Knygų skaitytojų klubas, 63 dalis...

Baisi problema : Juozapaičio dainavimo nemėgstu, o Butkutė mane ima žavėti .


Ai, dar apie bazilikus : pastebėjimas iš palyginamojo bandymo . Sodinti lysvėje lauke, saulėkaitoje, bet vėjų pagairėj užaugo. Macni, bet mažutėliai, lapeliai sulig nagu. Netręšiau, tas tiesa. Šilnamyje bujojo kaip ... Nežinau kas. Gal kiaulpienės ? Raudonlapiai,žali smulkialapiai ir žali nenormalaus dydžio lapais.Išvada - bandysiu ir šiais metais abiem būdais. Įsigijau šešių rūšių sėklų.




Atėjom. Abi . Tik pašauk - bėgte. Tiesa, aukštakulnius tenka imt rankosna ...

Gili įžvalga visose paralelėse tarp avalynės ir kulnų. Matematiškai išprususios galėtų padėt suformuluot aksiomą : balti lakiniai botfordai iki šakumo - neskaito nieko. Ortopedinė avalynė - knygų žiurkė .
Nž, ar man prarasto grožio gailu, bet biškį norėčiau pamakaluot kojom su botfordais ant aukštos baro kėdės . Ir ... Ai, nepiktinsiu.





Paskutinei - supuvęs kiaušinis. Pati kalta, kad vėlai atbėgau. Bet nepatylėsiu, ne šiandien.
Pirma - nustebčiau, jei Savūnė mėgtų Bachą ( čia tas, kur kažkokia žuvėdra , ar ne ? Neskaičiau. Iš gryno snobizmo. )

Antra - čia jau Forget The Pain citata tik pretekstas, nes viską rinkt ir cituot be galo užtruktų - man visai nedžiugu, kad kas nors beleką skaito. Jei, tarkim, mano vaikas imtų norėt skaityt visus tuos "triusikus ir kramtoškes", kurių krūvas leidžia krūvos leidyklų, aš jam griežtai pasipriešinčiau. Geriau tegul šunis kieme vaiko.
Tobulėjimu nuo Coelho iki ???? netikiu nė kiek. Nėra reikalo pradėt valgyt įpuvusį obuolį, kad paskui paragautum sveiko. Mokykloje reikia skaityt programines knygas - tai bus geriausia pradžia.

Skaitymas nėra gėris savaime. Kai kam tai net kliūtis. Jau esame kalbėję apie tai, kaip ir apie snobus vs "paprastuolius"... Aišku, visos razborkės yra geriausia rašymo mokykla, jei ne universitetas.



Siūlau "Stambulą ". Ten tokios nuostabios nuotraukos, jų tiek daug ... Ir rašymas už "Juodąją" lengvesnis, tokia beveik eseistinė maniera. Gabaliukai lengvai dėliojasi, nebūtina laikytis įsikibus teksto virvės.

Visas, kurios šventė ir švenčia , sveikinu :

Buvo labai įdomu paskaityti diskusiją, bet kadangi ji jau daug kam atsibodo, tai aš patylėsiu
Sudominote "Kiara" (tiksliau kažkas sudomino prieš mainus, kai paskelbė geidaraštį ir aš ją nusipirkau, bet dar neperskaičiau). Manau, kad reikia ir man apie ją susidaryti savo nuomonę
Knygos paskutiniu metu skaitosi sunkiai (darbe patikrinimas, tai tą darbinę įtampą ir namo parsinešu, susikaupti negaliu ), bet vieną knygą vis dėlto įveikiau:
Christopher Harris "Bizantijos eunuchas" - nežinau, ko tikėjausi imdama į rankas knygą, kuri nepatenka į mano mėgstamų knygų sritį. Nes skaitau aš fantastiką, ir vampyrus, ir vaikiškas knygas mielai,o a la istorinių nemėgstu. Suintrigavo aprašymas. Suintrigavo ir apgavo. Knyga skaitėsi nuobodžiai, radau daug žiaurumo: išvirtusių vidurių ir ištiškusių smegenų, daug seksualinių iškrypimų. Perskaičiau. Pasistengsiu kuo greičiau pamiršti.

Ir aš maniakė . Kvaila kartotis, nes visai neseniai kitoj vietoj kaip tik prirašinėjau apie tai, kaip ir kiek savęs randu ( arba ne ) mene. Ir kaip nuo to priklauso vertinimai.

Dar pakalbėsiu : bobutė manoji praktiškai neskaitė grožinės literatūros. Skaitė daug - spaudą, leidinius apie sodą, gėles. Kulinarines knygas. Bet ne prozą ir ne poeziją. Apibūdinčiau ją kaip labai imlaus proto moterį. Diedukas ir laikraščius vartojo kitaip. Baba ( tėčio mama ) neskaitė nieko, išskyrus maldaknygę. O žinojo apie gyvenimą tiek, kad galėjau jos klausytis be galo. Ir buvo baisiai gudri. Babos sesuo skaitė daug, kryptingai atsirinkdama, religinės pakraipos, mokslo populiarinimo, sentimentaliąją-ugdomąją grožinę... Buvo reto gerumo ir išminties. Turiu pabrėžti, kad nei vienas iš tų žmonių neturėjo net pagrindinio išsilavinimo. Tačiau visi gyveno ne mažiau kokybišką gyvenimą, nei aš.


Apie ne knyginį gyvenimą - saintlina augino "šeimyninius" svogūnus ... Va kur mano interesas

Merginos, matėte, knygų mugė artėja
tik niekaip nenusprendžiu į kūrį susitikimą eiti : su Melvinu Burgesu ar Algimantu Čekuoliu abu labai mėgstu bet jei į Vilnių važiuot, tai tik vieną dieną
be to, dar norėjau paklausti, ar galima neštis ten savo knygas, na ta prasme pirktas ankščiau, kad autorius pasirašytų?
dėkui

ane, ane, kaip smagu, kad tu su visais botfordais (gili išsilavinimo spraga - tą žodį išgirdau pirmą kartą ) vėl makaluojiesi SM .
Jau suspėjau perskaityti visus antisnobiškus Maksus Frajus (ačiū dar kartą ) ir vis atsidusdama pagalvodavau, kad tu turbūt užpustyta savo kaime sėdi (vietoj to, kad su šiūpėliu tau bent takelį iki SM atkasčiau ).

Ką tik su ašara akyje baigiau skaityti Hosseini Aitvarus, dabar mąstau, ar dar pakankinti save žiūrint jau seniai atsisiųstą filmą

Pabaigiau Pamuk "My name is red". Pradesiu nuo pavadinimo, nes as ji sau issiverciau kaip "Mano vardas raudona" (pastebejau, kad klubietes vadino sia knyga "Mano vardas raudonaS"), t.y. "mano vardas raudona spalva". Knygoje yra visas skyrius, pavadintas kaip ir knyga ir ten raudona spalva pirmu asmeniu pasakoja apie save. Nors zinoma, kad galima pavadinima interpretuoti ir kaip "mano vardas yra nudazytas raudonai, t.y. raudonas". Gal kas gales placiau apie knygos pavadinima paaiskinti?

Knyga patiko, tikrai verta demesio. Man asmeniskai pirmiausia todel, kad atsiskleidzia senoves islamiskasis pasaulis, ypac Osmanu imperija ir Stambulas, apie kuri zinau labai nedaug, o viso romano apie tai, parasyto sio pasaulio palikuonio, niekada nebuvau skaiciusi. Tu laiku ir krastu dailininku, ju iliuminaciju, miniatiuru istorija ir svarba visuomeneje irgi buvo labai idomi. Knygos detektyvinis siuzetas sukasi apie dailininkus ir ju darbus, bet man buvo tarsi antrame plane, tarsi ne toks ir svarbus, uzleidziantis vieta islamiskajam menui, jo kanonams ir konfliktui su europietiskaja tapymo tradicija. Daugelis senuju islamiskuju dailininku minimu vardu yra istoriniai, tikrai kure dailininkai - iliuminatoriai ir ju miniatiuru galima rasti internete, jos nuostabiai grazios.

Rasymo maniera taip pat idomi: kiekviename skyriuje i skaitytoja pirmu asmeniu kreipiasi vis kitas personazas, ir nebutinai gyvas zmogus, bet ir suo, arklys, moneta, Velnias ir t.t. Velnio pasisakymas man turbut labiausiai patiko.

Internete skaiciau, kad sia knyga butu galima gretinti su U.Eko "Rozes vardu". Ir sutinku, ir ne "Rozes vardas" man patiko zymiai labiau ( ka ten labiau, iki siol man viena geriausiu skaitytu knygu), pats siuzetas, taip pat ir detektyviniai elementai, "stipresnis", logiskesnis (nors tada pradedu galvoti, kad cia man taip atrodo tik todel, kad apie otomanu logika neturiu zalio supratimo ). Taciau abejose knygose meistriskai atskleidziamas senovinis pasaulis ir jo kultura.

Beje, ar tikrai Otomanu imperijoje ir kitose islamo salyse vyru lytiniai santykiai su berniukais, jaunuoliais ir kitais suaugusiais vyrais buvo toks paplites ir visiskai normalus reiskinys? Va, koks svarbus klausimas Tiesiog knygoje tai pastoviai minima. Ar tai isliko nuo senoves Graikijos laiku, ar atkeliavo is kazkur kitur, ar niekur nekeliavo, tiesiog jau taip ten buvo?

Turkomanija kazkokia tiesiog. Pamukas tai cia tas laureatas kazkoks ? Reikes pasidomet.
Skaitau Austen vertus Fellowes'o Snobus. A la britu jumoras. Bandymas pasiepti pacius save, toks serialo aukle stiliaus, bet man patinka. Siaip knyga gana nuobodi, bet siuo atveju kaip sakant forma atitinka turini Citata (ir vel ): "Čarlzą buvo užvaldęs labiausiai varginantis anglų aristokratų apsimetinėjimas pataikaujant poreikiui sukurti iliuziją, kad jie visiškai nežino savo privilegijų". šis šaltas abejingumas yra toks elegantiškas teoriskai ir toks pribloškiamasi nuobodus praktiškai".
Papildyta:

Buvo, visur ir senai. O ar atkeliavo nezinau. Siaip tai viskas is graiku atkeliavo, i graikus is Mikenu, Babilono, asiru ir tt. Tikrai idomu, ar cia paprotys ar prigimtis

ale ir atknisai Reikia?
Papildyta:


as tai vienareiksmiskai rinkciausi Cekuoli. Ale cia as, kuriai Burgesas neidomus O jau kitiems savi prioritetai.
Knygas savo atsinesti, zinoma, galima. As irgi zadu Harris knyga savo atsinesti.

Manau , kad jau išleistas. Tik ką peržiūrėjau Knygų klubo katalogą - yra. Ir su akcija - 3 už dviejų kainą.

aha, balta, turbūt "botfortai". Tris kartus taisiau rašliavą, o ... atsiprašau. Ir labas, aišku .

Buvo skaitymo pertrauka. Paskui buvo rašymo invalidumas. Dabar taikau sau knygų dietą - imsiu iš bibliotekos tik kartą per mėnesį. Tai neapsaugo nuo naktinių vizitų nuosavose knygų lankose, bet...

O.Pamuk "Stambulas". Labai "mano" knyga. Subalansuotas trupinių rinkinys. Žinote, kaip daromas nekeptas "padas" tortui ? Sutrupinami skanūs sausainiai, užpilami tirpintu sviestu, viskas suslegiama formoje ir dedama į šaldytuvą. Kad sustingtų . Pamuk'as trupino ir savo vaikystę, ir miesto istoriją, ir Stambulo atspindžius menų vandenyse...
Tikrai sunku kalbėti apie tai, kas patinka. Tolygu bandymui atsakyti į klausimą : "Už ką myli ? ". Už tai, kad yra. Kad yra taip, kaip yra. Man baisiai patinka, kad knygoje nėra apčiuopiamo siužeto. Man patinka, kad joje atsispindėjęs Pamuk'as baisiai netobulas. Kad su meile, bet be iliuzijų vaizduoja savo Stambulą. Bando būt sąžiningas ir su skaitytoju, ir su savim. Ir , aišku, nuotraukos...
Knyga, kurią tikrai rekomenduoju. Nežinau, kaip pasiaiškinčiau, jei lieptų - bet ji man visai "neturkiška" ( stereotipinio turkiškumo prasme). Ji man visai lietuviška.

A.Huxley. Kontrapunktas. Kažkada maniau, kad labai mėgstu "aiškius" pasakojimus. Kur herojaus istorija pradedama nuo tėvų lytinio akto. Ir baigiama rietynėmis dėl paveldėjimo." Kontrapunktas" ketvirtame viršelyje anonsuojamas kaip Huxley "satyros viršūnė". Bandyčiau ginčytis. Tačiau bet kuriuo atveju tai aštri visuomenės kritika, bandymas skrosti mūsų socialinius kūnus. Ir skrodžia įsijaučiantis pataloganatomas. Su aistra, sakyčiau, darbuojasi. Rastos diagnozės - kvailys, pižonas, sukčius, nimfomanė, sausuolė, narcizė, cinikė... Visa puokštė. Beveik sveikų - tik pora. Ir, jei atvirai, nepatikėjau. Jei, sakykime, "Puikus naujas pasaulis" yra antiutopija, tai "Kontrapunkto" Rempionas ir Meri tikrai utopiški.
Personažų galerija turtinga, skaityti pakankamai įdomu, bet man liko nepateisinamo išplėstumo įspūdis. Per daug, per daug... Ir dar vaiko mirties scena. kartais atrodė, kad jie, dvidešimtojo amžiaus pirmos pusės rašytojai, taip pat turėjo "samplų" rinkinius. Sutinku, kad gyvenimas margas, bet literatūra juk ne vestuvių puotos filmavimas mėgėjiška kamera.
Huxley priklauso mano mėgiamiems autoriams. Vėliau, kai vaikai leis , prisėsiu su ištraukomis, kurios , mano galva, labai dera prie SM knygių klube periodiškai kylančių diskusijų.
Papildyta:
saintlina, aha , reikia. Ir parduotuvėse nėra, kiek žiūrinėjau.

О, aciu Ar girdi, SOFIJA5?
O as po pertraukeles vel susigundziau Frajumi. Dabar skaitau trecia knyga. Man vis labiau pradeda patikti Lonlis-loklis Jau vien ko verta fraze, kai jis pasiulo persisaldziusiam serui Maksui isgerti, kad nesusirgtu. Citata netiksli, nes skaitau rusiskai ir verciu ''Remiantis mano gyvenimiska patirtimi girtumas yra malonesnis ir praeina greiciau negu persalimas''

Atnešiu. Jau įsidėjau.
Papildyta:
http://www.llti.lt/lt/naujienos/51

Šiemet išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka):
1. Laura Sintija Černiauskaitė, Kambarys jazmino krūme: Apsakymas ir apysaka, Vilnius: Alma littera, 2009.
2. Henrikas Čigriejus, Žiemių pusėje giedra: eilėraščiai, Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
3. Valdas Gedgaudas, Kario šešėlis: Eilėraščiai, Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
4. Laurynas Katkus, Už 7 gatvių: Eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
5. Aušra Kaziliūnaitė, 20 % koncentracijos stovykla: Eilėraščiai, Kaunas: Kitos knygos. 2009.
6. Marcelijus Martinaitis, Mes gyvenome: Biografiniai užrašai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
7. Vytautas Martinkus, Žemaičio garlėkys: Istorinis romanas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
8. Sigitas Parulskis, Pagyvenusio vyro pagundos: Eilėraščiai, Vilnius: Baltos lankos, 2009.
9. Donatas Petrošius, Aoristas: Eilėraščiai, Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
10. Diana Šarakauskaitė, Medžiai mano tėvai: Eilėraščiai, Vilnius: Homo liber, 2009.
11. Ieva Toleikytė, Garstyčių namas: Apsakymai, Serija „Pirmoji knyga“, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
12. Markas Zingeris, Rudens ir pavasario pasikalbėjimas: Romanas, Vilnius: Alma littera, 2009.

Iš šio dvyliktuko prieš Vilniaus knygų mugę bus išrinktas LLTI premijos laureatas, kuris bus paskelbtas mugės metu – vasario 20 d. 11 val. Premija laureatui įteikiama prieš Kovo 11-ąją.