aptartoje "Alejoje". Nugi labai man ten patiko: maitina skaniai, aptarnauja maloniai (toks labai simpatiskas usuotas vyrukas) ir siaip labai jauku (nors pirmas ispudis, pazvelgus pro langa is gatves, man buvo susidares nekoks). Ir pyragas su mascarpone dieviskai skanus martux, ar tu apie ju pyraga kalbejai?

Lietuvisku knygu namo vesiuosi visai nedaug: tik 11... Labiausiai dziaugiuosi J.Vaiciunaites "Mabre viesbuciu"


Aciu Perzvelgiau pono Kempinskio straipsni. Su sakem neisiu - man labiau liudna negu pikta Ir norisi cituoti ta pati Just.Marcinkeviciu...

Vel, ko gero, zodziu per daug.
Vel vienas kita triuskinam.
Tyloje, atrodo, radau
Ka pametes buvau per triuksma.

Broli mano, as vel tiesiu
Ka su zodziais andai ispylei.
Nesinori but garsiai teisiu,
Noris buti teisingu - tyliai...

Kitas nuorodas skaitysiu rytoj, kai issimiegosiu. Kartu su tavo pamastymais apie kriterijus ir kanona

sakyciau spekuliacija, kvepianti didybes manija jie tai tokie, o as va tokia, sugebu pakilti virs visko, o jie susierzina, nes susitapatina. abejoju, ar tiek labai jau daug susitapatinimo su autoriais is tiesu yra, apie ka jie berasytu. knyga arba gera, arba ne, arba patinka arba ne, nezinau, ar tiek daug psichologiniu dalyku galima iskapstyti, kaip susitapatinimas. bet ko noreti, kiekvienas apibendrinimas vis tiek rizikuoja buti pritemptas, kaipir sis manasis.
man pvz nepatinka detektyvai, nepriklausomai nuo autoriaus, ir net nezinau, ar jie yra skirstomi i dar kokias nors smulkesnes kategorijas. o gal net ne nepatinka, esu jiems abejinga, tiesiog neskaitau ju ir manes nejaudina nei pagyros nei peikimai.

Tai kad didesnioji dalis komplimentu buvo Darbingos... nors ir as po jais drasiai pasirasyciau

Turiningos dienos pavydžiu, kad ir nuvarginusios.
Aha, padaryk man paslaugą – tai, ką peržvelgei, – perskaityk. Nes man baisiai gi įdomūs argumentai

Nežinau net ką pasakyti. Labiausiai turbūt patiktų pritart

O Dieve, pamiršau

Tikrai ne tik užkaitau, bet netgi perkaitau, kad atmestinai i žinučių autores pažiūrėjau

O tęsiant Savūnės susitapatinimų/nesitapatinimų temą bandyčiau formuluoti taip: teigti tai, kas yra visuotinai pripažinta norma - saugu ir patikima. Net jei kas ir paprieštaraus - visada užnugaryje patikimai saugos tas pripažintas rašytojo autoritetas.

Tuo tarpu teigti, kad žaviesi tuo, kas yra ginčytinos reputacijos ar tos srities žinovų kritikuojamas - kur kas nesaugiau, tam tikrose kompanijose - netgi savotiškas maištas. Štai ir kyla kažkam poreikis ginti aršiau ir asmeniškiau. Juk būtų bemaž tas pats, kas būnant tarp "Lietuvos ryto" gerbėjų užsirišti žalia-balta dryžuotą šaliką

O šiaip... dėkui už nuorodą į Marcinkevičiaus recenziją. Iliustratyvu. Kurių velnių vis dėlto redakcija suskubo jį ginti? taip ir likau nesupratusi. Na, ir kas čia blogo toje recenzijoje? Autorius neįžeidžiamas, nuomonė apie jo kūrybą neigiama - bet juk recenziją rašantis asmuo ir dėsto subjektyvią nuomonę. Būtų taip parašęs apie ką nors jauną ir pradedantį - viskas savo vietose. O čia, pamanyk, Marcinkevičius

Tikram autoritetui viena kita neigiama recenzija reikalinga kaip druska į barščius. Kai viskas pernelyg vienbalsiai - tampa lėkšta, prėska ir nuobodu.
Antra, nebijokime pripažinti, kad karaliai irgi vietomis mėgsta pasivaikščioti nuogi. Ir kad to paties Marcinkevičiaus kūryboje yra visko, ir primityvumo, ir plagiato gaidelių - ne tokia jau didelė paslaptis.

Beje, kai laikiau lietuvių egzaminą, vienam iš bilietų reikėjo išmokti Just. Marcinkevičiaus eilėraštį. Kadangi esu alergiška visiems paverkšlenimams apie Lietuvą, pasiieškojau ko nors intymesnio ir nenuvalkioto. Toks man pasirodė jo eilėraštis "Šypsena". Tiksliai teksto nebepamenu, bet eilėraščio istorija - neva autorius pamatė vieną besišypsantį žmogų, nustebo, ko anas šypsosi, o kai paklausė to balsu, šypsena dingo ir žmogus išsigynė šypsojęsis. Baisingai nustebau, kai po kelerių metų, per ispanų kalbos paskaitą į rankas vieną kažkokio ispanų autoriaus knygelę atsiverčiu, o ten - eilėraštis "Sonrisa" ("šypsena"), kurio siužetas ir mintis - viens prie vieno Marcinkevičiaus Aišku, lieka tikimybė, kad tiesiog dviem autoriam į galvą panaši idėja šovė, bet vis dėlto...

man čia šviečiasi dvi įsižeidimo priežastys:
1. pikta, nes nekanonizuotasis į tą kanoną vis dar nepatenka, o turėtų, turėtų, turėtų!
2. nujaučiama, kad į tuos kanonus jis net nepretenduoja

kažkas anksčiau klausė apie jaunimą. socialiniuose moksluose priima manyti, kad jaunimas tai žmonės nuo 14 iki 29. apatinė riba, manrods, vis slenka slenka žemyn, gal ir viršutinė tempiasi, todėl tuoj ir trisdešimt-kelia-mečiai galės teisėtai skaityt Harį Poterį

ir pasideti i garbingiausia lentyna salia savo vardo premiju


o kur jus tiek daug tu susierzinimu ar isizeidimu randat arba as mazai bendrauju su knygu skaitytojais, na neteko man niekad isivelti i diskusija kur kas nors isizeistu ar supyktu del patikusios ar napatikusios knygos.
sakyciau nedramatizuokit taip merginos
ir aciu uz socialini jaunimo apibrezima, turesiu iki vasaros speti perskaityti likusias hario poterio dalis, kad apsisaugociau nuo slegiancios solcialines ribas zinancios visuomenes nuostabos, kodel senute skaito vaikiskas knygas vis ta baime iskristi is kontekto,kaip kas nors pasakytu, arba nea - drasa.

apskritai man sita diskusija yra teoriniu pritempimu dalykas, na dar savo nuostatu demonstravimas arba bandymas jas priskirti tam tikrai visuomenes daliai vel gal del to paties saugumo troskimo, nors tikiu kad kiekvienos patirtis kitokia, balionas pabaigai, ir grazaus savaitgalio

1. i sekles morkos titula pretenduojate, madam

2. paprasyciau kunigo nuodemes atleidimo, kad nevykdau mirusiojo valios ir tikrai paviesinciau...jei to nepadaryciau-gyvent ramiai negaleciau



galiu tik pritarti...diskusija jau seniai aklavieteje dauzo galva i siena.., nejau neaisku, kad kiekviena laikosi savo nuomones ir tas atvirai issakoma. o bandymas parodyti savo geresni ismanyma ir brukti kitoms, ka as zinau...jau gaunasi muilas apie muila. tas pats per ta pati. juk finale kiekviena liksime vistiek su tuo , ka skaitome ir ka megstame. o parodymas, kad as intelektualesnes knygas skaitau nei kita yra kvailas...ir visada skyrelyje laiks nuo laiko tas pats islenda, tuo paciu pakvimpa, tos pacios potekstes pasirodo...kiek gi galima apie ta pati. rasykite, koleges atsiliepimus, girkite peikite o mes jau atsirinksime...
apsaugokViespatie si skyreli nuo rietenu ir amzinu diskusiju su potekstemis...
gero savaitgalio

norejau dar si ta pridurt, bet kazkaip pagalvojau, kad nieko naujo nepasakysiu ir viska istryniau...
aij, nesusalkit

Žinokit, lavint protą ir mąstymą, plėsti savo suvokimo ribas yra labai pavojinga. Visada yra patogiau aptvertoj, saugioj teritorijoj. Tau būna nurodyta, ką suvokti, kaip suvokti, o kad nebandytum suvokti daugiau ir giliau, protas migdomas subalansuotomis tau pasakėlėmis. Saugokitės sunkių temų, knygų, filmų, problemų, nu kam apsisunkinti dar labiau savo gyvenimą, paskui gali iškilti bereikalingų klausimų.
Mirtis Meursault!