Knygų skaitytojų klubas, 63 dalis...

Jurzole, net užkaitau nuo komplimentų

O tema apie popsą-nepopsą, žiūriu, vis dėlto kabinanti.

Šiandien važiuodama kaip tik mąsčiau apie popsą iš laiko perspektyvos. Atmeskime šių dienų popsą. Ne paslaptis, kad daugybė žmonių nusispjauna į gerą dalyką vien dėl to, kad jis šiuo metu - ant bangos. ne vien iš snobiškumo - kartais taip norima tiesiog savo individualumą išreikšti, šiek tiek paflirtuoti su bandos instinktu. Jei tik tai teikia bent kiek džiaugsmo ar malonumo sielai - kodėl gi ne? Ir vis dėlto neretai tai šiek tiek apsunkina pelus atskirti nuo grūdų. Nes nurašyti knygą (muziką, kiną ir kt.) menkaverčiam popsui vien dėl to, kad jis šiuo metu ant bangos - gana slidu.

O kaip manote, kas iš literatūros vadintinas, pvz., XIX a. popsu?
Čia paminėtas A.Diuma - išties, kaip bepažvelgsi, popsas tai. Ir vien dėl to, kad ten gausu istorijos faktų, Diuma knygos nepatampa nei mokslinėmis, nei publicistinėmis ar dar kokiomis nors - tiesiog toks buvo ano meto žanras, viską nuosekliai, su paaiškinimais. Ir jei tai puikiai atskleidžia tam tikro anuometinio socialinio sluoksnio buitį ir pasaulėžiūrą, ir dėl to Diuma - ne visai popsas, tai persiprašau - tada "Ir velnias dėvi Prada" po 200 metų galbūt irgi taps neprastu istoriniu šaltiniu?

Aš pati, be jau minėtos Jane Austin, popsui būčiau linkusi priskirti Zola, Balzaką, Brontes, Mainridą, be abejo, Konandoilį. Ir kas gi pasakys, kad jų kūriniai neturi išliekamosios vertės? Nepanašu.

Manding šiandieninis Haris Poteris irgi jau kaip ir įrašytas prie tų ilgiau išliksiančių, greta, tarkim, Astridos Lindgren knygų ir Merės Popins. Irgi vaikiškas popsas - bet kas gi pasakys, kad bevertis?

Tai, kas populiaru ir visiems suprantama, dar nebūtinai yra vienareikšmiškai niekalas. Ne visi autoriai pralenkia savo laikmetį. Kai kurie jų labai puikiai prie to laikmečio prisitaiko su ne ką prastesniais darbais

O pagalvojus, kokio pobūdžio popso negaliu pakęsti vis dėlto priėjau išvados: negaliu pakęsti pasikartojimų, kai autorius tempa kūrinius ant vieno kurpaliaus. Juk būtent tokiu principu dauguma meilės romanų parašyti. Būtent dėl to vos perskaičius "Angelus ir demonus" paniekinau Deną Brauną, nors "Da Vinčio kodą" perskaičiau vienu ypu, negalėdama atsiplėšti (pastarąjį skaičiau pirmiau nei "Angelus"). Dėl to perskaičius "Rivertono dvaro paslaptį" Kate Morton "Paslaptingas sodas", nors buvo įdomesnis, pačią autorę kiek sumenkino mano akyse.

Kažkaip man jokie vidiniai ar išoriniai dalykai netrukdo vienodai žavėtis ir Maksu Frajumi, ir Kafka, Makquesu ar Hesse. Netgi atvirkščiai: kuo labiau mano galvoj įsisuka tokia literatūrinė mišrainė, tuo daugiau malonumo teikia pats skaitymas

Dėmesio! Pateikę Knygų klubo nario kortelę ir asmens dokumentą su nuotrauka, bilietą į Vilniaus knygų mugę įsigysite už 7 Lt (įprasta bilieto kaina 10 Lt)! Svarbu: bilietus su nuolaida į mugę galite įsigyti tik "Litexpo" bilietų kasose.

Patariau, nes ir autorių buvau parašius, ir citatą įdėjus – tai tik nukopint į googlą. Na o kaip tau, tokiai subalansuotai (i rybo, i miaso ), tai še nuorodą, gal neisi su šakėm. O jei vis dėlto kils mintis eiti, tai žinok – už tave jau tai padarė, šitam numery ne vienas statė akiplėšą į vietą, pradedant Rašytojų sąjungos pirmininku, baigiant mamytės ir dukrytės tandemu.
Ir galiausiai – vyr. redaktorius bando peržengt savo kompetencijos ribas.


Kadangi jis vienas iš garsiausių XX a. amerikiečių rašytojų, tai kaip ir verta... bet ne per daug artimai

labai aciu ,Savune, kad pakartojai nuorodas.. tai paskatino issitraukti artyn is lentynu gilumos "Dienorasti be datu" ir "Pazadetaja zeme" ir darsyk paskaitinet...
.esu prisiekusi Just.Marcinkeviciaus gerbeja, fane, skaitytoja, myletoja ir t.t. ir pan...todel su malonumu "sunesiociau" M.Kempinski ir kaulelius jam isveleciau
dabar uzmetykit...

Joa!!!
Jis tiesiog neturi teisės skaityti knygas, kurias aš mėgstu!


Kaip matote, aš jau namie .
Labai, labai, labai visoms dėkoju už puikią nuotaiką, įspūdžius ir dovanėles . Knyyyygųųųų prisipiiirksiuuuuu...
Visoms po

Ainu nuotraukų kelti.

...darašė saule (šalia stogelio) po 5 min., nes liūdna tokiai visai neužmėtytai pasidarė...

Jau!

ale nuemus laika matyt buvai...ir netingek tu man...
o darase po 5 minuciu, nes tikrai liudna pasidare but neuzmetytai..gal pirma leisi pomidora?

Nenuėmus, tavo žinutėje laikas parašytas
Gal ir leisiu bet kol kas bandau skaityt kas prirašyta ir į ankstesnes žinutes atsakyti.

Kadangi kompas striginėja, tai Alexiai „atsakymą“ rašiau word'e, o tokiu atveju man baisiai daug prisirašo


Tikrai ne, jas sudarinėja ministerijos valdininkai pagal lit. ekspertų rekomendacijas. Jiems (valdininkams) taip paprasčiau, negu sudarinėt pagal šios temos dalyvių simpatijas ir antipatijas, nes minėtieji lit. ekspertai (kitaip tariant, lit. snobai ir specai) labiau dėl to sutaria tarpusavy.

O jei rimtai, tai kriterijai kalbant apie literatūros, dailės, muzikos ir pan. kūrinius išties sunkiai apibrėžiami. Kiek estetikų prirašyta, teorijų prikurta nuo antikos laikų. Ir nurodymų, pvz., klasicistinis laiko ir vietos vienovės principas. O menas vis išsprūsta iš bandymų jį apibrėžti, taigi ir nustatyti objektyvius kriterijus. Beje, kanonas (tai tie, kurie jau turi savo vietą istorijoje) kinta, kartais iškeliamas koks užmirštas ankstesnių amžių autorius, kartais kitas netrumpai išsilaikęs užleidžia savo vietą ir yra užmirštamas.

Skaičiau kažkur, kad gerą kūrinį nuo blogo padeda atskirti teksto jausmas. Nežinau, ar jis privalo būti įgimtas (ir lavinamas), ar jo lavinantis „išmokstama“. Dėl to irgi daug teorijų yra, kaip ir dėl klausos ar skonio (pvz., kodėl vienas žmogus be jokių pastangų ar investicijų rengiasi stilingai, o kitas ir labai norėdamas, ir daug dėmesio tam skirdamas nesugeba). Bet faktas, kad kaip kvepalų pasauly „nosis“ geriau atpažįsta gerus, „vertingus“ kvapų mišinius, taip ir teksto jausmu apdovanotieji, jį išlavinusieji geriau atpažins vertingus lit. kūrinius.

O kaži... pvz., tiems, kurie visai visai neturi muzikinės klausos, Kiulkio įdėtoji dama turbūt nesiskirtų nuo bet kurios kitos operos dainininkės? Ir ta, ir ta kažką cypauja...

Čia šiaip nukrypimas buvo.

Tai va, jei turi ambicijų kaip skaitytoja, reik skaityt programinius kūrinius, jie lavina skonį, nes yra atrinkti iš labai didelio būrio. Šiuolaikinių atranka vyksta čia ir dabar, „nosys“ nuolat uodžia talentų.

Kanono galima ir nemėgti, maištauti prieš jį. Mūsų viešojoj erdvėj galėčiau išskirti du asmenis, kurie viešai reiškia savo literatūrines simpatijas – tai Jonušys ir Pocevičius. Kairuolis marksistas anarchistas (labai nesigilinau, tai tiksliai neidentifikuoju, bet, šiaip ar taip, ideologizuotas) Pocevičius ir estetas Jonušys, nors pabrėžtinis antiideologiškumas – juk irgi ideologija, ar ne? Vienas iš jų nuvertina kanoną, spėkit kuris. „Kitos knygos“ irgi bando kriterijų svorio centrą perkelt nuo estetinių. Tik reikia pasakyt, kad teksto kokybė vis tiek lieka svarbi, tokių maištininkų, kurie nekokybiškus tekstus norėtų prakišti į kanoną, dar nemačiau.

Užnešė čia mane, atrodo. Tikiuosi, kam buvo neįdomu, tas neskaitė

Papildyta:

Ačiū. Įdomu, ar jis paliko rankraščių. Ir įdomu, jei jūs būtumėte labai talentingo, bet nenorinčio publikuotis rašytojo paveldėtojas, kurio prašoma sunaikinti kūrybinį palikimą – kaip jūs pasielgtumėte? Primenu, kad Kafką mes turime vien todėl, kad nebuvo paisyta jo paties valios.

Metų vertėjo krėslas - D.Sirijos Giraitei
http://www.lrytas.lt...os-giraitei.htm

Papildyta:
Oi, ačiū visoms už smagų pasibuvimą.

Ir vis dėlto, yra kas įsižeidžia. Galvojau kodėl. Kodėl man neskaudu, kai kas nors sutaršo Faulknerį ar dar kokį mano mėgstamą autorių, o kiti, ir va būtent populiariųjų autorių gerbėjai, ima augintis nuoskaudą. Buvau sugalvojus, kad jie kritiką ar menkinamąją intonaciją, skirtus rašytojui, prisiima sau. Tarsi susitapatina su tuo rašytoju. Kažkoks kitoks literatūros vartojimo būdas, kurio nesugebu suprasti, nes vartoju kitaip – kad ir kiek artimas man būtų rašytojas, jis yra jis, o aš esu aš. Bet dabar, kai parašiau apie kanoną, dar kitaip pagalvojau. Juk mano favoritai dažniausiai jam priklauso. Už juos „sirgti“ nereikia, jie (ir aš, kaip skaitytoja) kaip ir saugūs. O tie, kurie susinervina, įsižeidžia ar pan., juk serga už dar „nekanonizuotą“ autorių. Pamenu, kaip atsargiai kadais kalbėjau apie Danutę Kalinauskaitę šitoj temoj, kad neatgrasyčiau, kaip džiaugiaus, kai buvo geri jūsų atsiliepimai apie „Niekada nežinai“, kaip džiaugiaus, kai jos „nepriėmusios“ dalyvės aiškino tai ne jos netalentingumu, o temų neaktualumu būtent joms. Irgi asmeniškas požiūris, ar ne?



Teisingai supratau, kad nori pacituot mūsų temoj? Tai pacituok gi...